Ketoacidozė

Cukrinio diabeto lemta dekompensacija (biologinės pusiausvyros sutrikimas organizme, kai organams tenka dirbti „už du“) dažnai sukelia ketoacidozę. Tai didelis sergančiųjų cukriniu diabetu medžiagų apykaitos reguliacijos mechanizmų veiklos sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir ketoninių medžiagų kaupimasis. Esant šiam sutrikimui, vargina troškulys, dažnas šlapinimasis, odos sausumas, acetono kvapas iš burnos, pilvo ir galvos skausmai, dirglumas, mieguistumas, vangumas.

Ketoacidozė gydoma insulino terapija, rehidratacija, taip pat atkuriant elektrolitų pusiausvyrą. Tokios būklės būtina kuo greičiau kreiptis į gydytojus, nes be specialistų pagalbos ir gydymo ketoacidozė gali baigtis mirtimi.

Hipoglikemija

Hipoglikemija – būklė, kurią sukelia labai mažas gliukozės kiekis kraujyje. Šiai patologijai būdingas bendras silpnumas, nuovargis, odos blyškumas, nerimastingumas, pagausėjęs prakaitavimas, verkimas miego metu. Pradėti gydymą reikia kuo skubiau, kad cukraus lygis kraujyje taptų normalus, be to, būtina vartoti maisto produktų ir gėrimų, kuriuose yra daug cukraus.

Svarbu neleisti šiai būklei progresuoti. Todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų esamą būklę ir parinktų reikiamas gydymo priemones. Smarkus gliukozės koncentracijos kraujyje sumažėjimas gali sukelti hipoglikeminę komą. Sunkiausia šios komos komplikacija – mirtis.

Koma

Sergant cukriniu diabetu, kai svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, gali ištikti koma. Ši būklė – labai pavojinga. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.

Neketoninė hiperosmozinė koma – sunki cukrinio diabeto komplikacija, kuriai būdingas gliukozės apykaitos sutrikimas ir jos kiekio padidėjimas kraujyje, ūminis plazmos osmoliariškumo padidėjimas, pasireiškiantis ląstelių dehidratacija. Pagrindiniai simptomai, kad gali ištikti neketoninė hiperosmozinė koma, – dažnesnis ir gausesnis šlapinimasis, organizmo dehidratacija, raumenų hipertonusas, traukuliai, didėjantis mieguistumas, nerišli kalba. Tokiu atveju būtina užtikrinti organizmo rehidrataciją, atkurti normalų insulino lygį, pasirūpinti profilaktikos priemonėmis. Apie gydymąsi patiems čia negali būti nė kalbos.

Pieno rūgšties acidozės sukelta koma – būklė, pasireiškianti nežymiu glikemijos lygiu, sumažėjusiu šarmų kiekiu ir pH lygiu kraujyje bei padidėjusiu pieno rūgšties kiekiu organizme. Jos priežastimi gali tapti chroniška hipoksija, didelė organizmo dehidratacija esant hiperosmozinei diabetinei komai. Simptomai, bylojantys apie artėjančią šią būklę, – didėjantis silpnumas, nemažas raumenų ir širdies skausmas. Jei ėmė varginti tokie požymiai, dera nedelsiant kreiptis specializuotos gydytojų pagalbos. Tokiu atveju reikia gultis į ligoninę, antraip gali ištikti kvėpavimo centro paralyžius ir mirtis.

Regėjimo problemos

Didelis cukraus kiekis kraujyje didina akių ligų riziką. Taip nutinka dėl smulkiųjų kraujagyslių pažaidos, arba mikroangiopatijos. Diabetinė retinopatija priskiriama kraujagyslių pažaidos komplikacijoms sergant cukriniu diabetu. Dėl šios patologijos gali vystytis negrįžtamas aklumas.

Suprantama, kad geriau stengtis išvengti šios ligos nei vėliau bandyti sustabdyti jos vystymąsi. Todėl profilaktikos tikslais reikia nuolat ir atsakingai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, taip pat stebėti cholesterolio lygį, kad dar labiau nenukentėtų kraujagyslės, ir matuotis arterinį kraujospūdį.

„Diabetinė pėda“

„Diabetinė pėda“ – odos, stambiųjų ir smulkiųjų kraujagyslių, nervų, kaulų ir pėdų raumenų pažeidimas. Priežastis – toksiškas padidėjusio cukraus kiekio kraujyje poveikis kraujagyslėms, nervams, kauliniam ir raumeniniam audiniams. Pirmiausia ima varginti apatinių galūnių skausmas, tirpimas, peršėjimas, pėdų šalimas, parestezija (šiurpuliukai, dilgčiojimas). Gilūs audinių pažeidimai, besivystantys dėl pablogėjusio aprūpinimo krauju, paprastai pasireiškia blogai gyjančiomis opomis, infekcijomis, gangrena.

Sergantiesiems cukriniu diabetu nederėtų patiems gydytis įaugusių nagų, grybelinių nagų plokštelių ligų, nuospaudų, kerpantis nagus pažeistos odos, įtrūkusių padų. Reikėtų kreiptis į specialistus, pavyzdžiui, podologus. Jie nustatys pagrindinę diagnozę. „Diabetinės pėdos“ profilaktika – tai cukrinio diabeto, kaip pagrindinės ligos, gydymas.

Odos ligos

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, dažniausiai susiduria su įvairiausiomis odos ligomis. Didžiąją dalį jų sudaro bakterinės ir grybelinės infekcijos. Pernelyg didelis cukraus kiekis kraujyje ir prakaite sukuria puikias sąlygas mikroorganizmams daugintis, taip pat silpnina gynybinius organizmo procesus. Didelę reikšmę turi odos sausumas, jos kraujotakos sutrikimas ir peršėjimas, niežulys.

Užkrėtimas įvyksta esant nekontroliuojamam cukrinio diabeto gydymui. Odoje ima dažniau atsirasti žaizdų, trūkių, negyjančių opų. Tie, kuriems nustatytas cukrinis diabetas, privalo ypač rūpintis asmens higiena.