Nesveikas gyvenimo būdas gali sukelti daugybę negalavimų, ir kepenų ligos tame sąraše užima vieną pirmųjų vietų. Per pastaruosius 40 metų kepenų ligų skaičius visame pasaulyje išaugo beveik keturis kartus.

Esate įsitikinę, kad pajusite, jeigu jums bus kas nors negerai? Daugeliui ligų išties tai būdinga, tačiau kepenys – visai kas kita. Tai vienas svarbiausių vidaus organų, kurių ligos labai ilgą laiką gali vystytis be juntamų simptomų.

Kepenys organizme atlieka apie 500 įvairiausių funkcijų, dalyvauja maisto virškinimo, gyvybiškai svarbių baltymų gamybos procesuose ir šalina toksinus. Jos yra po dešiniuoju šonkaulių lanku ir pagamina iki 1,5 litro tulžies per parą, jose akumuliuojama iki 2 litrų kraujo. Kepenims, kaip gyvybiškai svarbiam organui, organizmas atiduoda iki 30 proc. naudojamo deguonies.

Kepenis galima laikyti savotišku sandėliu, kuris, esant būtinybei, atveriamas organizmui. Jos žino, kiek baltymų, riebalų ir angliavandenių jam reikia ir kiek jų tuo metu yra. Šis organas pagamins būtiną kiekį minėtų medžiagų, sukaups perteklių, kad aprūpintų jomis badavimo, traumos, apykaitos sutrikimo atvejais. Apie kepenų toksinų šalinimo funkcijas kalbama labai dažnai, tačiau svarbu suprasti, kad kepenys gali padaryti nekenksmingas ir pašalinti ne tik medžiagas, kurios pateko į organizmą iš išorės, bet ir tas, kurios susidarė organizme medžiagų apykaitos proceso metu.

Priešas – ne tik alkoholis

Kepenų ligas gydytojai dažnai vadina tyliosiomis žudikėmis ir tiksinčiomis bombomis. Kartais gali praeiti keleri metai, kol žmogus pajunta pirmuosius simptomus, tačiau labai dažnai tuo metu pažeidimai jau būna labai rimti. Laimei, kepenys yra apdovanotos išties unikaliu gebėjimu regeneruotis ir daugeliu atvejų – net esant labai didelių pokyčių – turi galimybę atsinaujinti. Taigi štai ką reikėtų žinoti.

Daug kas yra įsitikinę, jog pagrindinis kepenų priešas – alkoholis. Tai – tiesa: jei piktnaudžiaujate svaigiaisiais gėrimais, didžiausias smūgis tenka kepenims. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje alkoholiniai gėrimai – toli gražu ne vienintelė grėsmė kepenims. Nutukimas taip pat gerokai padidina riziką pažeisti kepenis, o turint omenyje, kad beveik 25 proc. suaugusių žmonių pasaulyje kenčia nuo antsvorio, padėtis yra gana rimta.

Tarp rizikos veiksnių – ir padidėjęs cholesterolio kiekis, hipertonija, antrojo tipo diabetas, atsparumas insulino poveikiui, virusinis hepatitas. Jeigu moterų liemens apimtis – daugiau nei 88 cm, o vyrų – daugiau kaip 102 cm, rizika irgi išauga. Tačiau tiksliai nustatyti, ar jūsų kepenys – sveikos ir kokia rizika gali kilti būtent jums, gali atsakyti tik gydytojas.

Tad kas gi lemia kepenų pokyčius? Dažniausiai problemos prasideda, kai kepenys būna pernelyg apkrautos. Normalios būklės šis organas turi mažai riebalų ar jų neturi visai, tačiau jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu ir gauna su maistu pernelyg daug kalorijų, riebalai pradeda kauptis kepenų ląstelėse.

Jie kaupiasi palaipsniui, sukelia uždegiminius procesus ląstelėse, bet jokių aiškių simptomų žmogus nejunta. Po kiek laiko sveikas kepenų ląsteles pakeičia surandėjęs audinys, išsivysto cirozė. O kai sveikų ląstelių lieka pernelyg mažai ir jos nebegali susidoroti su savo funkcijomis, kepenų veikla visiškai sutrinka.

