Dilgėles dažniausiai keiksnoja, rauna ir meta lauk. Visai be reikalo! Senovėje žmonės kalbėjo, kad šioje žolėje slypi karšta jėga, nes ji ilgus šimtmečius padeda įvairiais gyvenimo atvejais. Ir ypač pavasarį.

Marija Naudžiūnienė

Dirvožemio testas

Didžiulę dilgėlinių augalų genties šeimyną sudaro 45 rūšys, kurios turi net 850 porūšių, paplitusių visame pasaulyje! Lietuvoje auga trijų pagrindinių rūšių dilgėlės: kanapinė, didžioji ir gailioji.

Dilgėlės gali suteikti nemažai žinių apie sklypo dirvožemį. Jei darže veši didžiosios dilgėlės, vertėtų atkreipti dėmesį, ar dirva ne per daug kalkinga, gal dirvožemis šarminis, o gal per daug azoto? Gailiosios dilgėlės perspėja, kad dirvožemyje daug perpuvusio mėšlo, gausu fosforo ir drėgna. Žinodami savo sklypo dirvožemio trūkumus ir privalumus juos veiksmingai panaudosime. Didelių sklypų savininkai gali leisti sau pažvelgti į dilgėles kaip į dekoratyvinį augalą. Jos netgi gali apsaugoti sklypą: dilgėlės puikiai sergės, jei leisite joms augti prie sklypo ribų 80–100 cm pločio juosta.

Ekologiškos trąšos

Iš dilgėlių galima pasigaminti puikių skystų trąšų. Statinę pridėkite susmulkintų dilgėlių lapų ir užpilkite saulėje įkaitusiu vandeniu (ne iki pat viršaus). Dvi savaites leiskite šiam mišiniui rūgti. Retkarčiais jį pamaišykite. Rūgstant statinėje skysčio daugės – štai kodėl nepylėme vandens iki pat viršaus. Tiesa, rūgdamos dilgėlės skleidžia ne patį maloniausią kvapą, bet išmintingas daržininkas ir iš to išpeš naudos.

Tokią statinę galima pastatyti šiltnamyje su agurkais – kažkodėl ši smarvė labai patinka vabzdžiams apdulkintojams ir baido neprašytus kenkėjus. Pasibaigus rūgimo procesui turėsime puikių koncentruotų trąšų, turtingų azoto ir kalio. Augalams tręšti šį koncentratą reikia skiesti santykiu 1:10, o tręšiant per lapus (purškiant) – 1:20. Šias namudines nemokamas trąšas išbandę daržininka sako, kad nuo jų augalai sustiprėja, paspartėja jų augimas, lapai įgyja sodrią žalią spalvą. Dirvoje po tręštais dilgėlėmis augalais randama daugybė sliekų. Taigi – vieni pliusai!

Jei darže dilgėlių nedaug, trąšų galima pasiruošti taip: raukite ir meskite į statinę tiek, kiek turite, tada užpilkite vandeniu ir įberkite porą saujų mineralinių trąšų. Prieš tręšdami augalus visada pirmiausia palaistykite paprastu vandeniu. Tai, beje, daroma visais atvejais, nesvarbu, kokiomis trąšomis tręštumėte.
Dėmesio! Dilgėlių trąšomis negalima laistyti žirnių, pupų, svogūnų ir česnakų.

Daržo sanitarės

Susmulkintais dilgėlių lapais galima mulčiuoti dirvą po braškėmis, pomidorais, salotomis ir visais augalais, kuriuos mėgsta šliužai. Ir žalios, ir džiovintos dilgėlės šiems kenkėjams „dilgina pilvus“, tad jie vengia taip mulčiuotų lysvių. Svarbiausia, kad mulčias uždengtų visą plotą ir šliužams neliktų nė mažiausios landos.

Šviežių dilgėlių ištrauka labai padeda kovoti su amarais. 100 g susmulkintų dilgėlių užpilkite 1 l vandens, palaikykite parą ir purkškite amarų užpultus augalus.
Dar viena dilgėlių savybė – jos pagreitina sėklų dygimą. Užplikius arbatinį šaukštelį dilgėlių reikia palaikyti 2 val. Sėklas sudėkite į marlinį maišelį ir pamirkykite tokioje arbatoje apie 2 val.

Greta pomidorų augančios dilgėlės tik naudingos: pailgėja pomidorų laikymo trukmė, tokių pomidorų sultys būna skanesnės. Šalia kopūstų augančių dilgėlių irgi nereikėtų naikinti – jos baido lapgraužius vabzdžius.

Daržininkų patirtis

1. Burokėlių sėja į dilgėles. Išpurenkite dirvą, paruoškite lysvę ir ant viršaus suberkite nemažą krepšį nupjautų dilgėlių. Tiesiai ant jų barstykite burokėlių sėklas. Užberkite nedideliu sluoksniu žemės. Palyginti su įprastai pasėtomis burokėlių sėklomis, šios sudygsta greičiau, gauna pakankamai natūralios drėgmės iš dilgėlių, paskui daug sparčiau auga. Ypač tai gerai matyti, kai ateina laikas retinti burokėlius – pasėti į dilgėles būna gerokai „riebesni“ už įprastai augusius. Dilgėlėse augęs derlius taip pat gerokai didesnis.

