Kas trečiam COVID-19 persirgusiam žmogus per 6 mėn. po ligos yra diagnozuojamas neurologinis ar psichikos sutrikimas, rodo didžiausias iki šiol publikuotas tyrimas apie vadinamąjį „ilgąjį COVID“.

Tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „The Lancet Psychiatry“, autoriai įrodė, kad COVID-19 persirgusiems pacientams kur kas dažniau išsivysto nervų sistemos ir psichikos sutrikimai nei tiems, kurie persirgo kitomis kvėpavimo takų ligomis.

Išnagrinėję daugiau nei 230 tūkst. pacientų, persirgusių COVID-19, sveikatos istorijas, mokslininkai nustatė, kad per 6 mėn. po ligos 34 proc. pacientų buvo diagnozuotas neurologinis arba psichikos sutrikimas.

Dažniausiai COVID-19 persirgusiems žmonėms buvo nustatomi nerimo (17 proc. pacientų) arba nuotaikos (14 proc.) sutrikimai.

13 proc. tirtų pacientų tai buvo pirmosios išgirstos psichikos problemų diagnozės.

Nors neurologinių sutrikimų, tokių kaip smegenų smegenų kraujosruva (0,6 proc.), insultas (2,1 proc.) ir demencija (0,7 proc.), dažnis buvo mažesnis nei psichikos sutrikimų, tačiau šios ligos dažniau pasireikšdavo sunkia COVID-19 forma persirgusiems pacientams.

Tyrimo autoriai taip pat ištyrė daugiau nei 100 tūkst. gripu persirgusių žmonių sveikatos istorijas ir daugiau nei 236 tūkst. kitomis kvėpavimo takų infekcijomis persirgusių žmonių sveikatos istorijas.

Jie nustatė, kad, palyginti su gripu, neurologinių ar psichikos sutrikimų rizika po COVID-19 buvo 44 proc. didesnė, o, palyginti su kitomis kvėpavimo takų ligomis – 16 proc. didesnė.

Vienas pagrindinių tyrimo autorių, Oksfordo universiteto mokslininkas Paulas Harrisonas teigė, kad, nors individuali psichikos ir neurologinių sutrikimų rizika po COVID-19 yra maža, bendri ligos padariniai žmonių psichinei sveikatai gali būti reikšmingi.

„Dauguma šių sutrikimų yra lėtiniai. Taigi, sveikatos priežiūros sistemos turi būti parengtos prisitaikyti prie prognozuojamo poreikio“, – sakė P. Harrisonas.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad dėl sunkios COVID-19 formos į ligoninę paguldytiems žmonėms dažniau išsivysto ilgalaikiai ligos padariniai.

Pavyzdžiui, 46 proc. pacientų, kuriems dėl COVID-19 prireikė intensyvios terapijos, per 6 mėn. po atsigavimo buvo diagnozuoti neurologiniai arba psichikos sutrikimai.

Duomenys rodo, kad 2,7 proc. tokių pacientų patyrė galvos smegenų kraujosruvas. Tarp COVID-19 persirgusių, tačiau ligoninėje negydytų žmonių šis skaičius siekia 0,3 proc.

Tuo tarpu net 7 proc. intensyvios terapijos skyriuje dėl COVID-19 gydytų pacientų per 6 mėn. patyrė insultą. Palyginimui, tarp nehospitalizuotų pacientų šis skaičius siekė 1,3 proc.

SAM: persirgusieji COVID-19 liga gali gauti medicininės reabilitacijos paslaugas

Pacientai, persirgę COVID-19 liga, gydytojo siuntimu gali gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas. Reabilitacija persirgusiems bus suteikta ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare. COVID-19 ligos atveju pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų, prieš skiriant medicininę reabilitaciją, teikti nereikia, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime.

Medicininės reabilitacijos paslaugos persirgus COVID-19 skiriamos, atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį – tokių kaip elgesio kontrolė, orientacijos, judėjimo sutrikimai, iššūkiai priimant ir perduodant informaciją ir kitos. Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą.

Siuntimai medicininės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms po COVID-19 ligos, neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių.

SAM primena, kad asmenys, kurių būklė neatitinka ministro įsakymo nustatytų kriterijų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo, bet jaučiantys koronaviruso infekcijos pasekmes, gali gauti pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas platesne apimtimi – masažą, kineziterapiją, ergoterapiją ir fizioterapiją. Šios paslaugos gali būti skiriamos iš karto, kai tik tai leidžia paciento sveikatos būklė.

Visos šios medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.