Garsusis senovės gydytojas ir filosofas Avicena daugelyje savo receptų minėjo sakų gydomąsias savybes. Savo moksliniuose traktatuose jis rašė, kad sakai stiprina kūną, skatina tulžies skyrimąsi, gerina regėjimą ir klausą.

Pavasarį ir vasaros pradžioje medžiai išskiria tirštus sakus, turinčius unikalių gydomųjų savybių. Sakai reikalingi patiems augalams, kad jie neperdžiūtų karštomis vasaros dienomis, ir žaizdelėms, atsiradusioms augalų kamienuose, užgydyti.

Nuo seno sakai naudojami ir kaip gydomoji žaliava kovojant su įvairiais negalavimais. Džiūdami jie virsta baltais milteliais. Vartoti juos galima ilgą laiką. Ypač daug sakų susidaro robinijose, spygliuočiuose medžiuose ir vaismedžiuose: vyšninėse (kaukazinėse) slyvose, vyšniose, abrikosuose, vynmedžiuose. Ypač vertingi daug gydomųjų savybių turintys spygliuočių sakai: eglių, pušų, kėnių (balteglių), kedrų ir kt. Saulės pakaitinti spygliuočių medžių spygliai ir sakai išskiria gydomąsias medžiagas – eterinius aliejus, fitoncidus, naikinančius mikrobus, – todėl plaučių ligomis sergantiems žmonėms naudinga pakvėpuoti spygliuočių miško oru, ypač pavasarį.

Surinktus sakus reikia laikyti sandariai uždarytame inde tamsioje vietoje. Prieš naudojimą indą su sakais patariama palaikyti 50–60 laipsnių temperatūros vandens vonelėje, kad sakai suskystėtų.

Gydomosios savybės

Augalų sakai – tai vandenyje tirpūs polisacharidai, kuriuose yra kalcio, magnio ir kalio druskų bei cukraus turinčių rūgščių. Šios medžiagos reikalingos ne tik medžiams augti, bet ir žmogaus organizme vykstantiems medžiagų apykaitos procesams reguliuoti. Sakų patariama vartoti kenksmingo cholesterolio lygiui kraujyje mažinti, šlakams ir toksinėms medžiagoms iš organizmo šalinti bei nutukimo profilaktikos ir gydymo tikslais.

Pektinai ir gleivės, esantys medžių sakuose, yra natūralūs maisto papildai, kurie organizmui padeda įsisavinti vitaminus, normalizuoti virškinamojo trakto veiklą ir išsaugoti žarnyne naudingąsias bakterijas. Sakai absorbuoja žarnyne esančias kenksmingas medžiagas ir pašalina jas iš organizmo kartu su šlapimu. Sakuose yra daug ir kitų naudingų medžiagų, padedančių malšinti skausmus, gydančių žaizdas ir nudegimus. Sakai padeda sergant plaučių, skrandžio, blužnies, širdies ir gimdos ligomis. Jie stabdo kraujavimą, nes suklijuoja eritrocitus, ir gydo opas.

Dėmesio! Sakai – stipri gydomoji priemonė, tad prieš gydantis jais būtina pasitarti su gydytoju. Sakai gali sukelti alerginę reakciją, tad būtina įsitikinti, kad nesate jiems alergiški. Prieš gydymąsi ant rankos užlašinkite arba į odą įtrinkite 3–4 lašus sakų. Jei po dienos toje vietoje neatsiras raudonos dėmės, gydytis sakais galite.

Kedrų sakai

Kedrų sakai nuo kitų spygliuočių sakų skiriasi tuo, kad lėčiau kristalizuojasi, išlieka skaidrūs ilgesnį laiką.

* Sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis – bronchitu, tracheitu ar kt., – patariama 3 kartus per dieną pakvėpuoti ant įkaitintų medžio anglių užpiltų kedrų sakų garais. Šią procedūrą atlikite 2 ar 3 dienas iš eilės.

* Varginant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, pusę šaukštelio kedrų sakų ištirpinkite stiklinėje šilto pieno. Taip paruošto mišinio patariama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį 10 dienų iš eilės, paskui reikia padaryti 2 savaičių pertrauką ir gydymą, esant reikalui, pakartoti.

* Sumaišykite po 50 gramų kedrų arba kitų spygliuočių sakų ir sviesto, mišinį ištirpinkite indelyje, įdėtame į verdančio vandens vonelę, gerai išmaišykite ir palikite atvėsti. Šiuo tepalu tepkite ilgai negyjančias pūliuojančias odos žaizdas ir nepratrūkusias votis.

* Ilgai negyjančias odos žaizdas galite gydyti ir taip: ant žaizdos uždėkite kedrų sakuose sumirkytą tvarstį. Jį keiskite kas 2 dienas. Tokius kompresus dėkite tol, kol žaizda užgis.

* Norėdami numalšinti osteochondrozės sukeltus skausmus, į 200 gramų augalinio aliejaus įlašinkite 4–5 lašus kedrų sakų ir šiuo mišiniu skaudamas vietas įtrinkite 12–15 kartų.

* Jei vargina lūpų pūslelinė, pūsleles patepkite kedrų sakų ir augalinio aliejaus mišiniu (santykiu 1:2). Gydymas bus veiksmingesnis, jeigu ant pūslelinės pažeistos vietos 25 minutėms uždėsite šiame mišinyje sumirkytą vatos tamponėlį. Jei per 3–4 valandas pūslelės nepranyks, kompresą ant lūpos uždėkite dar kartą.

Vyšnių sakai

Liaudies medicinos žinovai teigia, kad vyšnių sakai ypač efektyviai veikia pažeistą gleivinę, todėl jais patariama gydyti opaligę ir įvairių gleivinių uždegimus. Vyšnių sakai veiksmingi sergant enterokolitu ir kolitu, gastritu, šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligomis, padeda numalšinti kosulį, gydo plaučiuose esančias opeles.

* Senovės liaudies medicinos knygose buvo patariama paūmėjusias bronchų ar plaučių ligas gydyti vyšnių arba trešnių sakais. 100 gramų vyšnių arba trešnių sakų reikia ištirpinti litre sauso vynuogių vyno. Šio tirpalo geriama po šaukštą 3 kartus per dieną 20 minučių prieš valgį.

* Vyšnių sakai padeda gydyti įsisenėjusias odos opas ir žaizdas. Gydomaisiais tikslais patariama paruošti tokį mišinį: 2 dalis vyšnių sakų sumaišykite su 8 dalimis lydyto sviesto, paskui lygiomis dalimis sumaišykite su lydytu vašku. Kai mišinys atvės, patepkite juo ilgai negyjančias opas ar žaizdas ir apriškite.

Vyšninių slyvų sakai

Vyšninių slyvų sakai ypač veiksmingai gydo kosulį ir kitas peršalimo ligas. Vyšninių slyvų sakus praskieskite šiltu vandeniu ir šiuo tirpalu kelis kartus per dieną skalaukite skaudamą gerklę.

Sergant burnos gleivinės ar dantenų uždegimu bei parodontoze, taip pat patariama skalauti burną vyšninių slyvų sakų tirpalu arba lėtai sučiulpti gabalėlį šių sakų.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.