2. Paprikų daigų sodinimas į dilgėles. Šiltnamyje dirvą gausiai apibarstykite pasmulkintomis dilgėlėmis, ant viršaus užberkite 5 cm žemės sluoksnį. Paprikų daigus su indeliais sustatykite į indą su vandeniu, kad prisigertų drėgmės. Tada tiesiog rankomis darykite dirvoje su dilgėlėmis duobutes, iš indelių išimkite paprikų daigus ir sodinkite.

Laistyti nereikia, nes žemė aplink šaknis pakankamai drėgna, be to, drėgmę dar ilgai išlaikys ir dilgėlių sluoksnis. Pradėti laistyti reikės maždaug po savaitės. Po 3 savaičių net silpnučiai daigai tampa tvirti ir tamsiai žali. Į dilgėles susodintos paprikos daug geriau auga, gausiau žydi ir mezga vaisius. Vieną kartą per sezoną jas reikia palaistyti dilgėlių trąšomis.

3. Kopūstų daigų sodinimas į dilgėles. Sodinant kopūstų daigelius į kiekvieną duobutę galima įdėti po nupjautą dilgėlę. Tai skatina augimą, atbaido kenkėjus.

Gydytojos ir kosmetologės

Dilgėlės turi medicininių savybių. Jose yra žaizdas užtraukiančių, medžiagų apykaitą reguliuojančių, kraują stiprinančių medžiagų. Be to, dilgėlės didina organizmo atsparumą, stiprina imunitetą, pasižymi tonizuojamu veikimu. Liaudies medicinoje dilgėlių žiedynų užpilas vartojamas per menopauzę.

Labai naudingos šviežios dilgėlių sultys. Išgerkite ryte ir vakare po šaukštą šviežiai išspaustų dilgėlių sulčių – energijos pakaks ilgam.

Sveikatos eliksyru vadinamas spiritinis dilgėlių antpilas. 200 g šviežių švarių lapų reikia užpilti 0,5 l spirito ar stiprios degtinės, vieną dieną palaikyti šviesoje, paskui dar mažiausiai savaitę tamsoje. Gerkite po desertinį šaukštą ryte likus pusei valandos iki pusryčių ir vakare prieš pat miegą. Šis užpilas stiprina širdį ir visą organizmą, ramina nervus.

Dilgėlių antpilas padeda gydyti stiprius sumušimus. Pridėkite pilną stiklainį dilgėlių lapų ir stiebų, užpilkite degtine ir laikykite 3–5 dienas šiltai. Šia ištrauka trinkite sumuštas vietas.

Stipri dilgėlių arbata stiprina plaukus.

Įsidėmėtina, kad dilgėlių per daug negalima vartoti tiems, kurių padidėjęs kraujo krešumas!

Pavasarinis skanėstas

Ankstyvą pavasarį jaunos dilgėlės yra vitamino C ir kitų vitaminų šaltinis, todėl padės atgauti po žiemos išsekusias jėgas. Pirmas dilgėlių derlius maistui skinamas ankstyvą pavasarį (10–15 cm ūgliai su lapais). Kol lapeliai jauni, minkšti, jie tinkamiausi maistui, nes turi daugiau vitaminų, be to, jie dar nedilgina. Ruošiant maistui gerai nuplautus dilgėlių ūglius ir lapus reikia panardinti kelioms minutėms į verdantį vandenį, nuspausti ir aštriu peiliu supjaustyti.

Gauta masė tinka virti lapienę, dėti į barščius, troškiniams, lietiniams, omletui, salotoms, įdarams. Iš lapų ruošiama vitamininė arbata. Dilgėlės gana gardžios, todėl jų galima paskanauti ir žalių.

Ir vis dėlto – piktžolė

Jei vis dėlto neįtikinome, kad dilgėlės gali būti naudingos, pasirinkite tinkamą būdą joms išnaikinti savo darže. Naikinti chemikalais, žinoma, veiksmingiausia, tačiau daržininkai mėgėjai dažniausiai nenori nedidelių savo sklypelių teršti cheminėmis medžiagomis, todėl naikinant dilgėles teks apsišarvuoti kantrybe.

Šaknų naikinimas. Naikinant dilgėles mechaniškai žemę būtina perkasti ne sekliau nei 30 cm. Dilgėlės labai gyvybingos, todėl iškastos ir sumestos šalia lysvių jos gali greitai „atgyti“. Iškastas dilgėles su visomis šaknimis reikėtų išnešti už sklypo ribų, išdžiovinti ir sudeginti. Jas galima sudėti ir į komposto krūvą, tačiau būtina, kad dilgėlės labai gerai perpūtų.

Šios piktžolės dauginasi šaknimis, kurios po žeme gali nusidriekti net keletą metrų, todėl neverta tikėtis, kad visos bus išnaikintos vienąkart perkasus. Procedūrą turėsite kartoti kelerius metus. Jei turite galimybę, perkastą dilgėlyną uždenkite polietileno plėvele ir per karščius gerai paliekite – taip šaknys tiesiog sušus.

Ūglių naikinimas. Dilgėles efektyviai galima naikinti sekinant ir nuolat šienaujant. Kitas būdas apsisaugoti nuo dilgėlių yra mulčiavimas. Svarbiausias jo teiginys: „Niekas neauga ten, kur nėra šviesos.“ Mulčiavimo medžiagomis uždengus dirvožemį dilgėlės negali augti ir žūna.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale NAMIE IR
SODE