Dėl magnetinių audrų gali paūmėti lėtinės ligos, depresija, sutrikti širdies ritmas. Daryti įtakos oro sąlygoms žmogus negali, bet padėti savo organizmui magnetinių audrų metu įmanoma.

Remigija ZINKEVIČIENĖ

Pavojingiausios – širdininkams

Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad žmogaus savijauta tiesiogiai susijusi su magnetinėmis audromis. Mat tokių audrų metu žemės magnetinis laukas svyruoja gerokai stipriau nei įprastai. Sveikam žmogui tokie svyravimai nėra labai pavojingi – jie prilygsta išoriniam stresui, kurį organizmas paprastai geba kompensuoti. Jeigu magnetinės audros metu vargina papildomas stresas, pavojus sveikatai padvigubėja, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Magnetinės audros ypač pavojingos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Audrų metu sutrinka kraujo krešėjimas – sulimpa eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), kurie atsakingi už kraujo aprūpinimą deguonimi. Ilgalaikė praktika rodo, kad magnetinių audrų dienomis infarktų padaugėja 2,2 karto, palyginti su ramiomis dienomis.

Antrąją vietą rizikos grupėje užima žmonės, turintys smegenų kraujotakos sutrikimų ir jau patyrę insultą. Nuo hipoksijos (deguonies trūkumo) pirmiausia kenčia galvos smegenys, nes ima spazmuoti kraujagyslės, o spazmai sukelia migrenos priepuolius ir galvos skausmus. Magnetinės audros pavojingos sergantiesiems hipertenzija, hipotenzija, turintiesiems antsvorio ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.

Labai svarbu siaučiant magnetinėms audroms nepersivalgyti, nes į perkrautą maisto virškinamąjį traktą priplūsta daugiau kraujo, kurio reikia maistui suvirškinti. Tuomet į širdį ir galvos smegenis kraujo patenka mažiau, vadinasi, deguonies šie organai taip pat gauna mažiau.

Jei turite problemų dėl kraujospūdžio

Keičiantis orams, sergantiesiems širdies ligomis ir hipertenzija patariama vartoti gydytojų paskirtus vaistus bei savijautą gerinančių vaistų nešiotis su savimi. Reikėtų stengtis apsisaugoti nuo tokių neigiamų aplinkos poveikių ir paprastomis naminėmis priemonėmis.

* Naudinga oro permainų dienomis stiprinti širdį, raminti nervus 2–3 dienas geriant vaistinių valerijonų antpilo su medumi: šaukštą susmulkintų valerijonų šaknų vakare suberkite į termosą, užpilkite 0,5 l verdančio vandens, palikite per naktį, ryte nukoškite. Gerkite antpilo po 2 šaukštus 3–5 kartus per dieną prieš valgį.

* Jei kraujospūdis padidėjęs, gerkite po 3 šaukštus susmulkintų krapų sėklų 3 kartus per dieną, užsigerdami nedideliu kiekiu vandens.

* Jei kraujospūdis sumažėjęs, gerkite paprastųjų jonažolių ir juozažolių arbatos: šaukštą lygiomis dalimis sumaišyto vaistažolių mišinio užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir palikite pusvalandį pritraukti, paskui nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną pasaldinę medumi.

* Sergantiesiems hipertenzija naudinga pakvėpuoti vaistinių melisų ir levandų eteriniu aliejumi, nes šie augalai mažina padidėjusį kraujospūdį.

Vaistinių augalų pagalba

Prieš magnetines audras ir joms prasidėjus patariama gerti gudobelių vaisių, vaistinių valerijonų šaknų, geltonžiedžių barkūnų ir jazminų žiedų, paprastųjų sukatžolių, raudonėlių, čiobrelių ir mėtų preparatų. Pasak liaudies medicinos žinovų, ypač veiksmingai gydo vaistinės melisos.

