Peršalimo simptomai gydantis namuose dažniausiai praeina per kelias dienas ir be komplikacijų. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali apsunkinti.

Vaistininkė Jurgita Jankauskienė primena, kad pajutus peršalimo simptomus reikėtų atlikti COVID-19 tyrimą mobiliajame punkte, o gavus rezultatą kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnio gydymo. Jei testo atsakymas neigiamas ir simptomai lengvi, tikėtina, kad jus kamuoja virusinė infekcija, kuri paprastai praeina greitai ir be komplikacijų.

Dažniausios virusinės infekcijos – gripas ir peršalimas. Šių infekcinių ligų simptomai panašūs, tačiau skiriasi jų eiga. Gripui būdingas karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmas atsiranda staiga, o peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja. Iš pradžių atsiranda nedidelis dirginimas, kuris perauga į gerklės skausmą, užgula nosį, prasideda sloga, vėliau žmogus ima čiaudėti ir kosėti.

„Suprantame, kad peršalus norisi kuo greičiau numalšinti skaudančią gerklę, kamuojančią slogą, čiaudulį, kosulį ar pakilusią kūno temperatūrą, tačiau gydydamiesi savarankiškai, pacientai neretai pridaro klaidų, dėl kurių sulaukia priešingo rezultato: sveikatos būklė ne gerėja, o blogėja, kyla sunkių komplikacijų rizika“, – teigia J. Jankauskienė.

Dažniausios peršalusiųjų klaidos:

1. Nesiilsi. Kai žmogus serga, jo organizmas dirba intensyviau ir naudoja daugiau energijos tam, kad galėtų efektyviai kovoti su ligą sukėlusiu virusu. Miego metu organizmas pagamina daugiau imuninės sistemos stiprinimui reikalingų baltymų, todėl norint greičiau išgyti, reikia kokybiškai ilsėtis.
2. Gydosi alkoholiniais gėrimais. Alkoholis yra toksiškas ir veikia kaip diuretikas: jis skatina skysčių išsiskyrimą iš kūno ir džiovina gleivinę, dėl to ji tampa jautresnė infekcijoms, varginantys simptomai tik intensyvėja, o laikui bėgant gali komplikuotis. Be to, slopinama imuninė sistema, todėl kovoti su virusais tampa dar sunkiau.
3. Skuba malšinti kosulį, čiaudulį, slogą ar iki 38 laipsnių nepakilusios kūno temperatūros slopinti vaistais. Slopindami kosulį, čiaudulį ar slogą jūs išlaikote užkratą organizmo viduje ir leidžiate jam vystytis toliau. Malšindami iki 38 laipsnių nepakilusią temperatūrą, jūs sukuriate palankią terpę į organizmą patekusio viruso dauginimuisi.
4. Vartoja antibiotinių savybių turinčius preparatus. Šie preparatai yra skirti gydyti bakterinius susirgimus, o ne virusinius, kuriems yra priskiriamas peršalimas. Jei antibiotiniai preparatai vartojami peršalus, tokiu atveju imuninė sistema susilpnėja, o ligos eiga – sunkėja. Antibiotikus gydymui gali skirti tik gydytojas, kai nustato bakterinę infekciją. Jei gydytojas paskyrė tokius vaistus, labai svarbu gydymą užbaigti – išgerti tiek tablečių, kiek nurodyta. Priešingu atveju kyla atsparumo antibiotikams rizika.
5. Persistengia. Dažnai peršalimui skirtų skirtingų preparatų sudėtyje yra tos pačios ar panašios veikliosios medžiagos, todėl atsiranda perdozavimo ir kepenų pažeidimų rizika. „Pavyzdžiui, jei pacientas perka kompleksinį vaistą nuo peršalimo, primename, kad jame yra ibuprofeno ar paracetamolio, kurie malšina kūno temperatūrą. Jei išgėrėte tokį vaistą, papildomai karščiavimą malšinančių vaistų gerti negalima, nes galite perdozuoti ir pabloginti savo savijautą“, – tvirtina vaistininkė J. Jankauskienė.

Gresia komplikacijos ir pavojus gyvybei

Vaistininkė akcentuoja, kad peršalimui būdingi simptomai atsiranda ne iš karto, o stiprėja laikui bėgant ir tęsiasi nuo 3 iki 7 dienų, gali alinti net iki 14 dienų. Užsitęsę, negydomi arba netinkamai gydomi peršalimo simptomai gali komplikuotis ir paskatinti sunkių eigų ligų išsivystymą, o kai kuriais atvejais ir sukelti pavojų gyvybei.

