Nors šiltąjį metų sezoną jau įpusėjome, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų kreivė – vis dar gana aukštai, daugybė žmonių skundžiasi peršalimo simptomais. Anot šeimos gydytojos Erikos Kvedarienės, visuomenėje nemažai žmonių vis dar naudojasi liaudies patarimais peršalimo simptomams malšinti, o tai – nėra geras sprendimas. Gydytoja įvardija esmines klaidas, kurias darome gydydamiesi peršalimo virusus patys ir dalijasi patarimais, padėsiančiais likusią vasarą nesusirgti.

Kodėl peršąlame vasarą?

Šeimos gydytoja E. Kvedarienė sako, kad vasarą peršalimo atvejų pasitaiko rečiau, gali skirtis ir pati infekcijos simptomatika. Šalia įprastų peršalimo simptomų, tokių kaip sloga, gerklės skausmas, kosulys ir čiaudulys šiltuoju metų sezonu gali atsirasti ir įvairūs bėrimai, virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip viduriavimas, pilvo skausmas, gali varginti ir karščiavimas. Pastaruosius simptomus dažniausiai sukelia vasarą labiau aktyvūs specifiniai virusai, pavyzdžiui, enterovirusai.

„Vasarą peršalimo virusams palankią terpę sukelia imuninę sistemą silpninančios detalės, pavyzdžiui, nesaikingai naudojami oro kondicionieriai ar maudynės vėsiame vandenyje. Greiti temperatūrų pokyčiai, ypač pereinant iš šiltos aplinkos į šaltą, gali sukelti organizmui stresą, dėl kurio laikinai susilpnėja imuninės sistemos efektyvumas, todėl organizmas tampa imlesnis virusinėms infekcijoms.

Sausas oras yra dar vienas svarbus veiksnys, galintis padidinti peršalimo riziką vasarą. Oro kondicionieriai dažnai džiovina orą patalpose, o tai gali neigiamai paveikti kvėpavimo takų gleivines. Pastarosioms esant sausoms, didėja neefektyvaus patogenų sulaikymo ir pašalinimo rizika. Vasaros laikotarpiu daugybė žmonių yra linkę gyventi aktyviau nei įprasta, todėl neretai nepakankamai išsimiega, pavargsta, mažiau laikosi sveikos mitybos principų, neišgeria pakankamo skysčių kiekio – visa tai sumažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, įskaitant peršalimo virusus“, – įvardija gydytoja.

Liaudies patarimai – mažai veiksmingi

Nors tiek pažengusių tyrimų, tiek inovatyvių gydymo būdų peršalimo virusams yra daugybė, nemažai žmonių vis dar pasikliauja liaudiškomis priemonėmis. Pasak gydytojos E. Kvedarienės, dažniausiai tai būna vyresnio amžiaus žmonės, kurie vartoja daug skirtingų medikamentų, todėl nenori į savo kasdienybę įtraukti papildomų medicininių preparatų. Deja, gydytoja perspėja – liaudies medicina kai kuriais atvejais gali būti ne tik mažai efektyvi, bet net ir pavojinga.

„Kai kurie žmonės galvoja, jog pajutus peršalimo simptomus ir išgėrus stipraus alkoholio, pavyks atsikratyti viruso ir taip tarsi dezinfekuoti organizmą. Visgi alkoholis veikia dehidratuojančiai ir silpnina imuninę sistemą, todėl kaip tik gali pailginti ligos eigą. Visuomenėje taip pat gajus viršutinių kvėpavimo takų infekcijų „įveikimo“ būdas – karštų garų vonelės ir inhaliacijos. Tiesa, nors šiltas garas gali laikinai palengvinti nosies užgulimą, pernelyg didelis karštis gali nudeginti kvėpavimo takus, o netyčia apsiliejus karštu vandeniu, gali grėsti rimti nudegimai.

Vis dar populiaru skalauti nosį bei gerklę druskingu vandeniu. Nors tai gali padėti atlaisvinti kvėpavimo takus kuriam laikui, netinkamai paruošto tirpalo naudojimas gali sudirginti gleivines arba sukelti infekcijas, ypač jei naudojamas vanduo yra nešvarus“, – pažymi gydytoja.

Pasak jos, dar vienas mitas, kurį gana sunku išguiti iš visuomenės, – nereikalingas antibiotikų vartojimas. Neretai žmonės namuose turi užsilikusių antibiotikų, kurie kadaise buvo skirti tam tikrai bakterinei infekcijai gydyti. Tačiau E. Kvedarienė pažymi, jog antibiotikai peršalimui yra neveiksmingi, kadangi jį dažniausiai sukelia virusai.

„Negana to, netinkamas antibiotikų vartojimas gali prisidėti prie organizmo atsparumo antibiotikams vystymosi. Todėl labai svarbu vartoti antibiotikus tik tada, kai tai nurodo gydytojas ir tai daryti tiek laiko, kiek reikia. Jei peršalimo simptomai yra sunkūs arba tęsiasi ilgiau nei įprasta, verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir tinkamas gydymo planas“, – sako ji.

Likusią vasarą nesirkime

Šeimos gydytoja įvardija, kad nesusirgti peršalimu vasarą padės temperatūros pokyčių reguliavimas, pavyzdžiui, karštą dieną nesimaudyti šaltame vandenyje ar itin atvėsinti patalpas kondicionieriumi. Naudojantiems kondicionierių atsivėsinimui, patariama nepersistengti nustatant temperatūrą – ji turi būti daugiausiai 5 laipsniais mažesnė nei lauko. Taip pat patalpas reikėtų reguliariai vėdinti ir drėkinti jose esantį orą, kad būtų galima išlaikyti kvėpavimo takų gleivinių drėgmę ir tinkamą jų funkciją.

„Žinoma, siekiant apsisaugoti nuo peršalimo virusų, rekomenduojama laikytis įprastų higienos taisyklių: vengti artimo kontakto su peršalimo simptomų turinčiais asmenimis, reguliariai plauti rankas su muilu arba jas dezinfekuoti, ypač prieš valgį, po naudojimosi tualetu ar po apsilankymo viešose vietose. Labai svarbu ir nuolat stiprinti savo imuninę sistemą į valgiaraštį įtraukiant daug vitaminų ir mineralų turinčių produktų, tarkime, vaisių, daržovių, baltymų, pilno grūdo produkcijos.

Nereikėtų pamiršti, kad vanduo – taip pat labai reikalingas organizmui, ypač karštomis dienomis, o kokybiškas miegas ir poilsis padeda sustiprinti fizinę ir emocinę sveikatą, kas irgi prisideda prie imuninės sistemos. Šalia pravartu išlaikyti fizinį aktyvumą mankštinantis, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar perteklinis alkoholio vartojimas“, – patarimais dalijasi gydytoja.

Ji priduria, kad pajutus peršalimo simptomus, rekomenduojama stebėti savo sveikatą ir jei savijauta prastėja ar labai apsunkina kasdienybę, verta nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją apžiūrai. Jaučiant lengvus peršalimo simptomus, pakaks gerti daug skysčių, tokių kaip arbata su medumi, sultiniai ir vanduo. Nosies praplovimui geriausia naudoti jūros vandenį, kas gali padėti pašalinti gleives, virusus ir bakterijas, sumažinti nosies užgulimą ir palengvinti kvėpavimą. Svarbiausia, skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui bei tinkamam organizmo stiprinimui, kad jis galėtų greičiau atsistatyti.

BNS inf.