Kraujažolė senovėje buvo vadinama žaizdos žole, jos gydomosios savybės buvo aprašytos Romos imperijos gydomuosiuose nurodymuose, datuojamuose dar III a. pr. Kristų. Šis vienas labiausiai paplitusių ir žinomų vaistinių augalų turi daugybę liaudiškų pavadinimų: kraujinis, baltažiedis, nosrava, gajutė, morklapėlis, pelystė, sruvanosė...

Paprastoji kraujažolė – astrinių šeimos daugiametis 10–70 cm aukščio žolinis augalas. Kraujažolės paplitusios visoje Lietuvoje. Auga laukuose, pievose, dobilienose, dirvonuose, ganyklose, miško aikštelėse, pakelėse. Nepakenčia pavėsio, žydi visą vasarą. Gydomaisiais tikslais naudojamos žydinčių augalų viršūnėlės, rečiau – lapai ir graižai.

Žaliavą reikia rinkti šviečiant saulei, nes tada augalai išskiria daugiausia eterinių aliejų ir jų gydomoji galia būna didžiausia. Nupjaunamos iki 15 cm augalų viršūnėlės, plonai paskleidžiamos ir džiovinamos palėpėje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje, retkarčiais dera pavartyti. Galima džiovinti ir ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros džiovykloje. Išdžiūvę žiedai turi būti gelsvai baltos ar gelsvai rožinės spalvos, lapai – pilkšvai žali, aromatingi, kartūs. Džiovintą žolę tinka vartoti 2 metus, žiedus – 3 metus.

Gydomosios savybės

Šių augalų lapuose, stiebuose ir graižuose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindą sudaro azulenas. Be to, žaliavoje yra alkaloido achileino, organinių rūgščių (acto, skruzdžių, izovalerijonų), dervų, inulino, taninų, saponinų, karčiųjų medžiagų ir mineralų (kalio, kalcio, geležies, molibdeno, vario, cinko, seleno), kamparo, karoteno, vitaminų C ir K.

Kraujažolių preparatai pasižymi tonizuojamuoju, uždegimo slopinamuoju ir kraujavimo stabdomuoju poveikiu. Jie didina kraujo krešumą, veikia raminamai. Kraujažolių stiebai, žiedai ir lapai naudojami skrandžio opaligei gydyti, virškinamojo trakto, gimdos, nosies, dantenų, odos žaizdų, taip pat hemorojaus sukeltam kraujavimui stabdyti. Šių vaistinių augalų preparatai valo iš kraujo ir vidaus organų (plaučių, skrandžio, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės) susikaupusius šlakus ir toksinus. Kraujažolės veikia kraujo čiulpus, skatina kraujo gamybą.

Paprastosios kraujažolės – vaistingieji augalai bet kokio amžiaus moterims, jos teigiamai veikia mažojo dubens organus. Kraujažolių yra vaistažolių mišiniuose skrandžio ir urologinėms ligoms gydyti, apetitui žadinti ir medžiagų apykaitai normalizuoti.

Kaip prieskoniai kraujažolės naudojamos gaminant likerius, trauktines ir nealkoholinius gėrimus. Smulkintais jaunais lapeliais gardinami troškiniai, salotos, sriubos. Kraujažolių šakelės tinka raugiant ir marinuojant daržoves ir grybus.

Dėmesio! Kraujažolių nepatariama vartoti sergant akmenlige, laukiantis, padidėjus kraujo krešumui. Būna, kad kraujažolės sukelia alerginę reakciją, tad alergiškiems žmonėms jų reikėtų vartoti atsargiai. Prieš gydantis kraujažolių preparatais patariama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Kraujažolių arbata

Kupiną šaukštelį smulkintų kraujažolių žiedų užpilkite 250 ml verdančio vandens, uždenkite ir trumpam palikite, paskui nukoškite. Per dieną išgerkite šios arbatos 3 stiklines.
* Ši arbata gerina apetitą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, gydo skrandžio ir žarnyno uždegimą, mažina vidurių pūtimą ir skrandžio skausmus, reguliuoja tuštinimąsi.
* Kraujažolių arbata padės gydant gimdos kraujavimą, ji silpnina priešmenstruacinio sindromo simptomus, gerina savijautą klimakso periodu.
* Ši arbata aktyvina inkstų veiklą, stabdo kraujavimą iš nosies ir pagerina savijautą atsikosintiesiems krauju.
* Kraujažolių arbatos patariama gerti nuo stipraus galvos skausmo ir svaigimo. Migreną, sukeltą oro permainų, sumažina puodelis karštos kraujažolių arbatos, išgertos mažais gurkšneliais.

Antpilai ir nuovirai

* Šaukštą susmulkintos paprastųjų kraujažolių žolės užpilkite 300 ml verdančio vandens, šiltai apriškite ir palikite valandą, paskui nukoškite. Antpilą nedideliais gurkšneliais išgerkite per dieną. Šio antpilo patariama vartoti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, pučiant pilvą.
* Varginant hemorojui ar furunkuliozei patariama gerti tokio antpilo: 30 g smulkintų paprastųjų kraujažolių užpilkite litru verdančio vandens, uždenkite ir palikite 20 min., paskui nukoškite. Antpilą išgerkite karštą per 3 ar 4 kartus.
* Galima pasigaminti ir spiritinio kraujažolių antpilo: 4 šaukštus smulkintų kraujažolių užpilkite puse stiklinės degtinės, palikite tamsioje vietoje 7 paras, kasdien pakratykite, paskui nukoškite. Šio antpilo, kaip organizmą stiprinančių vaistų, patariama gerti po 20 lašų (su vandeniu) 3 kartus per dieną praėjus valandai po valgio.
* Kraujažolių nuoviras padeda nuo gimdos, skrandžio, žarnyno, hemorojaus sukelto ar kitokio pobūdžio vidinio kraujavimo. Jis tinka ir sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige ar gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Susmulkinkite šaukštą paprastųjų kraujažolių, užpilkite stikline vandens, pavirkite 15–20 min. ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite 45 min., paskui nukoškite ir įpilkite tiek vandens, kiek išgaravo. Gerkite šio nuoviro po pusę stiklinės 3 ar 4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
* Nuo odos uždegimo ir suskilinėjusiai rankų ir kojų odai padės toks nuoviras: šaukštą kraujažolių žiedų ir lapų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 15–20 min. ant mažos ugnies, palikite 30–45 min., paskui nukoškite. Nuovirą naudokite pavilgams ar rankų ir kojų vonelėms ruošti.

Žaizdoms gydyti

* Įsipjovus reikia sutrinti paprastųjų kraujažolių lapų, kad išsiskirtų sulčių, ir uždėti ant žaizdos.
* Jei pradėjo iš nosies bėgti kraujas, reikia į šnerves įkišti sutrintos kraujažolių žolės.
* Kraujažolių sulčių kompresais gydykite ilgai negyjančias trofines opas ir furunkuliozę. Ilgai negyjančias infekcines odos žaizdas galite tepti kraujažolių ir alyvuogių aliejaus mišiniu (1:5).
* Jei įsipjovėte ar kitaip susižeidėte, gydykitės paprastųjų kraujažolių ir dilgėlių mišiniu: susmulkinkite ir sumaišykite po 10 g kraujažolių ir dilgėlių lapų. Šiuo mišiniu apibarstykite žaizdas ir apriškite.

Parengė Remigija ZINKEVIČIENĖ