Gintaras – viso labo tik sukietėję priešistorinių medžių sakai, tačiau jo populiarumas – neatsitiktinis. „Baltijos auksui“ nuo seno priskiriamos gydomosios savybės, ir šiandien jis naudojamas ne vien kaip papuošalas.

Liaudies medicinos žinovai gintarą laiko priemone nuo daugelio ligų. Manoma, kad jis valo iš organizmo šlakus, mažina vadinamąjį meteojautrumą, gali užkirsti kelią astmos priepuoliams ir galvos skausmui. Litoterapeutai tvirtina, kad pasitelkus gintarą galima gydyti odos, klausos ir regėjimo ligas, bronchitą, žarnyno veiklos sutrikimus, šlapimtakių infekcijas, depresiją... Ir oficialioji medicina neneigia gintaro naudos.

* Gintaro rūgštis – imunitetui stiprinti. Būtent iš sukietėjusių sakų pirmą kartą buvo gauta gintaro rūgštis. Klinikiniai tyrimai parodė, kad gintaro rūgštis gerina medžiagų apykaitą tuose organuose ir audiniuose, kur ji yra sutrikusi, todėl gerokai sustiprėja imunitetas. Gintaro rūgšties patariama vartoti peršalimo ligų sezonu ar net visus metus norint būti žvalesniems ir išlaikyti gerą nuotaiką.

* Gintare esantis jodas – puiki skydliaukės ligų profilaktikos priemonė. Deja, vien segėti gintaro vėrinio ant kaklo nepakaks.

* Gintaras suteikia dvasinės stiprybės. Hinduizme gintaras siejamas su čakra, atsakinga už bendravimą su aplinkiniais žmonėmis ir aukštesniosiomis jėgomis. Hinduistai tiki, kad „saulės akmuo“ primena jį turinčiam žmogui, koks puikus yra gyvenimas, suteikia pasitikėjimo savo jėgomis, harmonijos ir įkvėpimo. Škotijos gyventojai sukietėjusius sakus laiko patikima apsauga nuo piktųjų dvasių, priešų, nelabojo, bloga linkinčių ir persekiojančių žmonių.

Manoma, kad didžiausia gydomąja galia pasižymi neapdirbtas gintaras. Gamtoje yra daug jo atmainų, aptinkama net juodo ir žalio. Gintaro spalvą lemia į sakus įsimaišę dumbliai ir mineralai. Pats vertingiausias – garsusis Baltijos gintaras, išsiskiriantis ryškiai geltona spalva su oranžiniu atspalviu. Būtent jame yra daugiausia stebuklingu poveikiu pasižyminčios gintaro rūgšties.