* Vaistinių melisų arbata: 2–3 šaukštelius susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, sandariai uždenkite ir palikite 5–10 min. pritraukti, paskui indą lengvai pakratykite, kad į arbatą subėgtų ant dangtelio susikaupusių lašų kondensatas, nes būtent jame esantys eteriniai aliejai pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu. Jeigu arbata ruošiama neuždengtame inde, jos gydomosios savybės gerokai sumažėja. Gerkite mažais gurkšneliais po 2–3 puodelius per dieną.

Padidėjusi nervinė įtampa

Keičiantis orams patariama vengti konfliktinių situacijų, o pernelyg jautriems ir nervingiems žmonėms patariama vartoti centrinę nervų sistemą raminančių vaistų.

* Jei orų kaita sukelia apatiją ir pablogina nuotaiką, gerkite paprastųjų jonažolių antpilo, nes šis vaistinis augalas – puikus gamtinis antidepresantas: šaukštą susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite pusvalandį pritraukti, paskui nukoškite. Antpilo gerkite 3 kartus per dieną.

* Žliūgių vonelė kojoms: 2 saujas susmulkintos žliūgių žolės užpilkite litru verdančio vandens, palikite valandą, paskui nukoškite. Jei norite nuraminti nervų sistemą, valandą prieš miegą kojas 15–20 minučių pamirkykite šilto vandens ir žliūgių antpilo vonelėje, į ją dar įlašinkite 5–7 lašus vaistinių valerijonų šaknų spiritinio antpilo (iš vaistinės).

Kamuojant galvos skausmams

Migreniniai galvos skausmai siaučiant magnetinėms audroms pasireiškia dėl smegenų kraujagyslių susiaurėjimo ir kraujotakos sutrikimo. Sulėtėjus kraujotakai, smegenims ima trūkti deguonies. Į tai reaguodamas organizmas stengiasi kraujagysles išplėsti, bet šio proceso metu suspaudžiamos smegenų nervinės galūnės. Be to, sulėtėjus kraujotakai, kraujyje padaugėja medžiagų, sukeliančių uždegimą ir didinančių skausmo receptorių jautrumą.

* Jei magnetinės audros metu pradėjo skaudėti galvą, lengvais pirštų judesiais 5 min. masažuokite abu smilkinius. Vėliau dar 5 min. lengvai paspauskite taškus, esančius tarp antakių.

* Magnetinių audrų metu galvos skausmą malšina ir savijautą pagerina gudobelių vaisių antpilas. Šaukštą susmulkintos žaliavos suberkite į termosą, užpilkite stikline verdančio vandens, palikite valandą pritraukti, paskui nukoškite. Gerkite antpilo po pusę stiklinės 2 kartus per dieną, ryte ir vakare.

Būkite fiziškai aktyvesni

Norėdami apsisaugoti nuo žalingo magnetinių audrų poveikio, būkite fiziškai aktyvesni, daugiau judėkite, bet venkite didelių fizinių krūvių. Rytais lengvai pasimankštinkite, darydami liaudies medicinos žinovų siūlomus nesudėtingus pratimus.

* Atsistokite tiesiai, rankas nuleiskite, labai lėtai ir negiliai įkvėpkite. Įkvėpdami įtraukite pilvą, sekundei orą sulaikykite ir stipriai iškvėpkite.

* Pradinė padėtis – tokia pati, kaip ir darant pirmąjį pratimą. Stipriai iškvėpkite, tada vėl įtraukite pilvą, kvėpavimą sulaikykite 5–6 sekundes, atpalaiduokite pilvo raumenis.

* Atsisėskite ant grindų, pakiškite kojas po sėdmenimis, ištieskite nugarą, rankas padėkite ant kelių, galvą truputį nuleiskite žemyn, užsimerkite ir atpalaiduokite visus raumenis. Lėtai įkvėpkite, kvėpavimą sulaikykite 2–3 sekundes, iškvėpkite. Tada vėl lėtai įkvėpkite, kvėpavimą sulaikykite 2–3 sekundes ir vėl iškvėpkite.

Jei šiuos pratimus darysite reguliariai, netrukus pajusite, kad liguista priklausomybė nuo besikeičiančių oro sąlygų pastebimai sumažėjo.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.