„Kai perdozuojate, netinkamai vartojate preparatus, slopinančius peršalimo simptomus, į gydymą numojate ranka ar turite gretutinių ligų, rizikuojate patirti komplikacijas: gali išsivystyti bronchitas, ausies uždegimas ar sinusitas. Itin grėsminga komplikacija yra plaučių uždegimas, nes gali baigtis mirtimi. Dėl šių priežasčių labai svarbu peršalimą gydyti laiku ir tinkamai“, – įspėja J. Jankauskienė.

Kaip gydyti peršalimą?

Anot vaistininkės, jeigu peršalote, turite gerti daug skysčių – šiltą vandenį, sultinius, kompotus, ne per karštas žolelių arbatas – jie išplečia kraujagysles ir skatina prakaitavimą. Galite vartoti trintų uogų gėrimus ar arbatas, pavyzdžiui, aviečių. Jose yra gausu vitamino C ir natūralaus aspirino bei tanino, todėl šios arbatos puikiai slopina uždegiminius procesus. Jų teigiamas poveikis jaučiamas ne tik geriant, bet ir skalaujant gerklę.

„Sau padėsite ir vartodami medų, nes jis padeda geriau įsisavinti vitaminus, normalizuoja medžiagų apykaitą ir pasižymi antimikrobiniu veikimu. Tik nedėkite medaus į karštą arbatą, nes kaitinamas jis ne tik praranda gydomąsias savybes, bet gali tapti nuodingas. Geriau pakabinkite medų šaukšteliu ir sučiulpkite neužgerdami jokiais skysčiais“, – pataria J. Jankauskienė.

Skausmui gerklėje malšinti puikiai tinka ramunėlių, pipirmėčių lapų, ajerų šaknų ir šalavijų lapų mišiniai: jų nuoviru skalauti gerklę reiktų kelis kartus per dieną. Liepų žiedų arbata ne tik skatina prakaitavimą, bet stimuliuoja ir bronchų liaukų sekreciją bei lengvina atsikosėjimą. Jeigu kamuoja šlapias kosulys, rinkitės vaistinių čiobrelių, raudonėlių, pušų, siauralapių gysločių vaistažolių arbatas.

Padės ir vaistinėje randami preparatai

Jeigu simptomai vargina, neverta kentėti, galima juos palengvinti įsigijus vaistinėje esančių preparatų.

„Norėdami greičiau pasveikti, palengvinti jaučiamus negalavimus, turite vartoti ir imuninę sistemą stiprinančius vitamino C ir D, cinko preparatų: jie pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu. Jeigu skauda ar peršti gerklę, galite vartoti čiulpiamas pastiles arba naudoti purškiamus medikamentus, malšinančius uždegimą. Užgulusią nosį galima plauti hipertoniniu jūros vandeniu. Jis padės sumažinti nosies užgulimą ir paburkimą“, – pataria vaistininkė.

J. Jankauskienė priduria, kad norėdami slopinti sausą kosulį, turėtumėte rinktis pastiles ir sirupus, kurių sudėtyje yra islandinės kerpenos ar šalavijo: jie stabdo viruso dauginimąsi ir slopina kilusį uždegimą. Jeigu jūsų kosulys šlapias, pasirinkite bronchų sekreto pašalinimą iš kvėpavimo takų gerinančius ir atsikosėjimą skatinančius preparatus.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Anot vaistininkės, jeigu daugiau nei 2 dienas kamuoja aukštesnė nei 38 laipsnių kūno temperatūra, stiprus galvos skausmas – kreipkitės į gydytoją. Jeigu atsiranda bėrimas, vėmimas ar viduriavimas – būtina skubi medikų pagalba.

„Kreiptis į gydytoją reikia ir tada, kai kosulys užsitęsia ilgiau nei savaitę ir pasikeičia jo pobūdis. Užsitęsęs kosulys gali būti lėtinio bronchito, bronchų astmos ar plaučių uždegimo komplikacija“, – teigia J. Jankauskienė.

Pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomais nenumokite į juos ranka ir imkitės tinkamų, vaistininkės rekomenduojamų gydymosi priemonių, o simptomams užsitęsus ar sunkėjant – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.