Ne visais atvejais maistas yra energijos ir geros savijautos užtaisas. Kartais maisto produktai sukelia nepageidaujamų reakcijų, todėl svarbu suprasti, kas slypi už šių negalavimų. Kada reakcija į tam tikrą produktą yra alergija, o kada – neimuninės kilmės reakcija?

Ugnė BALYTAITĖ

Pastaraisiais metais išaugo visuomenės susidomėjimas nepageidaujamomis maisto sukeltomis reakcijomis. Viešojoje erdvėje gausu informacijos, kuri anaiptol ne visada yra patikima, tad svarbu atskirti mitus nuo faktų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas alergologas–klinikinis imunologas Linas Griguola sako, kad anksčiau žmonės mažiau kreipdavo dėmesį į tai, ką suvalgo, mažiau domėjosi mitybos principais.

„Dabar susidomėjimas didelis, bet dėl žinių troškimo atsiranda tų, kurie nori iš to pelnytis, todėl galima rasti tiek patikimos, tiek nepagrįstos informacijos, reikalingų ar nereikalingų testų. O kai nežinai ir bandai be specialisto pagalbos žengti koją į diagnostiką – gali nuklysti“, – dėsto pašnekovas.

Pasak gydytojo alergologo, didėjantis jautrumas maisto produktams susijęs su maisto įvairove. „Seniau mityba buvo daug paprastesnė, nes žmonės valgydavo tai, ką patys užaugindavo arba nusipirkdavo turguje. Produktai buvo švieži ir mažiau termiškai apdoroti“, – pasakoja L. Griguola. Tiesa, jis aiškina, jog mūsų organizmo reakciją maisto produktams lemia ne tik maistas, bet ir gyvenimo būdas, stresas ir kiti oksidaciniai procesai.

Alergija ar netoleravimas?

Kalbėdamas apie reakcijas pašnekovas aiškina, kad nepageidaujamas maisto sukeltas reakcijas galima skirstyti į imuninės ir neimuninės kilmės. Imuninės kilmės reakcijoms priskiriama alergija, tuo tarpu neimuninės kilmės reakcijos, kitaip dar vadinamos netolerancijos reakcijomis, gali būti keleto rūšių: toksinės, farmakologinės, metabolinės ir neapibrėžiamos.

„Mūsų populiacijoje genetiškai nulemta, kad apie 30 proc. žmonių praranda gebėjimą virškinti laktozę. Tai gali išsivysti bet kokiame amžiuje, nes mums augant genas, kuris programuoja šio fermento gamybą, išsijungia, fermento gaminama vis mažiau, ir jis praranda efektyvumą, todėl nebevirškiname“, – kalbėjo alergologas.

Nors laktozės netoleravimas labiausiai žinomas, bet organizmas gali liautis virškinęs ir kitus angliavandenius. Taip gali būti po sunkių žarnyno infekcijų ir ligų, galbūt turi įtakos kokie vartojami vaistai. Aišku, prie to gali prisidėti ir kažkokių keistesnių bakterijų patekimas į organizmą.

Virškina, bet sunkiai

Kita maisto netoleravimo negalavimų grupė – medžiagų apykaitos ligos. Gydytojo teigimu, sunkius reiškinius gali sukelti jau suvirškintos medžiagos, kai metabolinė sistema yra sutrikusi.

„Teoriškai tai irgi yra maisto netolerancija, nes su maistu gauni medžiagą, kurios jau nebesugebi sudoroti, kai ji pasisavinama, – sako gydytojas alergologas.

Tuo tarpu farmakologinėms reakcijoms priskiriamas histamino sukeltas maisto netoleravimas. „Maiste natūraliai galima rasti aktyvių medžiagų ir nuo žmogaus organizmo priklauso, kaip gerai jas sudoroja ir perdirba, – dėsto alergologas. – Jei mano kūno gebėjimas metabolizuoti histaminą, kurį natūraliai gauna su maistu, yra gana žemas, tai to maisto daugiau suvalgęs patirsiu tiesioginį poveikį, kurį sukels histaminas mano organizmui.“

Kam reikalingi testai?

