Įsibėgėjantis vasaros sezonas daug kam asocijuojasi su nerūpestingais savaitgaliais gamtoje, šašlykų kepimu. Bėda tik ta, kad kartu su vasaros malonumais ir skanėstais padaugėja ir ūmių virškinamojo trakto ligų, kurių pagrindinės priežastys – šiltas oras ir netinkama maisto higiena. Apie tai, kokie virškinamojo trakto ligų sukėlėjai tyko soduose ir daržuose, plačiau pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė.

Vasarą daugėja žarnyno infekcijų

Pasak gydytojos gastroenterologės Agnės Šiatkienės, vasarą gydymo įstaigose fiksuojamas dėl įvairių apsinuodijimų atvykstančių žmonių antplūdis. Gydytoja pasakoja, kad, įsibėgėjant šiltajam sezonui, padaugėja užsikrėtimų įvairiais parazitais, virusinėmis ir bakterinėmis žarnyno infekcijomis, kurių pagrindinės priežastys – nešvarios rankos, neplauti vaisiai, uogos ir daržovės. Šiuo laikotarpiu taip pat daugėja apsinuodijimo maistu atvejų, nes dažnai netinkamai laikomas greitai gendantis maistas. A. Šiatkienė pastebi, kad būtent vasarą padaugėja ir alkoholio išprovokuotų ligų – ūmių hepatito ar pankreatito atvejų.

Dėl susirgimų kalta netinkama rankų ir maisto higiena

„Būtent šiltuoju metu žmonės pradeda daugiau keliauti ir pamiršta tinkamai laikyti maistą: mažiau naudojasi šaldytuvu, o gamtoje kepama mėsa ne visuomet paruošiama tinkamai. Dėl netinkamos temperatūros ar nepakankamos higienos maisto produktuose susidaro palankios sąlygos daugintis įvairiems mikroorganizmams. Beje, reikėtų atidžiau laikytis ne tik žalios mėsos, bet ir kiaušinių laikymo ir ruošimo reikalavimų. Ypač rizikuoja tie, kurie mėgsta juos vartoti žalius ar nepilnai termiškai apdorotus“, – atkreipia dėmesį gydytoja gastroenterologė.

Pavojingų ligų sukėlėjai slepiasi ir daržo lysvėse

Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nuosavame darže ar sode užaugintas daržoves ir vaisius valgyti saugu, nes sode įprastai nenaudojami agresyvūs pesticidai ar pramoninės trąšos. Tačiau gydytoja gastroenterologė A. Šiatkienė atkreipia dėmesį, kad, nesilaikant maisto ir asmens higienos, ragaujant ką tik nuskintas uogas, daržoves ar vaisius, rizikuojama užsikrėsti įvairiomis kirmėlinių parazitų sukeliamomis ligomis – helmintozėmis, pavyzdžiui: askaridoze, trichiuriaze, toksokaroze, taip pat virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis. Tam įtakos gali turėti ir užterštas dirvožemis, ir atvirų telkinių vanduo, kuriuo laistomi daržai. Taigi, pasak gydytojos, prieš valgant net ir savo sode užaugintas daržoves ar vaisius, svarbu juos gerai nuplauti.

Šiltuoju metų laiku labiau būdingos bakterinės infekcijos

Pasak gydytojos, žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia praėjus 6–48 valandoms nuo to laiko, kai buvo suvalgyta netinkamo maisto. Apsinuodijimai maistu gali būti dviejų tipų: virusiniai arba bakteriniai.

„Virusiniai apsinuodijimai netrunka ilgai ir būna lengvesni, simptomai pasireiškia praėjus vos kelioms valandoms po apkrėsto maisto suvartojimo: silpnumas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Toks apsinuodijimas praeina savaime, be gydymo, tačiau visai kas kita – bakterinis apsinuodijimas.

Priklausomai nuo bakterijų rūšies, pažeidžiama žarnyno gleivinė, sukeliamas elektrolitų ir vandens disbalansas. Dėl šių priežasčių žmogus pradeda viduriuoti. Dažniausi simptomai – pykinimas, viduriavimas, apetito stoka. Dažniausias padarinys, lydintis bakterinę žarnyno infekciją, – dehidratacija. Kad būtų atkurtas skysčių deficitas, kartais tenka gultis į ligoninę. Bakterinės žarnyno infekcijos Lietuvoje registruojamos ištisus metus, tačiau sergamumas padidėja gegužės–rugpjūčio mėnesiais“.

Dažniausiai fiksuojamos salmoneliozė ir kampilobakteriozė

Pasak gydytojos A. Šiatkienės, tarp dažniausiai fiksuojamų ūmių bakterinių žarnyno infekcijų – salmoneliozė ir kampilobakteriozė.

„Salmonela enteritica bakterijos yra viena dažniausių gastroenteritų – virškinamojo trakto gleivinės uždegimų, pasireiškiančių karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, – priežasčių. Šios bakterijos sukelia gana plataus spektro pažeidimus, nuo gastroenterito, bakteriemijos – kai per pažeistą gleivinę (dažniausiai virškinamojo trakto) bakterijos patenka į kraują, lokalios infekcijos iki bakterijų nešiojimo. Salmonelioze dažniausiai užsikrečiama per netinkamai apdorotą gyvūninės kilmės maistą, pavyzdžiui, paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną ar kiaulieną. Taip pat ja galima užsikrėsti per gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves ar vaisius. Salmonelės žūsta aukštoje temperatūroje, todėl labai svarbu tinkamai termiškai apdoroti maisto produktus“, – aiškina gydytoja gastroenterologė.

