Mūsų dienomis susirgę vartojame daugybę naujų vaistų, tačiau domėjimasis vaistiniais augalais vis dar neslopsta. Pastaruoju metu auga susidomėjimas liaudies medicinoje žinomu vienu įspūdingiausių grybų – įžulniuoju skyleniu, dar vadinamu juoduoju beržo grybu arba čaga. Nuvykę pasivaikščioti po mišką, namo galite grįžti ir su laimikiu – žiemą ant nuplikusių medžių kamienų šiuos grybus kur kas lengviau pamatyti.

Meilė TARAŠKEVIČIENĖ

Atrodo tarsi sudegusi mediena

Juoduosius beržų grybus virškinamojo trakto uždegimams ir navikams gydyti senovėje naudojo šiaurės vakarų Europos, Sibiro, Korėjos ir Kanados gyventojai. Kelis šimtmečius siekiančią šių grybų istoriją patvirtina radinys: 3 200 m aukštyje tarp Austrijos ir Italijos, po ledynu, buvo rastas mumifikuotas žmogaus kūnas, kurio krepšyje tebegulėjo 3 rūšių grybai, tarp jų – ir įžulnusis skylenis.

Šie grybai priklauso šiurkšteninių (Hymenochaetaceae) šeimai, kurioje iš viso yra apie 100 grybų rūšių. Įžulniųjų skylenių sporos sudygsta pažeistose beržo žievės vietose. Paprastai tokie medžiai auga drėgnose, pelkėtose vietose. Šie grybai gali įsitaisyti ne tik ant beržų, bet ir ant alksnių, skroblų, šermukšnių, tačiau vaistiniams tikslams tinka tik parazituojantys ant beržų. Juodojo beržo grybo gumbai būna melsvai juodos spalvos, sutrūkinėjusiu paviršiumi, iki 38 cm skersmens, 12–14 cm storio, panašūs į apdegusią medieną.

Atvirkščiai nei daugelis jų giminaičių, įžulnieji skyleniai neskuba augti: kol jie susiformuoja ir įgyja gydomųjų savybių, praeina 7–10 metų. Šie grybai lengvai ištveria ekstremalias klimato sąlygas, o ant medžio gali augti 20 ir daugiau metų, kol galiausiai pražudo savo šeimininką.

Tokie grybai gali užaugti ir gana dideli. Pasitaiko egzempliorių, sveriančių 5 ir daugiau kilogramų. Juodojo beržo grybo forma dažniausiai būna netaisyklinga, ji priklauso nuo įtrūkių, per kuriuos pasklido infekcija, skaičiaus ir gylio.

Beržo grybą galima nusipjauti bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia tai padaryti, kai nėra lapijos – rudenį arba žiemą. Be to, tuo metu grybas laikomas biologiškai aktyviausiu. Grybo nuo kamieno plikomis rankomis tikrai nepavyks nuplėšti – tam reikės kirvuko ar pjūklo. Negalima grybo pjauti nuo nudžiūvusio medžio, taip pat nuo apatinės kamieno dalies – jame bus mažai naudingų medžiagų.

Medicininiais tikslais beržų grybai naudojami tiek žali, tiek ir džiovinti. Parsinešę grybą namo pirmiausia nupjaukite viršutinį jo sluoksnį su įtrūkiais ir įaugusiomis medžio žievės dalimis. Ruošiniams naudojama šviesiai ruda ar oranžinė vidurinė dalis. Ji supjaustoma ne didesniais kaip 10 cm gabalėliais ir džiovinama džiovyklėje ar orkaitėje ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Džiovinti šie grybai turi kvėpuoti, todėl laikomi ne stiklainyje ar plastikinėje maisto dėžutėje, bet popieriniuose maišeliuose arba kartoninėse dėžėse. Vertingąsias savybes, kaip ir daugelis vaistingųjų augalų, beržų grybai išsaugo 2 metus.

