Kad poilsis prie vandens būtų saugus

Vasara – ne tik malonumų ir atokvėpio metas. Kasmet šiltaisiais metų mėnesiais Lietuvoje nuskęsta daugiau kaip 300 žmonių. Kaip išvengti nelaimės patiems ir kaip padėti nelaimėliui?

Birutė JANČIENĖ

Ilgus metus gelbėtoju dirbęs Jonas Januškevičius juokauja, kad lįsti į vandenį aukščiau bambos gali tik tie, kurie moka gerai plaukti. Ir tikina, jog mokėjimas plaukti – privaloma patirtis, labai svarbus įgūdis, užtikrinantis (nors, deja, ir ne visada) saugumą vandenyje ir gelbstintis nuo nelaimingų atsitikimų.

Mokytis plaukti vertėtų pradėti kuo anksčiau. Puiku, kai tėvai savo atžalas nuo mažų dienų moko plaukimo įgūdžių – vedžioja į baseiną. Vaikams išmokti plaukti daug paprasčiau nei suaugusiesiems. Beje, užuot patiems mokius, plaukimo pamokas geriau patikėti profesionaliems treneriams. Plaukimas stiprina organizmą, ugdo pasitikėjimą savimi, moko elgtis disciplinuotai.

Mokytis plaukti – visada laikas. Pasak J. Januškevičiaus, patarlė „geriau vėliau negu niekada“ puikiai tinka vyresnio amžiaus žmonėms, norintiems įveikti vandens baimę. Svarbiausia susikaupti, užsispirti ir nueiti į pirmąją treniruotę. Tikrai išmoksite plaukti.

Bet, kad ir kaip būtų apmaudu, skęsta ir patyrę plaukikai. Kitąsyk skendimo priežastys gali būti ir tiesiogiai nesusijusios su plaukimo įgūdžiais. Mat ilgai būnant vandenyje gali pasireikšti raumenų nuovargis ar mėšlungis, taip pat netikėti širdies ar plaučių veiklos sutrikimai. Tada iškyla grėsmė nuskęsti.

Paisykite įspėjimų

Gelbėtojas piktinasi tais, kuriems, kaip sakoma, jūra iki kelių. Prie jūros, ežero ar kito vandens telkinio iškelta raudona vėliava garsiai „rėkia“, kad maudytis griežtai draudžiama, bet pasitaiko drąsuolių, kuriems toks įspėjimas nė motais. O juk, būna, toks spjūvis į įspėjimą gali kainuoti gyvybę.

Taip pat niekada negalima plaukti už įspėjamųjų („Atsargiai! Duobės, akmenys!“ ir pan.) ar maudymosi vietą žyminčių ženklų – jie įrengti ne šiaip sau.

Nepaisant to, kad esate puikus plaukikas, nenerkite į nežinomo vandens telkinio dugną. Na, o jei nemokate plaukti, pripučiamasis čiužinys – ne išeitis. Nuo jo galite lengvai nuslysti. Venkite maudynių tamsiuoju paros metu, taip pat pliaupiant lietui ir žaibuojant.

Akylai stebėkite vandenyje besipliuškenančias atžalas. Ir visai nesvarbu, kad vaikai čia pat, prie kranto. Po akimirkos situacija gali pasikeisti.

Venkite vietų, kur netikėtai galima įkristi į vandenį – prieplaukų, tiltų, stačių krantų. Taip pat nežinomų nuošalių paplūdimių.

Medikai įspėja, kad maudytis negalima ir sočiai prisikirtus. Pavalgius organizmas apsunksta, jo reakcija būna sulėtėjusi. Niekada nesimaudykite išgėrę alkoholio. Apsvaigę galite nejusti oro ir vandens temperatūrų skirtumo, nesuvokti gylio ir nuotolio nuo kranto. Be to, dėl alkoholio poveikio sutrinka organizmo reakcija ir orientacija. Taip pat nešokite į vandenį perkaitę saulėje. Pirma vandenį „prisijaukinkite“ – apsišlakstykite.

Kaip suprasti, kad žmogus skęsta?

Reikėtų įsidėmėti, kad skęstantysis niekada nešaukia ir nekviečia pagalbos. To padaryti jis tiesiog fiziškai nepajėgia. Skęstantis žmogus tik panyra ir vėl iškyla į vandens paviršių, kur pajėgia išbūti vos kelias sekundes, kad suspėtų įkvėpti oro. Pradėjęs skęsti žmogus vandens paviršiuje sugeba išsilaikyti vos 20–60 sek. Taigi, pagrindinė mirties priežastis – uždusimas.

Pirmiausia panėrus valingai sulaikomas kvėpavimas, burnoje esantis vanduo išspjaunamas arba nuryjamas. Žmogus dar būna sąmoningas. O vandeniui patekus į kvėpavimo takus sudirginamos balso klostės. Žmogus ima kosėti, jam gali prasidėti balso klosčių spazmas (kai nepajėgiama nei įkvėpti, nei iškvėpti), dėl to atsiranda deguonies stygius. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo greičiau ištinka klinikinė mirtis. Atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų: tachikardija, bradikardija. Vėliau ir gyvybei pavojingi simptomai: skilvelių virpėjimas, asistolija.

Kaip gelbėtis pačiam?

Kaip elgtis, jei vandenyje iškilo grėsminga situacija? Ilgametis gelbėtojas J. Januškevičius įspėja: svarbiausia – nepanikuoti. Panika žmogų išmuša iš vėžių, skęstantysis nesiorientuoja aplinkoje, ima blaškytis ir išnaudoja savo energiją nereikalingiems judesiams vandenyje.

