Nedaugelis žmonių gali pasigirti sveikomis kraujagyslėmis. Kodėl vienų kraujagyslės išryškėja ir atrodo tarsi žemėlapis, o kitų nė nesimato? Kokie kraujagyslių pažeidimai ne tik trukdo grožiui, bet ir kenkia sveikatai? Apie tai paprašėme papasakoti klinikos „Ortoplius“ gydytojos kraujagyslių chirurgės dr. Aušrinės Navickienės.

Dalia VALENTIENĖ

Kraujagyslės – tai uždara vamzdelių sistema, kuria teka kraujas. Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis, o tos, kuriomis grįžta atgal į širdį, – venomis. Pačios smulkiausios audinių kraujagyslės vadinamos kapiliarais. Kapiliarai sudaro tinklą, pro juos deguonis ir kitos medžiagos patenka į audinių ląsteles, iš jų pašalinami susikaupę medžiagų apykaitos produktai. „Kiekvieno žmogaus poodyje yra išsiraizgiusios poodinės venos – tokia yra fiziologinė struktūra. Vienų jos matomos labiau, kitų – mažiau. Tai priklauso nuo odos storio, baltaodžių žmonių, moterų oda natūraliai yra plonesnė, dėl to venos labiau matomos. Matomumas priklauso nuo poodžio storio: jei poodinių riebalų yra daugiau, juose esančios venos pasislepia. Kraujagyslių matomumas priklauso ir nuo to, kaip jos vingiuoja: jei arčiau odos, matosi ryškiau. Ir vienoks, ir kitoks kraujagyslių išsidėstymas yra normalus, ir dėl to nereikėtų nerimauti“, – sako kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė A. Navickienė.

Ar kraujagyslės – sveikos ar ne, priklauso nuo jų būklės. Kai kurių žmonių kojos dienos pabaigoje tampa sunkios, lyg sugėrusios visą dienos nuovargį, maudžia ir skauda. „Jei pradeda trūkinėti kapiliarai, matomi voratinkliniai dariniai ar ima ryškėti, pūstis poodinės kraujagyslės, atsiranda iškilių venų mazgų, juntamas tempimas blauzdose, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti lėtinės venų ligos pradžia“, – įspėja medikė.

Pagal statistiką, sutrikusi kojų venų kraujotaka nustatoma kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui.

Ką slepia kapiliarų voratinkliai?

Pirmieji ženklai, išduodantys gresiančią rimtesnę kraujagyslių ligą, paprastai būna išsiplėtę kapiliarai, esantys arti odos ar gleivinių paviršiaus. Kapiliarų raizginiai gali būti įvairios spalvos – rausvi ar mėlyni, taip pat gali skirtis forma. Vieni gali būti panašūs į medžio šakas, kiti – į tinklą, žvaigždę ar voratinklį. Išsiplėtusių kapiliarų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai jie išryškėja ant veido, t. y. nosies, skruostų, smakro odos, ir kojų, ypač ties čiurnų ir kelių sąnariais. Dažniausia veido kapiliarų išsiplėtimo priežastis – rožinė, o ant kojų kapiliarų raizginių paprastai atsiranda sutrikus venų kraujotakai.

„Net 90 proc. atvejų kapiliarų išsiplėtimą lemia genetiniai veiksniai, šeiminė anamnezė. Kitaip tariant, yra paveldimas kapiliarų sienelių trapumas. Vadinamieji „spider“ kapiliarai neretai išryškėja per nėštumą – augant kūno svoriui, vaisiui spaudžiant, padidėja kojų venų kraujospūdis. Įtakos turi ir hormonų pokyčiai menopauzės, nėštumo metu, padidėjęs progesterono kiekis – dėl moteriškųjų hormonų kapiliarai yra trapesni. Bet kokiame amžiuje kapiliarų išsiplėtimą paskatina ir antsvoris, sėdimasis, stovimasis darbas. Kapiliarai dažnai sutrūkinėja ir esant poodžio venų varikozei. Veido kapiliarų išryškėjimą gali paskatinti saulė, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis veido srityje, pavyzdžiui, čiaudint, kosint, gimdymo metu stanginantis. Išryškėję kapiliarų voratinkliai paprastai jokių simptomų nesukelia, bet asmens netenkina estetiškai. Moterys neretai guodžiasi, kad gėda nusirengti baseine ar paplūdimyje, nes joms atrodo, jog visi tik ir žiūri į jų negražias kojas“, – pasakoja gydytoja kraujagyslių chirurgė dr. A. Navickienė.