Juoduosius beržų grybus nesunku supainioti su naudingų savybių neturinčiais medžio augliais, kurių išorė ir vidus yra šviesūs, paviršius lygus, o vidus primena medieną, taip pat su tikrosiomis pintimis. Jos nuo juodgrybių skiriasi pilkšva spalva, lygiu paviršiumi, forma primena kanopą, o viršus ir apačia yra skirtingos tekstūros. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo „tapatybės“, geriau nerizikuoti ir palikti jį toliau augti. Išbandyti beržo grybo arbatą galima ir nenuėjus į mišką – paruoštos vartoti žaliavos ar arbatos galima įsigyti iš žolininkų ar verslininkų, prekiaujančių įvairiais papildais.

Neretai žmonės klausia, ar beržo grybą sodyboje galima užsiauginti patiems. Galima, tačiau tai užtruks. Grybo sporos įterpiamos į beržo kamieno įtrūkius ir maždaug po 4 metų tose vietose išauga atauga. Esant palankioms sąlygoms, grybas vystosi 10–20 metų. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos, jau kuriasi net beržo grybų ūkiai. Vienas toks jau veikia ir Estijoje.

Unikali sudėtis

Pasak daugybę metų iš beržų grybų arbatas gaminančio žolininko Bernedino Marčiaus, gydant šiuo grybu buvo laikomasi principo „panašus gydo panašų“. Kadangi beržų grybai iš esmės yra navikiniai dariniai, besimaitinantys kito augalo syvais, dažniausiai jais ir buvo gydomi navikai. Šie grybai taip pat naudoti virškinamojo trakto augliams gydyti, juodgrybių preparatų būdavo skiriama sergant skrandžio gleivinės uždegimu, taip pat imunitetui stiprinti, miegui gerinti.

Juoduosiuose beržų grybuose kaupiasi ir didelės melanino atsargos, todėl jie veikia kaip natūrali apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Gydomaisiais tikslais dažniausiai buvo naudojamas iš šių grybų tinktūros paruoštas gėrimas, tačiau kartais grybas buvo tiesiog prispaudžiamas prie sužeistos kūno vietos ar naviko.

„Juodieji beržų grybai mūsų organizmui – labai naudingi, – tikina žolininkas. – Vargu ar yra kokių nors mineralų ir veikliųjų medžiagų, kurių jie neturėtų, – šiuose grybuose randama daug antioksidantų, B grupės vitaminų, vitamino D, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, cinko, seleno, rubidžio, cezio ir kt. Beržo grybe galima aptikti daugiau nei 200 žmogui naudingų medžiagų, todėl jį, o ne baravyką pagrįstai galima vadinti grybų karaliumi. Šie juodgrybiai šarmina organizmą, padeda atgauti jėgas, stabdo senėjimą, skaidrina sąmonę.“

Šių grybų nauda sveikatai įrodyta atlikus eksperimentinius tyrimus su gyvūnais ir klinikinius tyrimus su pacientais. Šiuolaikiniais tyrimais dar kartą patvirtinta, kokį galingą gydomąjį poveikį jie turi. Juodieji beržų grybai vis dažniau tiriami kaip galima priemonė nuo vėžio. Dar 1958 m. mokslininkai jame atrado didelę koncentraciją biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali neigiamai paveikti navikinių ląstelių vystymąsi, sulėtindamos įvairių vėžio rūšių, ypač krūties, plaučių, kepenų ir gimdos, vystymąsi. Beržų grybų ekstraktą patariama vartoti pacientams, kurių mažas skrandžio rūgštingumas, ir kaip tonizuojamąją priemonę sergant navikinėmis ligomis.

Kaip vartoti grybą?

Tradiciškai iš beržo grybo ruošiama ištraukas, tinktūras, nuovirus, arbatas. Gydymo kurso metu būtina laikytis kai kurių mitybos apribojimų, pavyzdžiui, visai atsisakyti arba vartoti gerokai mažiau mėsos, ypač riebios, patiekalų. Racione neturėtų būti konservų, aštraus ir sūraus maisto, alkoholio. Pravartu būtų atsikratyti įpročio rūkyti. Leidžiama po nedaug valgyti žuvų, kiaušinių ir duonos, košių, daržovių ir vaisių, gerti raugintų pieno produktų. Gydymas trunka 3–5 mėnesius su savaitės ar trijų mėnesių pertraukomis. Kai kurie vadinamieji gydūnai beržų grybus pataria vartoti laikantis tokios schemos: gerti jų preparatus mėnesį, paskui daryti mėnesio pertrauką ir taip pakaitomis gydytis pusmetį ar metus.