Gydytoja pasakoja, kad dar vienos itin dažnos ūmių virškinamojo trakto infekcijų sukėlėjos yra kampilobakterijos, sukeliančios per netinkamai termiškai apdorotus maisto produktus plintančią infekciją kampilobakteriozę. Ši infekcija plinta per netinkamai termiškai apdorotą paukštieną, vakuume laikomą mėsą ir nepasterizuotus pieno produktus. Nors šią ligą sukeliančių bakterijų randama ir sergančio žmogaus išmatose, jos perdavimas nuo žmogaus žmogui nėra būdingas.

Ešerichiozė dažniausiai užklumpa keliautojus

„Ešerichiozė neretai dar vadinama keliautojų liga, pasireiškia gausiu vandeningu viduriavimu be ryškių intoksikacijos požymių. Šią infekciją sukelia Escherichia coli bakterijos, kurios plinta per užterštą maistą: žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus, nevirintą pieną. Šią infekciją sukelia ir bakterijomis užterštas vanduo, taip pat maisto kryžminė tarša. Beje, E. coli bakterijos yra gana atsparios rūgščiai, todėl gali išgyventi ir fermentavimo būdu apdorotame maiste, pavyzdžiui, marinuotose daržovėse“, – sako gydytoja gastroenterologė.

Per užterštas rankas plintanti šigeliozė nusitaiko į vaikus

Pasak gydytojos A. Šiatkienės, šigelioze – ūmia storojo žarnyno infekcine liga, pasireiškiančia pilvo skausmu, viduriavimu su kraujo ar gleivių priemaišomis, galimu karščiavimu, dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Šią infekciją sukeliančios Shigella bakterijos yra platinamos nuo žmogaus žmogui, todėl lengvai perduodamos kolektyvuose. Dažniausiai šigelioze užsikrečiama per ligą sukeliančiomis bakterijomis užterštą maistą ir vandenį, taip pat kai maistas užteršiamas nuo jį ruošiančių rankų (ypač jei pamirštama nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu). Beje, šviežios daržovės Shigella bakterijomis gali būti užterštos ir tuo atveju, jei jų lysvės laistomos lauko tualeto turiniu.

Kai kurios bakterijos dauginasi ir šaldytuve

Viena pagrindinių taisyklių, kaip ilgiau išsaugoti greitai gendantį maistą, – laikyti jį žemoje temperatūroje. Tiesa, gydytoja gastroenterologė pastebi, kad kai kurios bakterijos puikiai dauginasi ir šaltyje. Vienos tokių – jersinijos, sukeliančios virškinamojo trakto infekciją jersiniozę, pasireiškiančią pilvo skausmu ir viduriavimu, neretai ir su krauju.

„Jersinijos puikiai dauginasi 2–4°C temperatūroje ir kaip tik dėl šios jų savybės jersiniozė kartais vadinama šaldytuvų liga. Dažniausiai šios bakterijos plinta per termiškai neapdorotą maistą, nuo kurio gali būti užkrečiami ir jau apdoroti maisto produktai. Ant maisto produktų šios bakterijos taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių buvo pjaustyta bakterijomis užkrėsta žalia mėsa, paukštiena ar daržovės“, – pasakoja A. Šiatkienė.

Tinkama higiena padeda išvengti infekcijų

Gydytojos gastroenterologės teigimu, infekcinio viduriavimo profilaktikai labai svarbu griežtai laikytis asmeninės ir maisto higienos, geros sodininkystės ir daržininkystės praktikos, derliaus nuėmimo kontrolės ir nuotekų valymo.

„Pagrindinis būdas išvengti ne tik žarnyno infekcijų, bet ir daugelio kitų užkrečiamųjų ligų, yra tinkama rankų higiena. Rankų plovimas yra vienas svarbiausių veiksnių, užkertančių fekalinį–oralinį bakterijų perdavimo kelią, o plaunant rankas su muilu, infekcinių ligų rizika sumažėja 40 proc. Visada būtina plauti rankas prieš maisto gaminimą ar valgį, po sąlyčio su žaliais kiaušiniais ir mėsa, pasinaudojus tualetu, pakeitus kūdikiui sauskelnes, po nosies pūtimo, kosulio, rūkymo, pokalbio telefonu ar kontakto su naminiais gyvūnais“, – atkreipia dėmesį A. Šiatkienė.

Pasak gydytojos, maistui gaminti rekomenduojama naudoti tik geriamąjį arba virintą vandenį. Ruošiant maistą, termiškai neapdorotą mėsą laikyti atskirai nuo kitų produktų, naudoti atskirus įrankius. Žalią mėsą būtina atskirti nuo termiškai apdorotos mėsos. Paruošto maisto nelaikyti kambario temperatūroje ilgiau nei 2 val., jei aplinkos temperatūra aukštesnė – ne ilgiau nei 1val.

Svarbu ir higiena virtuvėje, dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Nenaudoti pakartotinai vienkartinio naudojimo plastikinių maišelių.

Labai svarbi higiena keliaujant, nerekomenduojama gerti vandentiekio vandens ir juo valytis dantų, pirkti gėrimų su ledukais, maudantis saugotis, kad vandens nepatektų į burną.

Jei jau pasireiškė pirmieji negalavimo požymiai, reikia nenumoti ranka ir skubiai imtis veiksmų, o būklei blogėjant kreiptis į gydymo įstaigą.