Kai mūsų psichika daugiau nebegali, kartais ji prabyla per kūną. Tokių kūno sopulių priežasties neranda jokie kraujo ar hormonų tyrimai, neužfiksuoja nė vienas aparatas. O mums ir toliau taip negera, kad nebežinome, kur dėtis. Atsakymus daugeliui galiausiai padeda surasti psichikos sveikatos specialistai.

Ramutė ŠULČIENĖ

Vilniaus psichoterapijos centro gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė ir psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė sako, kad psichosomatiniai sutrikimai gali būti labai įvairūs.

„Pirmiausia reikėtų atskirti psichosomatines, arba kitaip vegetacines, reakcijas ir psichosomatines ligas. Nors patys pacientai psichosomatines reakcijas dažnai painioja su sunkiomis ligomis, jos yra visiškai nepavojingos. Jų metu nebūna fizinio organų pažeidimo, reakcijos apsiriboja vien fiziniais pojūčiais. Psichosomatinių reakcijų ir psichosomatinių ligų išsivystymo mechanizmas yra panašus, šie sutrikimai šiek tiek sutampa, tačiau psichosomatinės reakcijos suaugusiojo amžiuje itin retai pereina į psichosomatines ligas.

Kur kas dažniau jos pereina į kitus psichikos sutrikimus. Todėl atsiradus psichosomatinėms reakcijoms, mūsų viduje turėtų užsidegti raudona lemputė, suskambėti įspėjantis skambutis – kažką rimto apie save, savo santykius ir jausmus pražiopsojome… Psichosomatinės reakcijos dažnai pasitaiko esant tokioms psichikos ligoms kaip nerimo sutrikimas, panikos atakos, obsesinis kompulsinis sutrikimas, depresija ir kt. Visai kas kita yra psichosomatinės ligos“, – teigia pašnekovė.

Gydytoja pasakoja, kad pirmasis šį reiškinį, kai žmogaus psichika ir kūnas serga drauge, aprašė vengrų-amerikiečių gydytojas ir psichoanalitikas Francas Aleksanderis. Jis išskyrė 7 psichosomatines ligas: bronchinę astmą, skrandžio ir dvylikapirštės opaligę, arterinę hipertenziją ir jos komplikacijas (insultą, infarktą), skydliaukės hiperfunkciją, reumatoidinį artritą, opinį kolitą ir neurodermitą. „Tikrųjų psichosomatinių ligų atveju visuomet (!) būna ir organų bei audinių pažeidimas, kartais net labai didelis, kurį būtina gydyti stipriai organizmą veikiančiais vaistais ar net operacijomis. Dabar prie psichosomatinių, arba fizinių, ligų, turinčių ir psichinį komponentą, priskiriama labai daug įvairių kitų sutrikimų, tokių kaip onkologinės ir autoimuninės ligos, alergija, psoriazė, cukrinis diabetas ir kt.“, – apžvelgia A. Kirvaitienė.

Fizinių ir psichinių reakcijų maišatis

Kaip sako gydytoja, psichosomatinių reakcijų metu žmogus išgyvena ir kenčia psichologiškai, tačiau kartu visada būna ir antrasis komponentas – fiziniai simptomai.

„Toks asmuo gali jausti nerimą, įtampą, paniką, prislėgtumą, sumišimą, tuštumos jausmus, beprasmybę, liūdesį, patiria stiprų emocinį stresą ir pan. Taip pat labai dažnai kamuoja baimės, pavyzdžiui, baimė nualpti, nukristi, išeiti iš proto, susirgti įvairiomis sunkiomis fizinėmis ligomis, mirties baimė. Kartu su šiais jausmais visada būna kokie nors fiziniai pojūčiai. Gali pasireikšti, pavyzdžiui, stiprus ir dažnas širdies plakimas, širdies virpėjimas (palpitacija), skausmas (nors ir nestiprus) ir diskomfortas krūtinės ląstoje, padažnėjęs kvėpavimas ir (ar) oro trūkumas, kamuolio gerklėje arba smaugimo jausmas kakle, vis didėjantis silpnumas.

Žmogus gali jausti šaltkrėtį arba, atvirkščiai, karščio pylimą, galvos svaigimą, prakaitavimą, drebulį, odos pašiurpimą, dilgčiojimą. Jam gali nutirpti galūnės: kojos ima drebėti, darosi kaip vatinės, žmogus ima atrodyti, kad jis tuojau nukris, nebepaeis, nualps. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas“, – psichosomatinių reakcijų ypatumus aptaria psichoanalitikė.

A. Kirvaitienės teigimu, pagrindinė psichosomatinę ligą turinčių žmonių problema yra aleksitimija. Tai reiškia, kad žmogus labai sunkiai arba visai negali įvardyti savo jausmų ir būsenų. „Aleksitimija pasižymintis žmogus gali būti protingas, intelektualus, išsilavinęs, apsiskaitęs, daug pasiekęs gyvenime, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jo kalboje visiškai nėra žodžių, kurie atspindėtų jo jausmus ir emocijas. Paklausus, kaip jis jaučiasi, galima sulaukti atsakymo: „Na, man kiek svaigsta ir skauda galvą“, t. y. jausmus jis įvardija tik per kūno pojūčius. Dažniausiai toks asmuo vengia apskritai bet kokių emocinių išgyvenimų, ką jau kalbėti apie sugebėjimą juos atpažinti“, – paaiškina pašnekovė.