Kaip palaikyti kepenų sveikatą?

Kodėl žmogus nejunta jokių simptomų? Kepenyse nėra nervų galūnių, todėl žmogus nejunta skausmo tol, kol pažeidimai tampa labai rimti. Daugelis pacientų daug metų gyvena su kepenų ligomis to net neįtardami, o diagnozė nustatoma tyrimų, kurie būna atliekami dėl kitos priežasties, metu.

Alkoholis – rimtas kepenų priešas. Jeigu jo vartojate, turite žinoti, kad kiekvieną savaitę turi būti bent 3–4 dienos, kai atsisakoma net mažo jo kiekio, o kartą per metus apsieikite be alkoholio bent mėnesį.

Jeigu turite antsvorio, pasistenkite sulieknėti. Net 5–10 proc. sumažėjęs kūno svoris sumažina riziką. Į dienos režimą įtraukite reguliarų fizinį krūvį. Tai padės sulieknėti ir normalizuoti cukraus kiekį kraujyje.

Jei įtariate, jog galėjote užsikrėsti virusiniu hepatitu, neatidėliokite vizito pas gydytoją!

Pavojingi įpročiai

Pakartosime: kepenų niekada neskauda, ir čia slypi didžiausias pavojus. Šis organas beveik nesiunčia SOS signalų, o kai tie signalai pasireiškia (pavyzdžiui, gelta ar diskomfortu dešinėje pilvo dalyje), tokiu atveju negalavimas jau būna taip toli pasistūmėjęs, kad gydytojai tik skėsčioja rankomis. Tačiau yra ir gera žinia: susargdinti kepenis staigiai, vienu smūgiu, – gana sudėtinga. Visgi kai kurie įpročiai garantuotai jas pražudys.

* Vaistai nuo skausmo. Junginėse Amerikos Valstijose pirmą vietą tarp kepenų nepakankamumo priežasčių užima būtent vaistų nuo skausmo vartojimas. Suprantama, būna situacijų ir chroniškų ligų, kai be preparatų nuo skausmo apsieiti neįmanoma. Tačiau vartoti jų reikia tik gydytojui paskyrus ir kontroliuojant. Be to, bet kokio skausmo atveju turi būti šalinama priežastis, o ne simptomai. Vadinasi, reikia atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, kodėl skauda, o ne vien griebtis tablečių.

* Lieknėti skirtos augalinės priemonės. Tos nekaltos žolelės Didžiojoje Britanijoje pirmauja kepenų nepakankamumo priežasčių sąraše. Tos pačios, kurios „aktyvina medžiagų apykaitą“, „valo organizmą“, „šalina šlakus“ ir „padeda atsikratyti susikaupusių skysčių“.

* Augalinės priemonės žarnynui valyti. Gydytojai vis kartoja, jog mūsų žarnynas taip harmoningai sukurtas pačios gamtos, kad puikiai apsivalo pats, o neva natūralūs papildai organizmui valyti gali būti ne tokie jau nekenksmingi, kaip gali atrodyti. Tiems, kurie nori, kad virškinimas vyktų be sutrikimų, yra viena patikrinta priemonė – švieži vaisiai ir daržovės. Patariama jų valgyti kiekvieną dieną, geriausia – su odele.

* Preparatai kepenims valyti. Netikėta, tiesa? Visgi, ko gero, labiau liūdna: norėdami, kad kepenims būtų kuo geriau, iš tikrųjų galime joms pakenkti. Ilgalaikis tokių preparatų vartojimas gali sukelti patologinius procesus. Geriausias patarimas – netrukdykite savo kepenims dirbti, o jeigu jau nusprendėte joms pagelbėti, pasitarkite su gydytoju.

