Sergantiesiems astma gamtos nubudimas, supanti žaluma ir gėlių žiedai dažnai asocijuojasi su ligos paūmėjimu. Tačiau astma ne visada būna alerginė. Kokie kiti veiksniai sukelia astmą, ar ji – išgydoma? Išsamiau apie šią ligą paprašėme papasakoti Santaros klinikų gydytojos pulmonologės dr. Virginijos Šileikienės.

Dalia VALENTIENĖ

Pastaraisiais dešimtmečiais astmos atvejų vis daugėja. Pasaulyje šiuo metu astma serga daugiau kaip 336 mln., Lietuvoje – daugiau kaip 53 tūkst. gyventojų. Statistiškai iki 10 proc. pacientų kamuoja sunki astma, kai reikalingas sudėtingas gydymas.

Astma – ne gripas ar angina, kai pakilus temperatūrai, prasidėjus šaltkrėčiui suprantame, kad susirgome. Visam gyvenimui į draugystę besiprašančios astmos iškart paprastai neatpažįstame. Ji atkeliauja mažais žingsneliais, pasireikšdama specifiniais simptomais, kuriuos sukelia tam tikri veiksniai. Kiekvieno ligonio astma – kitokia. Vieniems ji prasideda vaikystėje, kitus užklumpa brandžiame amžiuje. Vieniems ji lengvai kontroliuojama ir gyventi netrukdo, kitiems tenka būti budriems, kad įkvepiamo oro užtektų gyvybei palaikyti.

Kalti genai ir aplinka

Gydytojos pulmonologės dr. V. Šileikienės teigimu, dėl to, kad žmogus suserga astma, yra kalti ir genai, ir aplinka. Daugeliu atvejų astma ima varginti ankstyvojoje vaikystėje, todėl galima spėti, kad ši liga yra perduodama iš kartos į kartą. Pasak gydytojos, tikslios bronchinės astmos priežastys nežinomos iki šiol. Manoma, kad turi įtakos paveldimumas, nes ja serga nuo 10 iki 25 proc. pirmos eilės giminių.

Didėjantį sergamumą šia liga lemia ne tik genetinis polinkis, bet ir aplinkos pokyčiai. Astma žymiai dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Čia daro įtaką greita urbanizacija, šilti, blogai vėdinami butai, padidėjusi aplinkos teršalų koncentracija, per dažnai vartojami antibiotikai, nenatūralus, pusiau sterilizuotas maistas, kuriame mažai gyvų pieno rūgšties bakterijų, nutukimas, per mažas fizinis aktyvumas ir kt.

Pastebėta, kad vaikai, augantys tarp gyvūnų, nesterilioje aplinkoje, gerokai rečiau serga bronchine astma. Egzistuoja hipotezė, kad augant tokioje aplinkoje organizmo imuninės sistemos ląstelės užsiima aplinkos patogenų neutralizavimu, o ne veikla prieš savo organizmą, todėl alergija ir astma nesivysto.

Astma ir alergija

Vyrauja nuomonė, kad astma neatsiejama nuo alergijos. „Deja, kaip gydytoja pulmonologė galiu tai paneigti. Tik apie 20 proc. astmos atvejų yra tiesiogiai susiję su alergija, t. y. su jautrumu tam tikriems alergenams. Alerginė astma būdinga vaikams ir jauniems žmonėms, dažnai ji pasireiškia sezoniškai, priklauso nuo žydinčių augalų arba simptomai būna tiesiogiai susiję su konkrečiu alergenu, pavyzdžiui, pasireiškia po kontakto su kate. Kitos astmos rūšys – su eozinofilais, t. y. tam tikromis kraujo ląstelėmis, susijusi astma, fizinio krūvio sukeliama astma, nutukusių asmenų astma ir kt.“, – dėsto dr. V. Šileikienė.

Pasak gydytojos, dauguma nutukusių asmenų, kuriems pasireiškia astmos simptomai, serga gastroezofaginio refliukso liga. Ji turi įtakos astmos simptomams, nes nuolat įkvepiama smulkių rūgštaus skrandžio turinio lašelių, dirginančių jautrią bronchų gleivinę. Svarbi ir nosies būklė. Jei sergama alerginiu ar kitokiu lėtiniu rinitu, vargina nuolatinis vadinamasis užnosinis varvėjimas, tai gali sukelti ir astmai būdingų simptomų.