Išsiplėtę kapiliarai nėra vien estetinė problema, jei juntami ir kiti simptomai. Nekreipiant dėmesio į nuolatinį kojų sunkumą ir nuovargį, tinimą, kapiliarų tinklas plečiasi, ilgainiui išryškėja stambiosios venos, pradeda formuotis kraujagyslių gumbai. Tai rodo, kad jau yra didesnių bėdų. „Kapiliarų išryškėjimas gali būti pradinė lėtinės venų ligos stadija. Todėl derėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, ištirti venas echoskopu ir įvertinti arterijų kraujotaką“, – pataria pašnekovė.

Kas nutinka kojų venoms ir kodėl?

Daugiausia nerimo žmonėms kelia išsišokę venų mazgai. Jie paprastai rodo, kad žmogus serga venų varikoze. Pagrindinė šios ligos priežastis – susilpnėję venų vožtuvai. Jų tvirtumą labiausiai lemia paveldimumas. Tyrimai rodo, kad jei bent vienas iš tėvų serga venų varikoze, yra net 60 proc. tikimybė, jog šią problemą paveldės ir dukros (vyrams tikimybė – mažesnė).

„Venų yra giliųjų ir paviršinių. Giliosios gali būti pažeistos dėl buvusios trombozės ar įgimto venų nepakankamumo. Dažniausia paviršinių venų pažeidimų priežastis – paveldėtas poodžio venų vožtuvų silpnumas. Išsišokę venų mazgai ir yra paviršinių venų vožtuvų nesandarumo padarinys. Esant pirmajai venų varikozės stadijai, dažniausiai matomi tik sutrūkinėję kapiliarai, vėliau dėl blogai funkcionuojančių vožtuvų atsiranda kraujo perteklius galūnėse, nes, ne iki galo užsidarant vožtuvams, dalis kraujo vis grįžta atgal. Įprastai tiek kraujo, kiek ateina į galūnes, turi ir išeiti. Sergant venų varikoze, kraujotakos sistemoje susidaro nuolatinis kraujo perteklius, šis perteklinis kraujas patenka į aplinkinius audinius, dėl to ilgainiui galūnės ima tinti. Be to, esant šiam sutrikimui, oda sausėja, tampa hiperpigmentuota, galiausiai gali atsiverti žaizdų. Toks nefunkcionalus paviršinių venų darinys paprastai yra šalinamas. Žmonės, kuriems prireikia venų operacijos, kartais išsigąsta, klausia, kuo gi tekės kraujas. Dėl to nerimauti nereikėtų, nes, nelikus tokių paviršinių venų, kraujas ir toliau teka sveikomis giliosiomis venomis“, – dėsto kraujagyslių chirurgė.

Palikti viską taip, kaip yra, – neatsakinga, nes galima susidurti su dar didesnėmis grėsmėmis sveikatai. „Dėl tinkamai nefunkcionuojančių venų vožtuvų kraujagyslėse vyksta turbulencija, kraujas bando tekėti tai viena, tai kita kryptimi, ir, esant tokiam chaosui, gali susidaryti trombų. Iš paviršinių venų jie gali patekti į giliąsias, iš giliųjų – į plaučius, ir, jei krešulys – stambus, gali grėsti mirtis. Smulkūs krešuliai sukelia dusulį“, – aiškina dr. A. Navickienė.

Sergančiųjų venų varikoze būklė, pasak gydytojos, dažnai pablogėja vasarą. „Simptomų paūmėjimą – ryškesnius mazgus, kojų nuovargį, tempimą, kai atsiranda pojūtis, tarsi jos būtų pripiltos vandens, – lemia karštis, pervargimas. Simptomus lengvina poilsis, ypač gulėjimas pakėlus kojas aukštyn“, – teigia pašnekovė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikia kreiptis tada, kai kojos ima tinti, bėgant dienai darosi sunkios, juntamas nuovargis, kamuoja mėšlungis, kai ant kojų pamatote smulkių venų „šakelių“ ar išryškėjusius kapiliarus. Kraujagyslių būklė ir visos bėdos nustatomos echoskopu. Tai saugus, bene tiksliausias ir visiškai neskausmingas tyrimas. Tik įvertinus jo rezultatus kiekvienam ligoniui paskiriamas individualus gydymas.

