Šaltalankiai – vitaminų kupini augalai. Jų uogos pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę lenkia beveik visus vaisius ir uogas. Iš šaltalankių uogų spaudžiamos sultys, iš luobelių gaminamas aliejus, o šaltalankių lapeliai puikiai tinka arbatoms ruošti.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Per klaidas tikslo link

„Šaltalankiuose gausu vitamino C ir beta karoteno. Beje, pastarasis iš šių uogų įsisavinamas daug lengviau negu iš morkų. Kad gautume beta karoteno iš morkų, į jų sultis reikia papildomai įpilti aliejaus, o šaltalankiai patys turi aliejaus, todėl beta karotenas iš jų įsisavinamas lengviau. Tai – išskirtinės uogos, itin naudingos šaltuoju periodu, kai puola įvairūs virusai, ar persirgus, kai po įvairių ligų svarbu sustiprinti imuninę sistemą“, – teigia vienas iš Alytaus rajone esančio šaltalankių ūkio „Amberry“ įkūrėjų, Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius.

Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 300 šaltalankių augintojų, o jų auginami šaltalankiai užima didesnį nei 3 tūkst. ha plotą. „Prieš 15 metų vienas pirmųjų pradėjau auginti šaltalankius. Iš pradžių padariau nemažai klaidų, kurios nemenkai man kainavo, tačiau daug ko išmokė. Šiandien mokau kitus, kaip tinkamai pasirinkti dirvą, kodėl svarbu ją paruošti, kodėl neverta pirkti bevardžių augalų iš bet ko ir kaip rūpintis šaltalankių krūmais, kad galiausiai būtų galima džiaugtis uogomis“, – dėsto G. Radzevičius.

Šiandien pašnekovo ūkyje ne tik auginami šaltalankių sodinukai ir uogos, bet ir gaminami aukštos kokybės šaltalankių produktai: sultys, uogienė, sirupas, arbata, gira, aliejus. „Pagrindinis mūsų produktas – sultys. Jos turi daugiausia naudingųjų medžiagų, tad ir sulčių paklausa – didžiausia. Kiti produktai papildo asortimentą“, – tvirtina G. Radzevičius.

Auga ne bet kur

Iš viso 120 ha plote ūkininkauja keturi ūkininkai. Čia auginami tik šaltalankiai. „Derlių nuimame tik iš 60 ha, nes kitur uogas rinkti – dar anksti: augalai – jauni. Šaltalankiai pirmąjį pramoninį derlių pradeda duoti ketvirtais ar penktais augimo metais, priklausomai nuo dirvos būklės ir jos derlingumo. Taigi ketverius metus augini ir nežinai, ką iš to turėsi“, – apie šaltalankių auginimo ypatumus pasakoja G. Radzevičius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuva yra labai palanki vieta auginti šioms uogoms, nuomonė, esą šaltalankiai auga bet kur, yra klaidinga. Tiesa ta, jog šaltalankiai mėgsta nerūgščią, lengvą, orui laidžią žemę. O jei negiliai telkšo gruntiniai vandenys, galite tikėtis dar gausesnio derliaus. „Kartais tenka girdėti, kad šaltalankiai – nepretenzingi: kur išgydo, ten išaugs, duos derlių. Tikrai ne. Šaltalankių nedera sodinti į lipnią dirvą, nes ji neleidžia šaknims kvėpuoti, o to šaltalankiai netoleruoja. Be to, šaltalankiams reikia tiesioginių saulės spindulių, taigi šaltalankiai gerai neaugs prie medžių, pavyzdžiui, miško, aukštų pastatų, jeigu jie užstos saulę, ir pan. Dirva, kurioje sodinsite šaltalankius, neturi būti rūgšti“, – pabrėžia G. Radzevičius.

Specialisto teigimu, dirvą šaltalankiams reikia ruošti panašiai kaip rugiams. Svarbu, kad nebūtų jokių piktžolių, kitaip sakant, kad 2–3 metus augalai neturėtų jokių konkurentų. Tuomet jie gerai įsitvirtins, augs ir duos derlių.

Šakeles – į šaldiklį

Šaltalankiai – dvilyčiai augalai. „Kai sodiname plantacijas, laikomės santykio 1:7 arba 1:10, priklausomai nuo vyraujančios vėjo krypties. Tiek vyriškus, tiek moteriškus augalus sodiname eilėmis tam, kad vėliau būtų patogiau apdoroti“, – pasakoja G. Radzevičius.

Derlius ūkyje nuimamas dviem etapais, nes auginami dviejų veislių šaltalankiai. „Kerpame šakeles ir jas šaldome –30 laipsnių temperatūroje. Užšaldytos šakelės laikomos šaldiklyje iki sausio mėnesio, kai lauko temperatūra nukrinta iki 5–10 laipsnių žemiau nulio. Tuomet šakelės išimamos iš šaldiklio, pernešamos į patalpas, kur pakankamai vėsu, kad ant uogų nesusidarytų šerkšno ir jos nesuliptų, uogos specialia įranga nukratomos ir, pašalinus lapelius, šapelius, spyglius, sudedamos į dėžes. Tada jos vėl keliauja į šaldiklį. Ten stovi tol, kol imamos produkcijai gaminti ar parduodamos šaldytos“, – aiškina pašnekovas.