Ar gali astmą sukelti ilgalaikis stresas? Medikės teigimu, vargu ar tai įmanoma. Tiesa, pastebėta, kad bronchine astma sergantys žmonės – jautresni, emociškai labilesni. Taip yra greičiausiai dėl pačios ligos sukeliamo nesaugumo, nepastovumo pojūčio, nuolatinės emocinės įtampos, baimės, kad gali liga paūmėti, įvykti priepuolis. „Sergantieji astma dažnai nejaukiai jaučiasi koncertų salėse, teatruose, žmonių draugijose, nes jiems gali staiga prasidėti kosulio priepuolis ar švokštimas“, – sako pašnekovė.

Ligos įspėjimai vaikystėje

Ankstyvieji bronchinės astmos pranašai galėtų būti dažnos pirmaisiais trejais gyvenimo metais užklumpančios viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligos, tokios kaip užsitęsusios eigos vandeninga sloga, ausų uždegimas, sausas kosulys kontaktuojant su aplinkos alergenais, kvapais, dūmais. Įspėjimas, kad laukia ilga „draugystė“ su astma, gali būti ir gydytojos minėtas virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, vadinamasis refliuksas.

Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti specifiniais simptomais, tokiais kaip dusulys, kosulys, švokštimas krūtinėje. Šie simptomai dažniausiai būna priepuolinio pobūdžio, neretai vargina naktį ir paryčiais ar susidūrus su tam tikrais dirgikliais: alergenais, virusais, aštriais kvapais. Simptomus gali sukelti net stiprus juokas.

Dažnai simptomai pasireiškia tarsi be jokios priežasties. Jie kyla todėl, kad sergančiųjų bronchine astma kvėpavimo takams būdingas padidėjęs jautrumas. Jis padidėja dėl lėtinio vadinamojo imuninio uždegimo, nes sergančiųjų bronchų gleivinėje prisikaupia įvairių uždegimą skatinančių ląstelių ir jų išskiriamų medžiagų – citokinų.

„Jei liga negydoma ar gydoma nepakankamai, ligonio bronchų gleivinė išburksta, joje esančios taurinės ląstelės prigamina daug tąsių gleivių, šios užkemša ir taip jau susiaurėjusius bronchus. Be to, spazmuoja bronchų lygieji raumenys. Visa tai labai apsunkina oro apykaitą kvėpavimo takuose, todėl atsiranda dusulys, kosulys, švokštimas. Uždegimą epizodiškai gali pasunkinti virusinės ar bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, tabako ar elektroninių cigarečių rūkymas. Todėl bronchinė astma yra liga, kuriai būdinga kintanti eiga ir dažni paūmėjimai“, – pasakoja dr. V. Šileikienė.

Nuo lengvos iki sunkios

Astma nustatoma atlikus ne vieną tyrimą: turi būti nustatyti tipiški simptomai, objektyviai įvertinta ir dokumentuota bronchų obstrukcija. Pagrindinis tyrimas bronchų pralaidumui įvertinti yra spirometrija. Tačiau ne visuomet lengva diagnozuoti astmą per pirmąjį vizitą pas gydytoją, nes jei astma nėra sunki, o žmogus tuo metu jaučiasi gerai, nėra priepuolio, spirometrijos duomenys gali būti visiškai normalūs. Kitaip tariant, astmai būdinga tai, kad tarp priepuolių asmuo dažniausiai atrodo ir jaučiasi kaip sveikas. Todėl kartais tenka atlikti provokacinius tyrimus pasitelkus fizinį krūvį ar metacholiną. „Jeigu jų metu paciento bronchai suspazmuoja, vadinasi, jiems yra būdingas pagrindinis bronchinės astmos požymis – bronchų hiperjautrumas“, – aiškina gydytoja.

Paklausta, ar astma yra progresuojanti liga, pavyzdžiui, iš pradžių pasireiškia lengva forma, o su kiekvienais metais būklė sunkėja, medikė teigia, kad yra ne visiškai taip. Astma gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvos intermituojančios, t. y. pasireiškiančios tik retkarčiais, iki sunkios persistuojančios, kai simptomai būna nuolatiniai. „Todėl astmos gydymas yra pakopinis, t. y. parenkamas pagal astmos sunkumą. Lengvai astmai gydyti dažnai užtenka tik vaistų pagal poreikį ar sezonu, o sunkią astmą tenka nuolat gydyti didelių dozių vaistų deriniais. Gera žinia ta, kad įgijus astmos kontrolę gydymą galima susilpninti. Tada vaistų dozės mažinamos, kol pasiekiama mažiausia veiksminga simptomus kontroliuojanti dozė. Žinoma, tai turi būti daroma tik prižiūrint gydytojui“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Galima jaustis gerai