„Gydymas gali būti dvejopas. Simptomams lengvinti ir progresavimui stabdyti aš visada rekomenduoju mūvėti kompresines kojines, ypač kai ilgai sėdima, stovima dienomis, nakčiai jų nereikia. Įvairūs tepalai lengvina simptomus vietiškai. Venotonikai gerina skysčių tekėjimą limfine sistema, stiprina venų sieneles, taip palengvina simptomus. Vitaminų C ir P derinys – askorborutinas – stiprina kapiliarus, tad jie mažiau trūkinėja. Kraujagyslių sieneles padeda stiprinti ir kaštonų ekstraktas“, – vardija paprasčiausias gydymo priemones dr. A. Navickienė.

Kiti gydymo būdai yra invaziniai. Išsiplėtę kapiliarai, pasak kraujagyslių chirurgės, gydomi lazeriu ir skleroterapija. „Į pažeistą kapiliarą suleidžiama specialių vaistų ir tokiu būdu kapiliaras užanka. Arba kapiliarai šalinami specialiu lazeriu nepakenkiant odai ir aplinkiniams audiniams. Būtent tam sukurta lazerio šviesa įsiskverbia į odą ir pasiekia kraujo oksihemoglobiną. Lazerio spinduliai kaitina kraujagyslių darinius ir juos sunaikina. Ne visi kapiliarai išnyksta po pirmos procedūros, bet raizginys žymiai sumažėja. Kad panaikintume kapiliarų voratinklį, neretai prireikia 3 ar 4 procedūrų. Jas galima atlikti ne dažniau kaip kas 8–12 savaičių“, – pasakoja specialistė.

Paviršinių venų pažeidimai gydomi atliekant operaciją klasikiniu arba lazeriniu būdu – chirurgas parenka tinkamiausią. „Žinoma, jeigu yra galimybė atlikti operaciją lazeriu, labiau rekomenduojama pastaroji, nes taip organizmas mažiau traumuojamas, nereikia bendrosios anestezijos, vietoj pjūvių daromi tik nedideli dūriai, ir jų žymės ilgainiui tampa beveik nematomos. Pirmąją savaitę po operacijos, atliktos klasikiniu arba lazeriniu būdu, tvarsčių nerekomenduojama šlapinti. Tam tikri simptomai gali būti juntami pirmą mėnesį, kol visai pranyksta mėlynės. Kurį laiką koja gali atrodyti lyg suspardyta, tačiau apribojimų judėti nėra – jei žmogus gerai jaučiasi, gali judėti, kaip yra įpratęs. Po bet kokios odos ar poodžio intervencijos patariama kuo ilgiau vengti tiesioginių saulės spindulių, nes operuotos vietos būna labai jautrios saulei, yra greitai pažeidžiamos ultravioletinių spindulių, tad tos vietos gali pigmentuotis. Jei saulė – neišvengiama, rekomenduoju teptis kremu su kuo didesniu SPF“, – aiškina, kaip dera elgtis po kraujagyslių operacijos, dr. A. Navickienė.

Vaistai iš virtuvės

Kad kraujagyslės kuo ilgiau išliktų sveikos, pirmiausia derėtų tinkamai maitintis. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau produktų, kuriuose yra vitaminų P ir C. Vitamino P (rutino) yra juoduosiuose serbentuose, paprikose, grikiuose, kopūstuose, lapinėse salotose, pomidoruose, vynuogėse, citrusiniuose vaisiuose. Vitamino C galima gauti iš erškėčių uogų, juodųjų serbentų, citrusinių vaisių, šermukšnių, šaltalankių, paprikų, petražolių, svogūnų laiškų, kopūstų. Ypač naudinga valgyti daug lapinių salotų (jų netruksime užsiauginti šviežių), nes jose – daug vitaminų, stiprinančių kraujagyslių sieneles.

Tiems žmonėms, kurių kraujagyslės – silpnos, patariama vengti rūkytos ir keptos mėsos, mažiau vartoti gyvūninių riebalų. Geriau rinkitės liesą mėsą, riebias žuvis, avinžirnių ir perlinių kruopų košes.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.