Aterosklerozė – sunki lėtinė liga, pažeidžianti arterijas. Tai viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Dažniausiai ja serga vyresni nei 45–50 metų žmonės, tačiau paskutiniai tyrimai parodė, kad ši liga sparčiai jaunėja.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Aterosklerozė prasideda dėl lipidų (riebalų ir į juos panašių medžiagų) kaupimosi vidinėse arterijų sienelėse. Taip susidaro aterosklerozinės plokštelės, kurios ilgainiui sukietėja, sukalkėja, pasidaro trapios. Kraujagyslės spindis ties plokštele susiaurėja, todėl ja nebegali pratekėti reikiamas kraujo kiekis, o kūno audiniai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų.

Liga gali pažeisti dideles ir vidutinio dydžio arterijų, tačiau dažniausiai pažeidžiama aorta, širdies ir smegenų arterijos, rečiau – ir kojų kraujagysles. Šios ligos sukeliami simptomai priklauso nuo to, kurios arterijos pažeistos. Jei pažeistos vainikinės širdies arterijos, gali pasireikšti miokardo infarktas, stenokardija, širdies nepakankamumas, vainikinių arterijų trombozė, gali sutrikti širdies ritmas. Jei liga apima smegenų arterijas, gali ištikti insultas, susilpnėti atmintis, sumažėti darbingumas, sutrikti psichika. Jei pažeidžiamos kojų arterijos, skauda blauzdų raumenis, kamuoja jų mėšlungiai, šąla ir išopėja kojos. Pajutus pirmuosius aterosklerozės požymius reikalinga profesionalių gydytojų priežiūra, tačiau papildomos naudos gali duoti ir naminės priemonės, suderintos su gydytoju.

Kad maistas būtų kaip vaistas

Sergantiesiems ateroskleroze ir šios ligos profilaktikai labai svarbu tinkamai maitintis. Du trečdalius maisto produktų turi sudaryti vaisiai, daržovės ir grūdai, trečdalį – mėsa, žuvys ir pieno produktai. Mėsą patariama valgyti liesą, o žuvis – riebias, nes jose daug cholesterolio apykaitą skatinančių komponentų. Tinkamiausios – jūrinės žuvys, nes jose yra daug jodo, neleidžiančio kraujagyslėse formuotis aterosklerozinėms plokštelėms.

Taip pat patariama vartoti maisto, kurio sudėtyje yra antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių vitaminų A, C ir E. Vitamino A yra žuvų taukuose ir beveik visuose geltonos bei oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, vitamino C – juoduosiuose serbentuose, erškėčių uogose, kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, o vitamino E – pomidoruose, špinatuose, smidruose, aliejuose, kiaušinių tryniuose.

Aterosklerozės profilaktikai svarbu ir tai, kad organizme netrūktų seleno. Jo yra pupelėse, žirniuose, lęšiuose, sojose.

Cholesteroliui kauptis kraujagyslėse trukdo ir greipfrutuose esančios medžiagos, todėl patariama per dieną suvalgyti 1–2 vidutinio dydžio greipfrutus, geriausia – tuščiu skrandžiu. Dažniau valgykite baklažanų, jie veiksmingai stiprina širdį ir kraujagysles, mažina cholesterolio perteklių kraujyje, skatina šlapimo rūgšties pašalinimą iš organizmo.

Sergant ateroskleroze arba šios ligos profilaktikai naudingiausios yra avižų ir grikių košės, kuriose yra daug maistinių skaidulų ir mineralinių medžiagų. Be to, avižose yra medžiagų, normalizuojančių medžiagų apykaitą. Ypač sveika gerti žaliosios arbatos.

Į pagalbą – maisto produktai

* Citrinų ir apelsinų sultys. Sergant ateroskleroze ir šios ligos profilaktikai liaudies medicinos žinovai pataria kasdien gerti gydomojo mišinio: sumaišykite stiklinę karšto vandens ir 1 citrinos bei 1 apelsino sultis. Mišinį išgerkite ryte, prieš pusryčius.

* Svogūnų sultys su medumi: stiklinę svogūnų sulčių sumaišykite su tokiu pat kiekiu medaus (geriausia skysto). Mišinio gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną 1 val. prieš valgį arba 2–3 val. po valgio. Šis antpilas ypač naudingas sergantiesiems galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze.

* Česnakinis aliejus: sutrinkite nuvalytą česnako galvutę, užpilkite stikline nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus ir palikite šaldytuve. Kitą dieną išspauskite 1 citrinos sultis, sumaišykite su česnakų aliejumi ir palikite dar 7 paras šaldytuve. Sergantiesiems ateroskleroze šio mišinio patariama gerti po šaukštelį 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį 1–3 mėnesius, paskui padaryti mėnesio pertrauką ir gydymą, jei reikės, pakartoti. Česnakų aliejus slopina galvos smegenų kraujagyslių ir širdies spazmus, dusulį, veiksmingai praplečia kraujagysles. Gydymas česnakų aliejumi ypač tinka senjorams.

* Burokėlių sultys. Raudonuosiuose burokėliuose yra daug vitaminų, mineralinių medžiagų (kalio, magnio, jodo), todėl šios daržovės labai naudingos sergantiesiems ateroskleroze. Burokėlių sulčių patariama gerti po trečdalį stiklinės pusvalandį prieš valgį (šviežiai išspaustas burokėlių sultis prieš geriant būtina palaikyti bent 2 val. šaldytuve).

Tinkamiausi vaistiniai augalai

Kraujagysles veiksmingai valo erškėtrožės, raudonieji dobilai, didžiųjų debesylų, kiaulpienių ir imbierų šaknys, žemuogių lapai, grikių žiedai, gysločių, melisų ir šilinių viržių žolė, jūros kopūstai, petražolės, šermukšniai.

* Šilinių viržių nuoviras: šaukštą susmulkintos šilinių viržių žolės užpilkite puse litro verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant mažos ugnies. Indą šiltai apriškite ir palikite 3 val., paskui nukoškite. Sergant ateroskleroze, šio nuoviro patariama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Nuoviras tinka ne tik sergantiesiems ateroskleroze, bet ir turintiesiems centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujotakos sistemos bei galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, sergant kepenų ligomis, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige.

* Žemuogių lapų nuoviras: susmulkinkite 20 g miško žemuogių lapų, užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 10 min. ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite 2 val., paskui nukoškite. Gerkite nuoviro po šaukštą 3–4 kartus per dieną. Šis nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi ir kartu pašalina cholesterolio perteklių:

* Vaistinių melisų antpilas: šaukštą susmulkintos melisų žolės užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 min., paskui nukoškite. Gerkite antpilo po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Šis antpilas taip pat apsaugo nuo nervinių spazmų, galvos svaigimo ir ūžesių. Antpilu galima gydytis ilgesnį laiką.

* Didžiųjų debesylų nuoviras: 2 šaukštelius susmulkintų didžiųjų debesylų šaknų užpilkite stikline virinto vandens, palikite 3 paras, paskui antpilą pavirkite 10 min. ant mažos ugnies, palikite atvėsti, nukoškite. Nuoviro gerkite po 2 šaukštus 3 kartus per dieną mėnesį.

* Šermukšnių žievės nuoviras: 200 g susmulkintos šermukšnių žievės užpilkite puse litro verdančio vandens, pavirkite 2 val. ant mažos ugnies, paskui nukoškite. Antpilo gerkite po šaukštą 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Nuoviras ypač tinka sergant galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.