Skęstantysis, kuris moka plaukti, visomis išgalėmis turėtų susitelkti ir stengtis irtis kranto link.

Nemokantis plaukti (kad ir kaip keistai tai skambėtų) irgi privalėtų nesiblaškyti, visomis išgalėmis stengtis iškelti virš vandens dešiniąją ranką – tai pagalbos ženklas.

Jeigu nardydami po vandeniu už kažko užsikabinote, nedarykite drastiškų judesių – nepulkite plėšti. Pasistenkite surasti užsikabinimo vietą ir išsivaduoti iš „spąstų“.

Jeigu ūmai mėšlungis sutraukė koją, sulaikykite kvėpavimą, kelis kartus stipriai žnybtelėkite koją, pasistenkite atsipalaiduoti ir plaukite į krantą.

Kaip gelbėti skęstantįjį?

Puolant gelbėti svarbiausia – nepervertinti savo jėgų, antraip gelbėjimo operacija gali baigtis tragiškai. Taigi, pirmiausia įvertinkite savo pasirengimą – ar tikrai gerai plaukiate, ar nepabūgsite skęstančio asmens keliamo pavojaus. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, todėl stveriasi gelbėtojo ir jį nardina. Grėsmė kyla abiem.

Prieš puldami į vandenį, būtinai iškvieskite gelbėtojus, skambinkite pagalbos telefonu 112. Skubėdami skęstančiojo link, pričiupkite kokį nors plūduriuojantį daiktą: pripučiamą gelbėjimo ratą, valtį, čiužinį, lazdą, šaką ar pan. Toks daiktas reikalingas, kad skęstantysis galėtų jo įsistverti. Antraip panikos apimtas žmogus griebs už gelbėtojo rankos, kaklo ir pan. Gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą) paduokite skęstančiajam maždaug pusantro metro atstumu, laikydami ją prieš save. Nukentėjusiajam įsikibus į pagalbos priemonę, irkitės į krantą.

Atminkite, skęstantįjį gelbėkite tik jam iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Jeigu skęstantysis desperatiškai jūsų įsitvėrė, uždėję delną ant nelaimėlio veido, stumkite jį tolyn nuo savęs. Arba atsispirkite kojomis ar atsistumkite rankomis nuo jo krūtinės. Taip išsivaduosite iš skęstančiojo gniaužtų.

Gelbėjamą žmogų reikėtų apversti ant nugaros ir plaukti su juo į krantą. Geriausia tai daryti būnant po juo arba greta jo. Jeigu skęstantysis nugrimzdo gilyn, pabandykite panerti po juo ir išstumti jį į paviršių.

Jei žmogus skęsta upėje, būtina atsidurti skęstančiojo priekyje ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.

Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, į pagalbą atskubėjęs žmogus turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Be abejo, tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.

Pagalba ištraukus iš vandens

Nešdami kūną iš vandens, galvą laikykite kiek žemiau, kad burnoje esantis vanduo nesubėgtų į kvėpavimo takus.

Ant kranto ištempto žmogaus galvą atloškite – taip atlaisvinsite kvėpavimo takus, į kuriuos galėjo patekti vandens. Prireikus atlikite dirbtinį kvėpavimą. Jei bėdos ištiktąjį gaivinate vienas, po dviejų oro įpūtimų į burną 15 kartų spustelėkite krūtinės ląstą. Jei dirbtinį kvėpavimą atliekate dviese, po kiekvieno oro įpūtimo spustelėkite krūtinės ląstą 5 kartus. Gaivinimą tęskite, kol žmogus atsipeikėja arba kol atvyksta greitoji pagalba.

Svarbu įsitikinti, ar nelaimėlis nepatyrė stuburo traumos (šokdamas nuo aukšto liepto, skardžio, tilto ir pan.). Įtarus traumą, būtina stabilizuoti skendusiojo galvą ir stuburą.

Atminkite: nereikia stengtis pašalinti vandens spaudžiant pilvą ar laikant bėdos ištiktąjį žemyn galva. Plaučiuose nebūna susikaupę daug vandens, tad panašūs veiksmai tik sukels vėmimą ir netgi papildomų komplikacijų. Užtenka (palenkus galvą į šoną) išvalyti burną. Jeigu žmogus patyrė stuburo traumą, galvą pasukti reikėtų kartu sukant visą kūną.

Jei jums pavyko atgaivinti skenduolį, paguldykite jį ant šono ir laukite medikų. Skendęs žmogus būna sušalęs. Tad nuvilkite šlapius drabužius, apklokite jį sausa antklode.

Visi skendę sąmoningi asmenys turi būti stebimi ligoninėje 24 valandas, o jei patyrė komplikacijų – ir ilgiau.

Lemtingos 5 minutės

Nuo to, kiek laiko žmogus išbuvo be oro po vandeniu, priklauso, kokie bus rezultatai ištraukus nelaimėlį į krantą. Kuo trumpiau skenduolis būna paniręs, tuo didesnės galimybės jį išgelbėti. Jei trumpiau nei 5 min., neurologinių pažeidimų tikimybė – 10 proc. Tačiau, jei po vandeniu žmogus išbuvo 5–10 min., neurologinių pažeidimų tikimybė išauga iki 60 proc. Na, o jei šis laikas tęsiasi net iki 25 min. ir ilgiau, nors ir pavyktų žmogų atgaivinti, jis gali likti neįgalus: dėl oro stygiaus gali išsivystyti negrįžtami smegenų pažeidimai.