* Neaiškios kilmės „kiniškos“ ir „tibetietiškos“ žolės. Tai dar viena įvairiose pasaulio šalyse labai paplitusi kepenų nepakankamumo priežastis. Tikite Rytų medicina? Tai tikrai nieko blogo, bet preparatų kreipkitės į oficialiai dirbančias ir licencijas turinčias įstaigas, kurios atsako už preparatų, kuriuos parduoda, kokybę.

* Dažnas persivalgymas. Dar viena staigmena: jei diena iš dienos kepenys vis apkraunamos, vieną kartą jų veikla gali tiesiog sustoti. Visai nebūtina badmiriauti – pakanka nevalgyti daugiau, nei reikia. Ypač tai pasakytina apie riebų maistą.

* Alkoholis. Net nedidelis kiekis alkoholio, išgeriamo kasdien, po truputį ardo kepenis. Jeigu mėgstate vakarienės metu išlenkti bokalą, pasirūpinkite, kad bent kartą per metus jums būtų atliktas kepenų funkcijos tyrimas.

Nerimą keliantys simptomai

* Lūpų pleiskanojimas, skilinėjimas, įtrūkimai kampučiuose. Daugelis žmonių išsprendžia šią problemą naudodami kosmetikos priemones. Tačiau jeigu nesubalansuosite mitybos, ši problema gali kamuoti nuolat.

* Dirglumas, silpnumas, mieguistumas, nuotaikos pokyčiai. Paminėtini ir darbingumo, protinių gabumų sumažėjimas, dusulys, tachikardija, miego sutrikimai, atminties pablogėjimas, galvos skausmai.

Dažniausiai dėl šių problemų kreipiamasi į neurologą, ir jų sprendimas pasibaigia vaistinių preparatų vartojimu. Tačiau jeigu kepenys dirba ne visa jėga, be to, kamuoja B grupės vitaminų, vitamino D ir geležies trūkumas, vaistų vartojimas gali tik komplikuoti padėtį.

* Nemalonus, aštrus prakaito kvapas, termoreguliacijos sutrikimai. Tokiu atveju problema gali būti susijusi su jau prasidėjusiu kepenų ląstelių uždegimu (vadinamuoju mezenchiminiu uždegiminiu sindromu), kai kepenų ląstelės ima irti. Sutrinka metabolinės reakcijos, ir šiuo atveju jokios maskuotės nepadės, reikia ieškoti pirminės kepenų ląstelių pažeidimo priežasties.

* Pablogėjęs regėjimas prieblandoje. Žmonės gali metų metus gydytis pas oftalmologus, vartoti daugybę vaistų neįtardami, kad tikroji priežastis – sutrikusi kepenų veikla.

* Polinkis į kraujavimą, mėlynių susidarymas, odos niežulys, pigmentinės dėmės. To priežastis gali būti kraujyje esančių krešėjimo faktorių veiklos sutrikimas, kepenų audinio pažeidimas, jo sutankėjimas ir kepenų kraujotakos sutrikimas.

* Nuolatinis alkis ir troškulys, skonio pojūčio pokyčiai. Čia dera paminėti ir liežuvio apnašas, įtrūkimus, nereguliarų tuštinimąsi, nuolat padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Visa tai irgi gali byloti apie sutrikusią kepenų veiklą.

* Pablogėjusi plaukų ir odos būklė. Plaukų slinkimas, odos elastingumo sumažėjimas, ilgos linijos, vagelės ant nagų plokštelių gali būti geležies, cinko, vitamino E bei kitų vitaminų ir mineralų stygiaus požymis.

* Atviri ir uždari komedonai (juodi ir balti inkštirai), miliumai (balti kieti spuogeliai), pūlingi inkštirai, vokų ksantelazmos, polinkis į odos infekcijas – tai riebalų apykaitos, kurioje aktyviai dalyvauja kepenys, sutrikimo apraiškos. Tokiais atvejais kosmetologinių gydymo metodų poveikis bus laikinas. Reikėtų atlikti tyrimus – patikrinti vidaus organų būklę.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.