Rečiau ar dažniau panikos priepuolių yra patyręs kas dešimtas žmogus, o nuolat jie ištinka 1–2 proc. žmonių, beje, moteris – du kartus dažniau nei vyrus.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Ligos simptomai ir priežastys

Panikos priepuolis – tai staigus labai stiprios baimės ir nerimo pojūtis. Šią būsena sukelia psichologiniai arba įvairių ligų sukelti simptomai, ypač net trumpam pablogėjusi plaučių veikla.

Kai žmogų apima panika, gali padažnėti kvėpavimas, atsirasti oro trūkumas, krūtinės skausmas, drebulys, galūnių dilgčiojimas ir tirpimas, galvos svaigimas, pykinimas, užstrigusio kąsnio gerklėje pojūtis, padažnėjęs širdies ritmas, alpimo būsena. Priepuoliai trunka 5–20 minučių, piką paprastai jie pasiekia per 10 minučių. Jeigu tokie simptomai juntami bent du kartus per metus, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Panikos priepuolius gali sukelti įvairios priežastys: liga gali būti paveldėta, ją gali sukelti nerimas ar depresija, didelis ilgai trunkantis stresas, fizinės sveikatos (širdies ir kraujotakos, kvėpavimo ar skydliaukės) problemos, oro sąlygų poveikis, traumos ar persirgtos sunkios ligos, alkoholio, nikotino ar kofeino perdozavimas, taip pat kai kurių vaistų vartojimas.

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar atsiradusi būsena yra panikos priepuolis, kuris, be ypač nemalonių pojūčių, tiesioginės grėsmės žmogaus sveikatai nekelia. Panikos priepuolis gali būti panašus į širdies priepuolį, tačiau širdies priepuolis dažniausiai neturi įtakos kvėpavimui.

Kaip įveikti baimes?

* Padidėjusį adrenalino skyrimąsi malšinkite fiziniu darbu, mankštos pratimais, sportu. Lankykite šokius, išsiruoškite į turistinį žygį, pasivaikščiokite gryname ore. Nustatyta, kad įtampą rečiau junta tie žmonės, kurie kasdien mankštinasi bent po 30 minučių.

* Išmokus tinkamai kvėpuoti, galima nusiraminti vos pradėjus jausti artėjantį panikos priepuolį. Giliai ir tolygiai kvėpuojant praeina oro trūkumo pojūtis, sulėtėja širdies plakimas. Labai naudinga kvėpuoti į popierinį arba polietileninį maišelį.

* Pakankamai išsimiegokite. Intensyviausiai atnaujinamos organizmo jėgos miegant iki vidurnakčio. Stenkitės eiti miegoti ne vėliau kaip dešimtą valandą vakaro. Nakties miego trukmė yra individuali. Tiems, kurie daug dirba, yra pavargę, patariama miegoti 8 valandas. Nepamirškite ir jau patikrintų miegą gilinančių priemonių: šilto pieno su medumi, melisų ar stumbražolių arbatų.

Vaistinių augalų pagalba

* Nervus ramina paprastosios jonažolės: šaukštelį susmulkintų jonažolių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite keletą minučių pritraukti, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną po valgio, ne trumpiau kaip mėnesį, nes jonažolių poveikis pajuntamas tik po 4 savaičių.

* Veiksmingas ir vaistinių šventagaršvių antpilas: 2 šaukštelius susmulkintų vaistinių šventagaršvių šaknų užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite trumpam pritraukti, paskui nukoškite. Antpilą išgerkite neskubėdami, mažais gurkšneliais.

* Vaistažolių mišinys panikos priepuoliui malšinti: susmulkinkite ir sumaišykite po 20 gramų liepžiedžių, vaistinių melisų lapų ir gudobelių uogų arba žiedų. Šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 15-20 minučių pritraukti, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Šis antpilas padeda numalšinti padidėjusią nervinę įtampą ir sureguliuoja padažnėjusį širdies plakimą.

Raminamosios vonios

Panikos priepuolių padeda išvengti ir raminamosios vaistinių augalų vonios. Vonių vandens temperatūra turi būti 37–38 laipsniai, trukmė 15–20 minučių. Po vonios mažiausiai valandą pailsėkite gulėdami lovoje.

* Išsimaudykite vonioje su keliais lašais pelargonijų, levandų arba rožių aliejaus.

* Raminamoji valerijonų šaknų vonia: 2 šaukštus džiovintų maltų valerijonų šaknų užpilkite litru verdančio vandens, pavirkite 15 minučių ant silpnos ugnies, uždenkite ir palikite 2–3 valandas pritraukti, paskui nukoškite ir supilkite į paruoštą vonią. Tokioje vonioje patariama išsimaudyti 5–6 kartus.

* Liepžiedžių vonia: stiklinę džiovintų liepžiedžių užpilkite 2 litrais šalto vandens ir palikite 10 minučių, paskui pavirkite 5–7 minutes ant silpnos ugnies, uždenkite ir palikite atvėsti, nukoškite ir supilkite į paruoštą vonią. Liepžiedžių voniose patariama išsimaudyti 6–7 kartus.

* Spygliuočių vonia: 1–1,5 kg pušų spyglių arba susmulkintų kankorėžių užpilkite 5 litrais vandens, pavirkite pusvalandį ant silpnos ugnies, nukoškite ir supilkite į paruoštą vonią.

Naudingi patarimai

* Nusiteikite, kad nesėkmės dažnai lydi žengiant gyvenimo keliu į sėkmę. Nesistenkite patys būti tobuli ir nereikalaukite tobulumo iš aplinkinių.

* Labai svarbu išsiugdyti įprotį problemas spręsti ne reaguojant į jas ūmiai, bet palaukti nors kelias minutes, kol nervinė įtampa nuslūgs ir iškilusią problemą bus galima aptarti ramiai net su priešiškai nusiteikusiais žmonėmis. Per tas kelias minutes patariama išgerti stiklinę vandens suskaičiuojant gurkšnius.

* Nedarykite klaidos – nebandykite užgniaužti kiekvieno baimės pojūčio. Jei taip darysite, baimę įvarysite į pasąmonę, ir ją bus dar sunkiau įveikti. Pirmiausia patys sau išdrįskite garbingai pripažinti savo silpnybes ir baimes.

* Norėdami numalšinti neigiamus nervinės įtampos padarinius, paspauskite tašką, esantį delno viduryje. Jei dažnai susinervinate dėl smulkmenų, įpraskite masažuoti ne tik delno vidurį, bet ir nykštį. Šie masažo pratimai atpalaiduoja įvairius spazmus.

* Jei dažnai vargina paniškos baimės priepuoliai, pakvėpuokite eukaliptų, kadagių ar pušų (eterinio aliejaus) kvapais.

* Mokslo įrodyta, kad mūsų mimika bei kūno padėtis daro poveikį ir mūsų pasąmonei. Šypsena daro teigiamą poveikį, suteikia optimizmo, aukštyn pakelta galva – taip pat. Nuleistas žvilgsnis – priešingai, stiprina neigiamus jausmus. Taigi išmokite gyventi su šypsena ir aukštai pakelta galva.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.