Ilgi karantino mėnesiai, darbas ar mokslas iš namų, apriboti socialiniai kontaktai ir laisvalaikio leidimo galimybės atsiliepė lietuvių sveikatai. Apie tai galima spręsti iš atliktos šalies gyventojų apklausos rezultatų. Jie rodo, kad 64 proc. lietuvių per pandemiją susidūrė su vienomis ar kitomis sveikatos problemomis, kurių anksčiau neturėjo.

Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė taip pat pastebi, kad pandemijos metu keitėsi gyventojų poreikiai ir įvairių preparatų pirkimo įpročiai.

Dažniausiai kankino nemiga ir nugaros skausmai

Tyrimo duomenimis, daugiausiai (31 proc.) lietuvių pandemijos metu susidūrė su iki tol nevarginusiais miego sutrikimais. Ketvirtadalis gyventojų pripažino pradėję jausti nugaros skausmus, o 24 proc. – priaugę svorio. Maždaug kas penktas gyventojas ėmė skųstis galvos skausmais (21 proc.) ir suprastėjusiu regėjimu (20 proc.). 11 proc. apklausos dalyvių teigė, kad per pandemiją paūmėjo jų turimos lėtinės ligos, o 8 proc. – susidūrę su problemomis dėl aukšto kraujospūdžio. Dar 2 proc. gyventojų per pandemiją stipriai nukrito svoris.

Dažniau su sveikatos problemomis teigė susidūrusios moterys. 67 proc. jų pandemijos metu susidūrė su vienokiais ar kitokiais sveikatos sutrikimais, kurių iki pandemijos neturėjo. Taip pat teigė 61 proc. vyrų. Įdomu, kad daugiausiai netiesioginių pasekmių pandemija ir karantinas turėjo jaunimo sveikatai. Su įvairiomis sveikatos problemomis susidūrė 70 proc. 18-24 metų amžiaus šalies gyventojų – daugiausiai iš visų amžiaus grupių. Rečiausiai sveikatos sutrikimus minėjo 35-44 metų amžiaus lietuviai.

Problemas sprendė ir pasinaudodami sveikatos draudimu

„Pandemija ir karantino suvaržymai, kurių imtasi siekiant ją suvaldyti, iš gyventojų pareikalavo išties nemažai fizinių ir psichologinių jėgų. Ne tik viruso plitimo grėsmė bei nerimas dėl jos, bet ir būtinybė praleisti daug laiko namuose, prie kompiuterių ekranų, apriboti gyvą bendravimą su artimaisiais, darbo ar mokslo ir laisvalaikio ribų nykimas – visa tai neabejotinai galėjo prisidėti prie suprastėjusios lietuvių savijautos“, – sako draudimo bendrovės „Ergo“ Sveikatos draudimo rizikų ir produktų plėtros vadovė Marija Radžvilienė.

Jos teigimu, siekdami pasirūpinti savo sveikata, užkirsti kelią tam tikroms sveikatos problemoms arba norėdami jas išspręsti lietuviai per pandemiją naudojosi ir darbdavių suteikiamo sveikatos draudimo limitais – tiek įvairiems profilaktiniams tyrimams, tiek vitaminams ir papildams įsigyti.
„Pernai profilaktinių patikrinimų ir vitaminų limitus buvo pasirinkę 69 proc. apdraustų sveikatos draudimu, tai yra vienos iš populiariausių paslaugų“, – kalbėjo M. Radžvilienė.

Išaugo maisto papildų ir vitaminų paklausa

Savo ruožtu L. Bielskė sako, kad apie pandemijos sukeltus papildomus iššūkius gyventojų sveikatai liudija ir išaugusi tam tikrų medicininių preparatų ir papildų paklausa bei pasikeitę pirkėjų įpročiai.

„Gyventojai pirmiausiai reagavo į epidemiologinę situaciją – augant Covid-19 atvejų skaičiui žmonės siekė pasirūpinti savo imunitetu, todėl ypač išaugo vitamino C ir vitamino D, imuniteto stiprinimui skirtų maisto papildų paklausa. Didelės įtakos gyventojų pasirinkimams turėjo viešojoje erdvėje pasirodę tyrimų rezultatai – pavyzdžiui, paskelbus, kad vitaminas D švelnina Covid-19 infekcijos pasekmes, jo įsigyjančių skaičius pernai kovą šoktelėjo dvigubai“, – sako L. Bielskė.

Anot vaistinių tinklo atstovės, pandemijai tęsiantis, o visuomenei apsipratus su naujojo viruso grėsme, išryškėjo naujos tendencijos – padaugėjo klientų, ieškančių nervų sistemai stiprinti ir miego kokybei gerinti skirtų maisto papildų. Taip pat imta dažniau įsigyti įvairius nervų sistemai skirtus žolinius preparatus. L. Bielskės teigimu, tai rodo, kad pandemija gyventojams sukėlė daug streso ir pablogino jų emocinę bei psichologinę savijautą.