Kadangi astma yra lėtinė liga, ji – neišgydoma. Tačiau medikė ragina nenusiminti – šiuolaikiniai vaistai ligoniams leidžia jaustis kaip sveikiems. Kadangi astmos esmė yra uždegimas, jos gydymo pagrindas – įkvepiamieji vaistai nuo uždegimo – gliukokortikosteroidai. Jie yra būtini sergant bet kokio sunkumo astma. Skiriasi tik jų dozė.

Sergant sunkesnės formos astma, kartu su minėtais preparatais vartojami bronchus plečiantys vaistai. Senyvo amžiaus pacientams, kurie nesugeba įkvėpti iš inhaliatorių, galima skirti teofilino ar prednizolono tablečių. Pastaraisiais metais pacientams, sergantiems labai sunkia astma, kai nepadeda įprastinis gydymas, skiriama visiškai naujos kartos vaistų, t. y. taikoma vadinamoji biologinė terapija. „Šie vaistai yra švirkščiami po oda, dažniausiai – kartą per mėnesį. Jie blokuoja tam tikras uždegimą sukeliančias ląsteles ar jų išskiriamas medžiagas. Jei pacientai šiam gydymui tinkamai atrinkti, rezultatai būna stulbinantys“, – tikina medikė.

Astmos gydymą, įskaitant naujausią metodą – biologinę terapiją, sergant sunkios formos liga, Lietuvos pacientams kompensuoja valstybė.

Reikia klausyti gydytojų

Kuo geriau liga gydoma, tuo lengvesnė ir stabilesnė būna jos eiga, simptomai – retesni. Tačiau apklausos rodo, kad net iki 45 proc. pacientų prisipažįsta nesilaikantys gydytojų nurodymų, todėl jų ligos kontrolė dažniausiai būna nepakankama, liga vis paūmėja. Pagrindinė klaida, kurią gydydamiesi daro ligoniai, sergantys bronchine astma, – tai paskirtų vaistų nevartojimas ar netinkamas jų vartojimas.

„Dažnai po 1–2 mėnesių gydymo pacientas pasijunta taip gerai, kad įtiki, jog pasveiko, arba mano, kad gydytojas apsiriko jam diagnozuodamas astmą. Gerai pasijutę ligoniai dažnai gydymą nutraukia. Deja, po 1–2 savaičių simptomai sugrįžta tarsi bumerangas. Man, kaip gydytojai, neretai būna skaudu, kad didesniais autoritetais už mus tampa kaimynės, draugės, ekstrasensai, netradicinės medicinos atstovai ar šiaip neaiškūs interneto nuomonės formuotojai“, – sako pašnekovė.

Pasak specialistės, neretai pacientai bijo įkvepiamųjų kortikosteroidų, nes, jų nuomone, tai yra hormonai, nuo jų storėjama ir pan. Tačiau derėtų žinoti, kad įkvepiamieji vaistai yra vieni iš saugiausių, nes veikia tiesiogiai ten, kur vyksta uždegimo procesas, t. y. kvėpavimo takuose, jie beveik nepatenka į sisteminę kraujotaką, beveik nesukelia nepageidaujamo poveikio. Be jų astmos patologinio proceso paveikti negalime.

Netinkamai gydantis, dėl nuolatinio uždegiminio proceso vyksta negrįžtami bronchų pokyčiai, vadinamoji remodeliacija, kitaip tariant, randėjimas. Tuomet bronchų spazmai nebepraeina, jie būna nuolatiniai, ir liga tampa panaši į lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, žmogus pasidaro sunkus ligonis. „Tačiau tinkamai vartojant vaistus nuslopinamas bronchų gleivinės uždegimas, todėl nei fizinis krūvis, nei šaltas vanduo, nei pirtis, nei joks maistas nebus grėsmingi. Galėsite gyventi normalų, visavertį gyvenimą ir jaustis kaip sveiki. Ir, žinoma, apie rūkymą negali būti nė kalbos bei pravartu kiekvieną rudenį pasiskiepyti nuo gripo“, – pabrėžia Santaros klinikų gydytoja pulmonologė dr. V. Šileikienė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.