Nuolatinis mieguistumas ir nuovargis – nedviprasmiški signalai apie organizmo sutrikimus, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti. Kartais chroniškas nuovargis ir mieguistumas būna vieninteliai rimtų ligų simptomai, todėl turime būti budrūs ir dėmesingi.

Nerimą keliantys simptomai

Kada nuovargį jau galime vadinti chronišku? Svarbu atkreipti dėmesį į kelis požymius, tačiau svarbiausias yra vienas – nuolatinis jėgų stygius ir darbingumo sumažėjimas, trunkantis kelis mėnesius ir ilgiau.
Įvardijami ir kiti nerimą keliantys požymiai.

* Greitas nuovargis. Jeigu veiksmai, kurie anksčiau nesukeldavo sunkumų, tampa didžiule problema, reikėtų į tai atkreipti ypatingą dėmesį. Ir tai pasakytina ne tik apie darbus – nuovargį gali sukelti net neilgas pasivaikščiojimas, susitikimas su draugais ar išvyka į parduotuvę.

* Nuotaikos pokyčiai. Dar vienas chroniško nuovargio simptomas gali būti nuotaikos šuoliai: nuo visiškos apatijos iki įniršio protrūkių.

* Miego sutrikimas: mieguistumas, nemiga, žvalumo nesuteikiantis paviršutiniškas arba nutrūkstantis miegas.

* Galvos skausmai, kurie skiriasi nuo anksčiau buvusių intensyvumu, pobūdžiu ar trukme.

* Atminties ir mąstymo problemos: sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja nuotaika, sunku įsiminti informaciją, padidėja irzlumas.

* Sumažėjęs imunitetas, pavyzdžiui, dažnai skauda gerklę, paūmėja chroniškos ligos.

* Pakilusi kūno temperatūra.

* Padidėję limfmazgiai (kaklo, pažastų ar kiti).

Žinoma, nuovargio priežastis gali būti ir nuolatinis stresas, poilsio stoka, pernelyg didelis darbo krūvis. Tačiau, jeigu nuovargis ilgą laiką nepraeina net pailsėjus, vertėtų sunerimti, nes jo priežastis gali būti ir rimtos ligos. Kokios jos?

Psichoemociniai sutrikimai. Depresija

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia depresiją kaip psichikos sutrikimą, kuriam būdingas liūdesys, nusiminimas, susidomėjimo ar džiaugsmo praradimas, kaltės jausmas ir žema savivertė, apetito sutrikimas, nuovargis, mieguistumas, apatija ir bloga dėmesio koncentracija.

Vienu svarbiausių simptomų tampa aktyvumo sumažėjimas dėl susilpnėjusios motyvacijos (nėra noro, paskatos ką nors veikti, daryti). Mūsų visuomenėje iki šiol dar gyvuoja nuomonė, kad depresijos sukeltos kančios yra išsigalvotos.

Tačiau toks požiūris tiesiog nedovanotinai klaidingas. Daugelis neskiria reikiamo dėmesio vykstančių pokyčių svarbai, siedami liūdną ir niūrią nuotaiką su nuovargiu bei virtine nemalonumų, stresinių situacijų. Tačiau depresija verčia iš kojų stipriuosius – tuos, kurie įprato savarankiškai įveikti sunkumus ir nemano, kad reikėtų prašyti pagalbos.

Endokrininiai sutrikimai

Skydliaukės hormonų sekrecijos sumažėjimas (hipotireozė) pasireiškia bendru silpnumu, apetito sumažėjimu (tačiau kūno svoris dažniausiai didėja), nuovargiu ir mieguistumu, atminties pablogėjimu, intelektinių gebėjimų susilpnėjimu. Apykaitos procesai sulėtėja: pulsas tampa retas, atsiranda patinimų, sumažėja kūno temperatūra ir arterinis spaudimas, sutrinka žarnyno peristaltika, todėl gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Moterims, be stipraus nuovargio, dažnai sutrinka menstruacijų ciklas, o vyrams prasideda potencijos problemos.

Kita endokrininė liga, kuri vystosi iš lėto ir nepastebimai, yra II tipo diabetas. Klasikinė simptomų triada – troškulys, alkio jausmas, padažnėjęs šlapinimasis – pastebima ne visada. Kartais pacientai kreipiasi pagalbos jau ligai pasiekus vėlyvąsias stadijas dėl prasidėjusių komplikacijų. Budresniems reikėtų būti, jeigu vargina dažnos infekcinės ligos, odos niežėjimas, pūlingi odos bėrimai, ilgas žaizdų gijimas, irzlumas, vangumas, mieguistumas.

Kraujo ligos

Anemija – tai kraujyje sumažėjusi hemoglobino ir (arba) raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų, atsakingų už deguonies pernešimą organizme, koncentracija. Anemija gali būti medžiagų apykaitos sutrikimų, skrandžio ir žarnyno ligų, kaulų čiulpų kraujodaros sutrikimų, kraujo praradimo pasekmė. Dažna priežastimi tampa geležies deficitas, kai jos nepakankamai gaunama su maistu, taip pat dėl medžiagų įsisavinimo sutrikimų ar padidėjus organizmo poreikiams (pavyzdžiui, nėštumo metu).

Pacientai ateina pas gydytoją dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl nuovargio bei silpnumo, sumažėjusio darbingumo, pablogėjusios atminties ir dėmesio koncentracijos, mieguistumo, galvos svaigimo, smarkaus širdies plakimo, dusulio, kuris atsiranda dėl fizinio krūvio, ar kartais apimančio jausmo, kad tuoj nualps.

Infekcijos

Chroniško nuovargio priežastimi gali būti uždegiminiai procesai. Sukelti sunkią ligos eigą gali virusai (žmogaus imunodeficito virusas, virusinių hepatitų sukėlėjai, infekcinė mononukleozė, citomegalo virusinės infekcijos), bakterijos (chlamidijos, mikoplazmos), grybelinių infekcinių ligų sukėlėjai ir helmintai.

Onkologija

Onkologinės ligos gali nepasireikšti ilgą laiką. Ankstyvosiose proceso stadijose beveik nepasireiškia būdingi simptomai, leidžiantys nustatyti teisingą diagnozę ir laiku paskirti efektyvų gydymą. Susirgusieji pastebi sumažėjusį svorį ir pablogėjusį apetitą, greitą pailsimą ir nuolatinio didelio nuovargio jausmą. Tai pat gali varginti galvos skausmai, kaulų laužymas, pykinimas, dažnos infekcinės ligos. Pastebimi padidėję limfmazgiai, padidėjusi kūno temperatūra. Skausmo sindromas pasireiškia jau vėlyvosiose stadijose.

Priežastį nustatys tik gydytojas

Tai toli gražu ne visas sąrašas ligų, kurios gali tapti nuovargio priežastimi. Gaila, tačiau universalių algoritmų, leidžiančių greitai ir vienareikšmiškai nustatyti negalavimo priežastį, nėra. Kiekvieną situaciją reikia dėmesingai išnagrinėti, todėl geriau kreiptis į gydytoją, kuris užduos tinkamus klausimus, sudėlios prioritetus, išsiaiškins reikšmingesnius simptomus ir atsijos ne tokius svarbius požymius.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.