Nauda sveikatai

Šaltalankiai vadinami gintarinėmis uogomis, nes yra gražios oranžinės spalvos, be to, turi vertingų savybių. Sultingi, minkšti, kiek rūgštoki šaltalankiai senųjų Sibiro gyventojų buvo ir dabar vis dar vadinami sibiriniais ananasais. Beje, šaltalankiai yra susiję ir su arkliais. Lotyniškas šaltalankio pavadinimas Hippophaë kildinamas iš graikiškų žodžių hippo („arklys“) ir phaos („žvilgėjimas“). Graikijoje arkliai būdavo gydomi jaunomis šaltalankių šakelėmis. Jie ėsdavo ir šaltalankių uogas, ir žmonės greitai pastebėjo, kad dėl to labai žvilga jų kailis.

Gintarinėse uogose yra 4–9 proc. aliejaus, 2–7 proc. cukrų, 3,2 proc. organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno), daug B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12), vitaminų C, E, K ir P, folio rūgšties, provitamino A ir karotenoidų, cholino, fosfolipidų, rauginių medžiagų, saponinų. Šaltalankiuose esantis vitaminas P gerina skrandžio, žarnyno, kapiliarų darbą, antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja skydliaukės hiperfunkciją.

Šaltalankių sultys – pirmas vaistas sergant avitaminoze. Jų rekomenduojama gerti varginant mažakraujystei, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sutrikus virškinamojo trakto veiklai, kraujuojant dantenoms. Nedidelis kiekis sulčių (pusė stiklinės per dieną) ramina, mažina arterinį kraujospūdį. Didesnės dozės, atvirkščiai, tonizuoja.

Šaltalankių produktai silpnina barbitūratų, antibiotikų ir kitų vaistų, rentgeno spindulių toksinį poveikį. Todėl jų patariama vartoti cheminės ir radiacinės terapijos metu ir po gydymo. „Šaltalankių uogos – vienos sveikiausių uogų gamtoje, turinčios bene daugiausia medžiagų, kurios stiprina žmogaus imuninę sistemą. Ne be reikalo rekomenduojama šaltalankių vartoti po cheminės, radiacinės terapijos. Iš šaltalankių pagamintų maisto papildų duodama dirbantiesiems atominėse elektrinėse, urano kasyklose, povandeniniuose laivuose, ekspedicijų į Arktį dalyviams“, – dėsto G. Radzevičius.

Pašnekovas tvirtina, kad Pietų Korėjoje atlikti moksliniai tyrimai įrodė, jog šaltalankių naudinga vartoti persirgusiesiems COVID-19, nes jie padeda greičiau sustiprinti organizmą.

Šaltalankių nepatariama vartoti padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, pakilus arteriniam kraujospūdžiui, viduriuojant, sergant lėtine tulžies pūslės akmenlige, kasos uždegimu.

Kaip vartoti?

Šaltalankių sultys yra bene penkis kartus rūgštesnės už citrinų. Todėl vartoti jas patariama praskiedus vandeniu, pavyzdžiui, imkite penktadalį stiklinės natūralių šaltalankių sulčių ir keturis penktadalius stiklinės vandens. „Aš patariu šaltalankių sultis skiesti ne vandeniu, o obuolių sultimis. Tai bus ypač skanu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Toks gėrimas – ne tik daug sveikesnis, bet ir daug skanesnis už bet kokį limonadą“, – teigia G. Radzevičius.

Šaltalankių šakelėse ir lapeliuose yra daug mineralinių medžiagų, tad jų galima susmulkinti ir išdžiovinti. Iš šios žaliavos galima paruošti vitamininės arbatos. „Tik jokiu būdu neplikykite verdančiu vandeniu – palaukite, kol vanduo atvės iki 80 laipsnių. Tik taip nežus vertingosios medžiagos“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Iš šaltalankių uogų gaminama ir gira, uogienė. Iš šaltalankių tyrės galima pasigaminti saldainių. Šaltalankių uogienė ar drebučiai tinka prie mėsos, žuvų patiekalų. Vis dėlto G. Radzevičius rekomenduoja šaltalankius vartoti šviežius ar šaldytus ir kuo mažiau juos perdirbti, antraip juose sumažėja vitamino C, produkto vertė.
Nuo seno yra žinomos ir šaltalankių aliejaus gydomosios savybės. Šaltalankių aliejus labai tinka odos problemoms įveikti – jis gydo dermatitą, žaizdas, padeda odai sutrūkinėjus, gydant pragulas, nudegus.

Kaip pasigaminti šaltalankių aliejaus namų sąlygomis? Iš prinokusių šaltalankių uogų išspauskite sultis, perkoštas žieveles ir grūdelius išdžiovinkite, sumalkite ir užpilkite migdolų ar saulėgrąžų aliejumi. Vis pakratydami tamsioje šiltoje vietoje laikykite apie mėnesį. Taip gaunamas aliejinis šaltalankių ekstraktas, kuriame išlieka visos veikliosios medžiagos.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.