Puodeliui arbatos pakanka šaukštelio kavamale susmulkinto beržo grybo miltelių. Užpylus verdančiu vandeniu, kad pritrauktų, reikėtų palaikyti 10–15 minučių. Jei naudojami stambesni gabaliukai, juos geriausia plikyti termose ir palaikyti bent 3 valandas, o geriausia – visą parą. Gabaliukus iš naujo užpilti galima tris kartus. Tokia arbata – malonaus skonio ir aromato, su vanilės ir riešutų prieskoniu.

Svarbu pažymėti, kad, kaip ir bet kuris supermaistas, beržų grybai nėra toksiški ir faktiškai neturi šalutinio poveikio, todėl jokių vartojimo apribojimų nėra. Labai retai pasitaiko individualus šio produkto netoleravimas. Vartoti beržų grybus gali įvairaus amžiaus žmonės, įskaitant ir vaikus.

Kaip ruošti gėrimus su beržų grybais?

* Ištrauka. Kad grybas suminkštėtų, 4 valandas laikykite jį užpylę šaltu vandeniu. Tada grybą susmulkinkite, užpilkite šiltu virintu vandeniu (50 °C) santykiu 1: 5. Laikykite 2 dienas, tada išspauskite ir praskieskite vandeniu, kuriame grybas buvo mirkytas.

Tokią ištrauką vartokite 3–4 kartus per dieną po 1 stiklinę 30 minučių prieš valgį,. Užpilą galima laikyti šaldytuve iki 4 dienų. Gydymo kursas – mėnuo su 2 savaičių pertrauka.

* Tinktūra. Pusę puodelio sausų susmulkintų grybų užpilkite 1 l degtinės ir 2 savaites palikite stikliniame inde tamsioje vietoje. Vartojama sergant onkologinėmis ligomis, sąnarių ir stuburo ligomis. Geriama po desertinį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. Tinktūra galima įtrinti skaudamas vietas.

* Nuoviras. Beržo grybą sumalkite kavamale, užplikykite vandeniu santykiu 1:10 (pavyzdžiui, ½ puodelio miltelių reikia 2 litrų vandens). Užkaiskite mišinį emaliuotame puode ir trumpai pavirkite ant silpnos ugnies. Nuovirą perkoškite ir gerkite mažomis porcijomis.

Arbatos ruošimo būdai

* Vieną arbatinį šaukštelį susmulkinto grybo užpilkite virintu vandeniu ir 5 minutes palikite pritraukti. Perkoškite ir gerkite kaip įprastą žolelių arbatą. Žaliavą galima naudoti pakartotinai.

* 4–5 nedidelius grybo gabalėlius (apie 1 cm dydžio) užpilkite 1 l verdančio vandens, pavirkite 15 minučių ir dar palikite pastovėti iki 3 valandų. Nukoškite ir gerkite – kuo ilgiau grybas plikomas, tuo sodresnis arbatos skonis, be to, toks gėrimas duoda daugiau naudos.

* Susmulkintą grybą užpilkite virintu vandeniu santykiu 1:5. Kad geriau pritrauktų, arbatą supilkite į termosą. Gerkite praėjus 2 valandoms po pusę stiklinės prieš valgį.

Arbatos skonį galima pagerinti medumi, džiovintomis uogomis (pavyzdžiui, gudobelėmis, aronijomis, erškėtrožėmis) arba žolelėmis (mėtomis, čiobreliais, kraujažolėmis). Šią arbatą galima gardinti ir kardamonu ar cinamonu. Dienos norma – 200–400 ml arbatos. Ją gerti galima tiek karštą, tiek šaltą.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.