Riebalai – organizmo energijos šaltinis, tačiau dėl atsiradusio jų pertekliaus neišvengiamai auga kūno svoris ir apkraunama virškinimo sistema, ypač kepenys. Vaistininkas Mintautas Kamandulis sako, kad dėl patiriamų didelių apkrovų gali sutrikti medžiagų apykaita, nusilpti imunitetas, susilpnėti apsauga nuo infekcinių ligų komplikacijų bei atsirasti padidėjusio cholesterolio problemos.

„Patiriama didelė apkrova gali pažeisti kepenų ląsteles ir nors dalis jų po kurio laiko atsinaujina, netekus kritinio kiekio ląstelių, kepenys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos. Tokiu atveju gali sutrikti medžiagų apykaita, virškinimas, vitamino A, kuris svarbus regėjimui, imuninės sistemos veiklos palaikymui, tinkamam kaului augimui ir vystymuisi, gamyba“, – įspėja M. Kamandulis.

Vaistininkas priduria, kad dėl suvartojamo didelio kiekio riebaus maisto gali sutrikti ir vitaminų D, E, K ir B12 kaupimo funkcija bei susilpnėti apsauga nuo tokių infekcinių ligų komplikacijų, kaip kraujo užkrėtimas. Taip pat gali atsirasti sunkumo jausmas skrandyje, pilvo pūtimas ir padidėjusio cholesterolio problemos.

Kaip maitintis šiltuoju metu?

Įsibėgėjus pavasariui ir artėjant vasarai, dažnas nori atsikratyti per žiemą atsiradusių kelių papildomų kilogramų, pasirūpinti suprastėjusia sveikata ir sustiprinti imunitetą. Todėl imasi pokyčių, dažniausiai – mityboje. Tam, kad šiuos pokyčius įgyvendinti būtų lengviau, M. Kamandulis dalijasi patarimais. Anot jo, pirmiausia iš mitybos raciono reikia pašalinti didžiausią žalą organizmui keliančius produktus ir pakeisti juos naudingais sveikatai bei sumažinti suvartojamo riebaus maisto kiekį.

„Raudona mėsa, riebūs pieno produktai (grietinėlė, sūris), kiaušinio trynys ir palmių aliejus – žalingiausi produktai, kuriuose gausu cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau produktai, kurių sudėtyje yra nesočiųjų riebalų rūgščių, priešingai – naudingi. Pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys ne tik stiprina imuninę sistemą, bet padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Šių riebalų rūgčių natūralūs šaltiniai yra žuvis, riešutai, žaliosios lapinės daržovės, avokadai, gysločių sėklų luobelės ir įvairūs vaisiai“, – sako vaistininkas.

Remiantis Lietuvos kardiologų draugijos rekomendacijomis, per dieną suvartojamas sočiųjų riebalų kiekis neturėtų viršyti 16 g, o cholesterolio – 300 mg. Šias rekomendacijas pavyktų įgyvendinti, jeigu suvalgytumėte maždaug 250 g neriebios jautienos, pakeitę ja įprastai jūsų pasirinkimu tampančią kiaulieną, o vietoje gyvulinės kilmės riebalų, naudotumėte augalinės, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų ir t.t.

„Cholesterolis, kaip ir riebalai, yra reikalingas mūsų organizmui. Jis dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties, lytinių hormonų gamyboje, o taip pat atlieka svarbią funkciją galvos smegenų, nervų sistemos, organizmo ląstelių regeneracijos procesuose. Dėl šių priežasčių cholesterolio visiškai atsisakyti nerekomenduojama. Svarbiausia, kad būtų suvartojamas tinkamas jo kiekis ir koncentracija išliktų normali“, – sako M. Kamandulis.

Galima sumažinti padidėjusį cholesterolį

Vaistininkas akcentuoja, kad dėl ilgalaikio cholesterolio koncentracijos padidėjimo organizme gali išsivystyti aterosklerozė – lėtinė liga, pasireiškianti kraujagyslių siaurėjimu ir standėjimu. Dėl to organizme susidarę kraujo krešuliai gali sukelti miokardo infarktą ar insultą. Todėl, M. Kamandulio teigimu, labai svarbu sekti cholesterolio kiekį kraujyje, kuris yra:

• normalus, kai koncentracija kraujyje mažesnė už 5 mmol/l;
• šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l;
• vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l;
• aukštas – didesnis už 7,8 mmol/l.

Norintiems sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ar išlaikyti jį normalų, vaistininkas be mitybos pokyčių siūlo išbandyti 5 būdus, kurie nesukels didelių finansinių išlaidų.

1. Skirkite laiko fiziniam aktyvumui. Pasistenkite per dieną aktyviai fizinei veiklai skirti bent 30 minučių. Į parduotuvę eikite pėsčiomis, bėgiokite, važinėkite dviračiu, mankštinkitės ir t.t.

2. Atlikite kvėpavimo pratimus, medituokite. „Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžio Britanijos universitetų atliktų tyrimų rezultatai įrodo, kad 8 savaites per dieną kvėpavimo pratimams ir meditacijai skiriant 30–40 minučių, pagerėja imuninės sistemos veikla, sumažėja padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis“, – sako M. Kamandulis.

3. Atsisakykite žalingų įpročių. Meskite rūkyti, kiek įmanoma sumažinkite alkoholio vartojimą.

4. Kontroliuokite savo svorį. Atsisakykite daug perdirbto cukraus turinčių produktų, skatinančių mūsų organizmą kaupti riebalus, pavyzdžiui, saldumynų, gaiviųjų gėrimų, vartojimą arba pasistenkite jį sumažinti.

5. Vartokite maisto papildus. „Yra vitaminų ir mineralų, kurie gali sumažinti padidėjusį cholesterolį ir padėti išlaikyti normalią jo koncentraciją kraujyje. Tai – vitaminai C, B3 ir B6, chromas be magnis. Be to, galite rinktis ir žuvų taukus, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad suvartojama omega-3 rūgščių riebalų rūgčių – EPR ir DHR – dienos norma būtų nemažesnė nei 1 g. Subrendusių česnakų ekstrakto papildai taip pat gali padėti sumažinti cholesterolio kiekio rodiklius”, – sako vaistininkas.

Yra būdų, kurie gali padėti ne tik profilaktiškai stiprinti kraujotakos sistemą ir organizmą bei mažinti padidėjusio cholesterolio riziką. Tereikia jais pasinaudoti.