Vasarą skubame mėgautis saulės teikiamais malonumais, organizuojame pramogas prie vandens ar gamtoje, tačiau neretai pamirštame apie kaitriomis dienomis gresiančius sveikatos negalavimus. Kad išvengtume karščio sukeltų nemalonumų, būtina pasirūpinti tinkama savo ir artimųjų apsauga.

Vaistininkas Rimvydas Blynas dalijasi 10-čia patarimų, kurie pravers karštomis vasaros dienomis.

„Dėl aukštos oro temperatūros žmogų gali ištikti saulės smūgis, perkaitinimas ar dehidratacija. Jis taip pat gali apsinuodyti sugedusiu, tiesioginių UV spindulių paveiktu maistu, suvalgęs prastai paruoštų ar laikomų produktų, susirgti žarnyno infekcija, prarasti pusiausvyrą, koordinaciją bei patirti lengvesnio ar sunkesnio pobūdžio saulės nudegimą“, – galimus sveikatos sutrikimus vardija vaistininkas R. Blynas.

10 patarimų, kaip elgtis kaitros metu

Vaistininkas teigia, kad norintys išvengti negalavimų, kuriuos gali sukelti karštis, turėtų vadovautis šiais patarimais:

1. Vartokite pakankamai vandens. Gurkšnokite jį visą dieną.

2. Venkite riebių ar sunkiai virškinamų patiekalų ir rūgščių produktų.

3. Kaitriausiu metu – nuo 12 iki 16 valandos – ribokite fizinį aktyvumą lauke ir venkite buvimo saulės atokaitoje.

4. Prieš išeidami iš namų, kūną ir veidą patepkite kremu su SPF, o būdami lauke dėvėkite galvos apdangalus, slėpkitės po skėčiu ar pavėsyje.

5. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio drabužius, kurie leistų odai kvėpuoti.

6. Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. „Karštą dieną atsivėsinti galite patalpose, kuriose veikia oro kondicionieriai. Tačiau svarbiausia tai daryti atsargiai ir vengti staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti nemalonius sveikatos negalavimus, kaip, pavyzdžiui, gerklės skausmas“, – pataria vaistininkas R. Blynas.

7. Pagulėkite vėsaus vandens vonioje ar išsimaudykite po vėsiu dušu.

8. Nepalikite automobilyje kūdikių, vaikų, senjorų ir gyvūnų. Šis patarimas galioja ir tokiu atveju, jei visi automobilio langai atidaryti.

„Automobilyje, kuriame neįjungtas kondicionierius, nerekomenduojama būti turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų, širdies ar kitomis lėtinėmis ir endokrininės sistemos ligomis. Tokie pacientai yra jautrūs kraujotakos nepakankamumui ar sutrikimams, kurie dažnai atsiranda karščių metu“, – įspėja vaistininkas.

9. Poilsiaudami gamtoje, maisto produktus suvartokite vos tik atsivežę arba laikykite juos šaltai, kur jų nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

„Prieš gamindami, gerai nuplaukite produktus, pasirūpinkite rankų ir maisto ruošimo aplinkos higiena“, – pataria vaistininkas R. Blynas.

10. Jeigu turite artimųjų, kurie dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės yra jautrūs karščiui, pasirūpinkite jais: aplankykite, pasidomėkite jų sveikata ir poreikiais.

„Nepamirškite patikrinti, ar visi šiems asmenims reikalingi vaistai yra laikomi tinkamai: reikiamoje temperatūroje (16–25 laipsnių) ir vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Jei nėra užtikrinamos tinkamos sąlygos, vaistai ne tik praranda savo poveikį, bet gali sukelti ir papildomų sveikatos problemų“, – perspėja vaistininkas.

Vaistinėlės turiniui – didelis dėmesys

Anot vaistininko R. Blyno, labai svarbu pasirūpinti vaistinėlės turiniu. Joje turėtų būti priemonės, padedančios išvengti gresiančių sveikatos problemų ar sumažinančios jau pasireiškusius negalavimus:

● apsauginis kremas nuo saulės: su SPF 30 kūnui ir SPF 50 veidui;
● priemonė, kurią galėtumėte naudoti po deginimosi, skirta odos raminimui, maitinimui ir drėkinimui;
● priemonė su pantenoliu ar natūraliais augaliniais ekstraktais, skirta saulės nudegimų gydymui;
● širdies lašai, kurie karščių metu padės užtikrinti tinkamą širdies darbą;
● virškinimą gerinantys fermentai;
● skrandžio spazmus atpalaiduojantys ir kylantį rūgštingumą mažinantys preparatai;
● absorbuojančios medžiagos apsinuodijimo atvejams;
● miltelių formos kalio ir magnio preparatai, kuriuos ištirpinus vandenyje gaunamas elektrolitų tirpalas. Jis užtikrins šių itin svarbių mineralų paros dozę dienomis, kai laiką leidžiate aktyviai, daug prakaituojate ar deginatės;
● skausmą malšinantys, sumušimų ir patempimų gydymui skirti preparatai;
● žaizdų valymo tirpalas ir tvarsčiai;
● vaistai ir priemonės, kurios skirtos lėtinių ligų gydymui.

Komplektuodami vaistinėlės turinį, pasirūpinkite, kad joje esančios priemonės ir preparatai būtų pritaikyti mažamečiams vaikams bei senjorams.

Kada būtina skubi medicininė pagalba?

Visgi, kai kuriais atvejais vaistinėlės turinio nebepakanka ir reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus, nes uždelsta medicinos pagalba gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.

„Jeigu jus ar jūsų artimąjį vargina silpnumas, galvos svaigimas, nerimas, gausus prakaitavimas, staiga sutraukia mėšlungis, prasideda traukuliai, kūno temperatūra pakyla virš 40-ties laipsnių ar trinka sąmonė – kuo skubiau ieškokite medicinos pagalbos“, – įspėja vaistininkas R. Blynas.ž