Gydytojas alergologas– klinikinis imunologas atkreipia dėmesį, maisto netoleravimo testai visada bus teigiami, nes žmonės nemėgsta leisti pinigų ir gauti neigiamą atsakymą, taigi šiuo atveju stipriai veikia manipuliacija.

Žinoma, testai atspindi realybę – jie rodo imuninę reakciją į tam tikrą produktą. Tačiau L. Griguola sako, kad dažniausiai žmonės nesupranta, kam juos daro ir kokiais tikslais, jo teigimu, čia yra liūdnas dalykas.

„Jokie alergologai, gastroenterologai ir dietologai, bent jau oficialiai, akademinėse bendruomenėse visame pasaulyje nerekomenduoja naudoti šių testų klinikinėje praktikoje, – pasakoja gydytojas alergologas. – Bet jeigu žmogus visiškai praradęs viltį, tai gali pasidaryti testą ir eksperimento būdu kurį laiką pasilaikyti dietos sumažinant testo nurodytų maisto produktų ir pažiūrėti, kad bus“.

Tiesa, tokia dieta mums gali būti pavojinga, nes negaunamos būtinosios maisto medžiagos ir žarnynui gali pritrūkti jo paties bakterijų.

Imuninės sistemos signalas

L.Griguola pabrėžia, kad imuninė reakcija nėra blogas dalykas, o tiesiog atpažinimas. Tačiau vis dar nėra žinoma, kodėl vienam žmogui suvartojus tam tikrą produktą nepasireiškia jokie simptomai, o kitam organizmui toji maisto medžiaga sukelia nepageidaujamas reakcijas.

Dažnai girdime apie glitimą ir jo atsisakymą, tačiau svarbu žinoti, kokia yra maisto baltymų sukeliamų reakcijų kilmė. Anot gydytojo alergologo, egzistuoja keli tipai.

„Neimuninės kilmės, ne alerginis glitimo netoleravimas yra gana neaiškus mechanizmas. Glitimo turintys produktai gali sukelti įvairių reakcijų, kurios įprastai nėra sunkios, bet suteikia diskomfortą arba labai daug nepaaiškinamų ir keistų simptomų“, – dėsto jis.

Tuo tarpu celiakija yra imuninės kilmės liga. „Imunitetas reaguoja ir gamina antikūnius. Kadangi maisto baltymai glietinai yra labai panašūs į žarnyno sienelėse esančius baltymus, kartais gali kilti autoimuninis uždegimas su visais nemaloniais simptomais: viduriavimas, gleivės, o sunkiais atvejais net su kraujo priemaišomis, ar kitur iš žarnyno išplitusiomis reakcijomis.

Jeigu suvalgius kvietinį produktą viduriuojate, vemiate, sutinstate arba prarandate sąmonę – tai signalas, kad esate alergiški. Tiesa, šie simptomai priskiriami greito tipo alerginės reakcijoms, kurios, anot pašnekovo, pasireiškia paprastai nuo kelių minučių iki maždaug valandos.

Geriau pasitarti

Kai kalbame apie maisto sukeltą alergiją, netoleravimą ar imuninės kilmės ligas, svarbu nepamiršti, kad nustojus valgyti tam tikrą maistą gali pritrūkti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Tokiu atveju nereikėtų sėdėti sudėjus rankų, o išsiaiškinti, kaip užtikrinti visavertę mitybą.

„Galima eksperimentuoti savaitę ar mėnesį, bet jeigu eksperimentas trunka pusę metų ar metus, geriau pasitarti, kad kažko nepritrūktum“, – tikina gydytojas alergologas. Tiesa, anot jo, čia labai individualus dalykas, tad bendros rekomendacijos duoti negalima: „Reikia individualiai įvertinti, ką žmogus eliminavo ir ko gali pritrūkti.“