Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistė, gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė pažymi, kad tabako dūmuose esančios medžiagos sukelia trombozę ir aterosklerozę, todėl rūkantiems didėja miokardo infarkto, staigios mirties, insulto rizika. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizika jiems yra dvigubai didesnė, nei nerūkantiems asmenims. Taip pat rūkymas gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus. Skatindama vilniečius rūpintis savo sveikata, specialistė dalijasi žiniomis apie tai, kaip išvengti infarkto.

Rūkančioms moterims širdies infarkto tikimybė didesnė

Tyrimais įrodyta, kad cigarečių dūmai turi didesnę įtaką ūmių trombozinių įvykių išsivystymui nei arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesui – aterogenezei. Tai patvirtina ir statistika, kuri rodo, kad net 50 procentų atvejų ūminių miokardo infarktų jauniems ir vidutinio amžiaus asmenims įvyksta dėl rūkymo sukeltos trombozės. Šiuo metu jau žinoma, kad rūkantys asmenys po ūminio miokardo infarkto rečiau miršta ligoninėje („rūkoriaus paradoksas“), nes jie būna beveik dešimtmečiu jaunesni, turi mažiau rizikos veiksnių, palyginus su to paties amžiaus nerūkančiais asmenimis. Nustatyta, kad kasdien surūkant pakelį cigarečių, miokardo infarkto rizika padvigubėja. Rūkantiesiems širdies infarktas dažniau baigiasi mirtimi, o jeigu jos pavyksta išvengti, yra didesnė infarkto pasikartojimo tikimybė. Nors širdies ir kraujagyslių ligų rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, bet net ir surūkant 1–5 cigaretes per dieną rizika susirgti reikšmingai didėja.

Iki šiol mažai atlikta tyrimų apie ne kiekvieną dieną rūkančių asmenų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Suomijoje atlikto perspektyviojo tyrimo rezultatai parodė, kad nekasdieninis rūkymas didino bendrojo ir nuo širdies kraujagyslių ligų mirtingumo riziką vyrams, bet ne moterims. Svarbu atkreipti dėmesį, kad rūkančios moterys širdies infarktu serga daug dažniau už nerūkančias, nes rūkymas silpnina moteriškųjų hormonų estrogenų sąlygojamą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač pavojingas derinys moterims – rūkymas ir kontraceptikų vartojimas, kadangi didėja kraujo klampumas – padidėja rizika krešulių susidarymui.

Kokie dar pavojai tyko rūkančiųjų?

Pilvinės aortos išsiplėtimas

Rūkymas skatina pilvinės aortos aterosklerozės, pažeidžiančios gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas, progresavimą. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad rūkymas aortos išsiplėtimo išsivystymo santykinę riziką didina nuo 2 iki 9 kartų, taip pat ši rizika priklauso nuo surūkomų cigarečių skaičiaus.

Periferinė arterijų liga

Cigarečių rūkymas nuo 2 iki 4 kartų padidina periferinės arterijų ligos išsivystymo riziką, o ligos simptominė forma rūkantiems asmenims pasireiškia dešimtmečiu anksčiau nei tiems, kurie nerūko. Periferinė arterijų liga, tai palyginti dažnas kraujotakos sutrikimas, dėl kurio, susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, sutrinka kraujo tėkmė į galūnes. Rūkantiems ir periferine arterijų liga sergantiems asmenis, palyginti su nerūkančiais, dažniau gresia galūnių amputacija, taip pat šlaunies-pakinklio šuntavimo operacijos efektyvumas mažesnis, o pooperacinio mirtingumo rizika didesnė.

Smegenų kraujagyslių ligos

Cigarečių rūkymas yra insulto rizikos veiksnys. Lyginant rūkančiuosius su niekada nerūkiusiais ar metusiais rūkyti prieš 10 metų, rizika patirti insultą yra 2–4 kartus didesnė. Metus rūkyti, insulto rizika jau po kelių mėnesių mažėja, tai siejama su sumažėjusiu kraujo krešumu.

Pasyvus rūkymas

Įrodyta, kad pasyvus rūkymas 25–30 proc. padidina sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nors įkvepiami dūmai (mažai ir daug dervų turinčios cigaretės, kaljanas, cigarai, pypkės) kenkia labiausiai, bedūmius tabako produktus, tokius, kaip elektronines cigaretes ar kramtomą tabaką vartojantiems asmenims širdies ir kraujagyslių rizika taip pat išlieka didesnė nei nerūkantiems.

Praktiniai patarimai, metantiems rūkyti

Kas padeda mesti rūkyti?

Medikamentinis tabako rūkymo nutraukimo gydymas ir kognityvinė elgesio psichoterapija (individuali arba grupinė) padidina šansus sėkmingai mesti rūkyti.

Yra trys patvirtinti pirmo pasirinkimo vaistai, padedantys nutraukti rūkymą: vareniklinas, pakaitinė nikotino terapija, bupropionas. Vareniklinas ir bupropionas yra receptiniai vaistai, kuriuos išrašo tik gydytojas, tačiau pakaitinės nikotino terapijos priemones, pavyzdžiui nikotininį pleistrą, nikotininę kramtoma gumą, nikotininį nosies purškalą, nikotininį burnos inhaliatorių galima nusipirkti be recepto.

Ką turite žinoti apie šalutinius vaistų poveikius?

Minėti rūkymo nutraukimo vaistai, kaip ir kiti farmacijos produktai, gali turėti šalutinį poveikį. Juos svarbu žinoti ir atpažinti. Pakaitinė nikotino terapija dažniausiai sukelia vietines reakcijas, pavyzdžiui pleistras gali sukelti odos, o kramtoma guma – ryklės sudirginimą. Dažniausiai, jei ir toliau reguliariai naudojamos pakaitinės nikotino terapijos priemonės, minėti simptomai praeina.

Dažniausias šalutinis poveikis, vartojant varenikliną, yra pykinimas, galvos skausmas, miego sutrikimas ir ryškūs sapnai. Dažniausi bupropiono vartojimo šalutiniai poveikiai yra burnos džiūvimas, galvos skausmas ir miego sutrikimas.

Kaip nuspręsti, kokią pakaitinės nikotino terapijos dozę pasirinkti?

Beveik visada geriausia pradėti nuo didžiausios pakaitinės nikotino terapijos dozės. Reikia prisiminti, kad viena pakaitinės nikotino terapijos dozė suteikia pusę nikotino kiekio, palyginus su gaunamu iš cigaretės. Pagrindinė priežastis, kodėl metantiems rūkyti nepavyksta to padaryti su pakaitine nikotino terapija, yra tai, kad jie vartoja per mažą dozę ir per trumpai.

Kaip reaguoti, jei nepavyko mesti ir vėl pradėjau rūkyti?

Daug asmenų (iki 70 proc.) pasiduoda, praėjus metams nuo mėginimo mesti rūkyti. Priklausomybė nuo tabako yra lėtinė liga, kuriai būdingi atkryčiai.

Nuraminkite save, nes dažnai reikia didesnio bandymų skaičiaus, kol pavyksta visiškai neberūkyti. Tikslinga išsiaiškinti atkryčio priežastis: ar tai yra mintys, ar emocijos, kurios paskatino vėl pradėti rūkyti. Tada vėl pasistenkite grįžti prie nerūkymo plano, pasirenkant metimo rūkyti dieną, vaistą rūkymo nutraukimo simptomams malšinti bei suraskite jums priimtiną psichologinę pagalbą.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ vykdo šviečiamąją-ugdomąją programą gyventojams, turintiems riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) ar cukriniu diabetu (CD).