Kad paprastas įdrėskimas netaptų mirtinai pavojingas, gamta suteikė kraujui gebėjimą krešėti ir sudaryti krešulį, užkemšantį žaizdelę. Tik ar visuomet krešulys kraujagyslėje – gerai?

Kuo tai pavojinga?

Statistika byloja, kad kas ketvirtas planetos gyventojas priklauso trombozės rizikos grupei. Esant trombozei kraujagyslėse formuojasi kraujo krešuliai – trombai. Šis procesas gali vykti venose ir arterijose. Kad ir kur trombas užstrigtų, jis gali visiškai arba iš dalies sustabdyti kraujo tekėjimą, o tai geruoju nesibaigia. Užsikimšus širdies vainikinei arterijai ištinka miokardo infarktas.

Nė kiek ne geriau, jei trombas atitrūksta ir drauge su kraujo srove patenka į kitas organizmo vietas. Pavyzdžiui, jeigu jį nuneš į plaučius, įvyks plaučių arterijos tromboembolija. Tokiu atveju reikia skubios medicinos pagalbos. Plaučių embolija gali pasireikšti krūtinės skausmu, sustiprėjančiu giliai įkvepiant, oro trūkumu, galvos svaigimu, alpimu, kosėjimu krauju, nerimu.

Jeigu kraujo krešulys patenka į smegenis, gali ištikti insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomų.

Simptomų gali nebūti

Dažniausiai trombozė pažeidžia kojas. Tuomet žmogus gali justi sunkumą, slegiantį venų skausmą. Trombozės pažeista koja tinsta, oda rausta ar tampa melsva.

Trombozė gali apimti ir giliąsias venas. Dažnai liga vystosi be simptomų, ir žmonės net nenutuokia, kad venose formuojasi trombai. Tiesa, šis procesas nekyla staiga. Jį lemia kraujo sudėties pokyčiai, venų sienelių pažeidimas ar sulėtėjusi kraujotaka, kai kraujas užsistovi venose. O taip gali nutikti dėl daugybės priežasčių. Vienintelis išsigelbėjimas – profilaktika.

Ilgas sėdėjimas – pavojingas

Dėl traumos ir chirurginės intervencijos metu kraujas sutirštėja, kad „užtaisytų“ pažeistą kraujagyslę ir organizmas nenukraujuotų. Deja, tirštas kraujas – tai trombų susidarymo rizika. Ypač jeigu trauma – sunki, o reabilitacija – ilgalaikė.

Trombozei taip pat palankias sąlygas sudaro kraujo sąstovis venose, galintis kilti dėl sėdimojo darbo, dažnų skrydžių, ilgai trunkančių kelionių autobusu ar lengvuoju automobiliu.

Jeigu laukia ilgas skrydis, esant galimybei nepirkite bilieto prie lango, nes tuomet didelę dalį kelionės teks praleisti nejudant. Sėskitės prie tako – bent jau būsite priversti atsistoti ir praleisti kaimynus. Taip kraujas neužsistovės, ir sumažinsite trombų susidarymo riziką.

Lemia ir kai kurios ligos

Krešulių susidarymą lemia ir kai kurios ligos. Čia galima paminėti antsvorį (esant dideliam nutukimui trombų susidarymo tikimybė išauga 5 kartus), išeminę širdies ligą, hipertoniją, venų varikozę, medžiagų apykaitos sutrikimus, hormonų pusiausvyros pokyčius, susijusius su nėštumu ir oralinių kontraceptinių priemonių vartojimu.

Be to, trombozė diagnozuojama 15 proc. onkologinių ligonių. Tai susiję su tuo, kad navikai išskiria tam tikrų medžiagų – prokoaguliantų, sudarančių palankias sąlygas formuotis krešuliams. Trombozės tikimybė padidėja ir gydant navikus, todėl onkologiniai ligoniai turi gauti preparatų nuo tromboembolijos.

Prie trombų formavimosi prisideda ir žalingi įpročiai. Įrodyta, kad trombai cigarečių mėgėjams susidaro 3 kartus dažniau negu nerūkantiems žmonėms. Todėl, jeigu dar nemetėte rūkyti, meskite! Kitų blogybių – alkoholio, rūkyto, aštraus ir sūdyto maisto – taip pat derėtų atsisakyti. Visa tai didina kraujo krešumą.

1,5–2 litrai vandens

Jeigu turite polinkį į trombozę, trombų gali susiformuoti net ir dėl paprasčiausio skysčių stygiaus organizme. Todėl gerkite daugiau vandens! Jeigu nėra medicininių kontraindikacijų, pavyzdžiui, inkstų veiklos sutrikimų, skysčių paros norma – 1,5–2 litrai. Ryte – stiklinė vandens, prieš naktį – stiklinė vandens ir po stiklinę vandens tarp valgių per visą dieną.

Varginančios treniruotės, kaip trombozės profilaktikos priemonė, nerekomenduojamos, bet saikingas krūvis – rytinė mankšta, ėjimas, plaukiojimas – labai naudingas. Stenkitės daugiau judėti ir darbe – dažniau keiskite pozą, atsikelkite iš darbo vietos, pasivaikščiokite po koridorių.
Kitas svarbus patarimas – venkite streso. Tai ypač aktualu moterims. Tyrimai rodo, kad vyrams, kaip atsakas į psichoemocinę įtampą, pakyla arterinis kraujospūdis ir padažnėja pulsas, o moterims padidėja išemijos rizika ir tirštėja kraujas. O tirštas kraujas – kaip jau minėta, pavojingas.

Kaip išvengti tromboflebito?

* Darbo dienos metu darykite tokius pratimus: atsistokite, pasistiebkite ir sustinkite tokia poza kelias sekundes, paskui palengva nusileiskite ant grindų.
* Patiekalus gardinkite aliejumi – tai puikus polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžiantis vystytis aterosklerozei.
* Jeigu dirbate sėdimąjį darbą, retkarčiais ištieskite kojas, praskėskite ir suspauskite kelius, „perriskite“ pėdas nuo kulno ant pirštų, pasukiokite.
* Jei dirbate stovėdami, vakare ilsėkitės atsigulę, pasidėję po ištiestomis kojomis pagalvę. Tokia poza žiūrėkite televizorių, kalbėkite telefonu, skaitykite...
* Subalansuokite mitybą. Kuo labiau sumažinkite riebaus, sūdyto, rūkyto, kepto maisto vartojimą.
* Vyšnios, spanguolės, mėlynės, mandarinai, avietės ir imbierai skystina kraują. Taip pat naudingi špinatai, braškės, grikiai, pomidorai ir erškėtuogės – jie stiprina kraujagyslių sieneles.
* Venų būklę gerina dėvimos specialios kompresinės kojinės. Dėl jums tiksiančių kompresinių kojinių klasės vertėtų pasitarti su kraujagyslių chirurgu.