Reali kančia reikalauja realios pagalbos

Psichosomatinis sutrikimas kai kam gali skambėti kaip koks vaiduoklis, kurio nėra, – esą žmogus tik įsivaizduoja, kad jam skauda galvą ar kad jis dūsta, bet tai iš tikrųjų nevyksta. Psichoanalitikė pabrėžia, kad tiek psichosomatinių reakcijų, tiek ir psichosomatinių ligų metu žmogus nieko neįsivaizduoja ir nieko neišsigalvoja. „Kenčia tiek žmogaus kūnas, tiek ir siela. Neretai pacientai, ypač kenčiantys nuo aleksitimijos, išgirdę diagnozę „psichosomatinė liga“, stipriai supyksta, sako: „Aš ne kvailys (psichas), man iš tikrųjų skauda, aš neišsigalvoju ir man nereikia to jūsų siūlomo psichologo.“ Tačiau, kaip jau minėjau, tai yra sudėtingas sutrikimas, ir gydyti reikia abu jo komponentus – psichinį ir fizinį“, – teigia A. Kirvaitienė.

Pasak pašnekovės, nors psichosomatinių reakcijų metu pasitaikantys fiziniai pojūčiai yra visiškai nepavojingi, jie yra realiai išgyvenami ir kankinantys. Sakykime, kai žmogus dėl panikos atakos jaučia dusinantį sunkumą krūtinėje ir oro trūkumą, jis neuždus, tačiau ši būsena vis tiek yra labai nemaloni, gąsdinanti ir kankinanti.

Dėl psichosomatinių reakcijų fiziniai pojūčiai dažnai kinta, arba, kaip sako A. Kirvaitienė, migruoja.

„Žiūrėk, žmogui tik prasidėjus negalavimui svaigo galva ir jis bijojo prarasti sąmonę, o dabar jau ima smaugti kaklą ir atsiranda gumulo gerklėje pojūtis, dar vėliau gali pereiti į dusulį ar nugaros, sprando ar kojų, rankų skausmus, ir taip be galo... Dažnai pacientai, ištikti tokių reakcijų, labai išsigąsta, bijo kad juos ištiks koks nors priepuolis – insultas ar infarktas, todėl ima vaikščioti po fizinės sveikatos specialistus, prašydami jiems skirti įvairių tyrimų.

Šiais atvejais tyrimų rezultatai visada bus neperžengiantys normos ribų, nes sutrikimas dar visiškai neperėjo į kūną, tai tik kūno teatras: kai psichika kalba per kūną, į ją savotiškai nutekinami sudėtingi ir stiprūs jausmai, kurių paciento psichika jau nepajėgi sutalpinti. Tačiau psichosomatinių ligų atvejais bus ir fizinių pažeidimų, kuriuos atskleis tipiški pakitimai įvairiuose instrumentinių bei laboratorinių tyrimų rezultatuose“, – teigia specialistė.

Nelengvi suvokimai

Kokią tiksliai psichikos ligą slepia fiziniai simptomai, įvardyti dažniausiai gali tik gydytojai psichiatrai. Kaip sako A. Kirvaitienė, nuėję pas psichoterapeutą greičiausiai neišgirsite jokios formalios diagnozės.

„Psichoterapijos tikslas – pirmiausia išsiaiškinti, kokie jausmai, mintys, išgyvenimai ir kitos emocinės būsenos nukeliavo į fizinius simptomus arba pojūčius. Kitaip tariant, psichoterapeuto darbas yra grąžinti žmogui tą jo paties dalį, kurios jis nemato. Tiesa apie save, kuri lemia simptomus, dažniausiai nėra maloni, ją žmogus pajėgia suvokti tik po truputį, nedidelėmis dozėmis. Todėl ir psichoterapijos procesas dažniausiai užtrunka net kelerius metus. Paprastai simptomus kelia susiraizgęs prieštaringų jausmų, minčių, išgyvenimų kamuolys, kurį reikia pamažu atpainioti. Juk tikrai nelengva būna suvokti, kad, tarkim, sergantis tėtis, kurį slaugai, kelia ne tik rūpestingumo, užuojautos, meilės jausmus, bet ir pyktį, bejėgiškumą, skausmą, įsiūtį.

Nelengva suvokti, kad artimam žmogui, kurį, rodos, myli besąlygiškai, dar gali jausti ir stiprų pasąmoninį pavydą. Arba kad santykiai, kuriuos lėmė, atrodytų, stiprus įsimylėjimas, kai ką tavo viduje negrįžtamai uždarė ar privertė tavo kitą psichikos dalį merdėti. Tokių pavyzdžių galėčiau vardyti be galo daug. Vieni dažniausių jausmų, keliančių sunkumų, yra pyktis ir nuoskaudos“, – apie sudėtingą jausmų pasaulį kalba A. Kirvaitienė.

Ir gerumas turi kainą

Specialistė atkreipia dėmesį, kad neretai psichosomatines ligas, kurios dažniausiai prasideda jau vaikystėje ar paauglystėje, sukelia pasąmoninės mūsų agresyviosios dalies apraiškos.

„Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs. Juos vadinu geromis mergaitėmis ir gerais berniukais. Tokius vaikus nuo mažens mokė, kad geros mergaitės nepyksta, o geri berniukai neverkia. Savo pykčio, nepasitenkinimo, susierzinimo ar skausmo jausmus jie tikrąja to žodžio prasme yra įpratę slopinti ir gniaužti.

Manoma, kad taip sužadinama simpatinė (aktyvinanti ir kelianti kraujospūdį) nervų sistemos dalis, bet dirginimui negaunant iškrovos, emocinė įtampa nukreipiama į kūną ir atsiranda psichosomatinė reakcija, o vėliau susergama ir psichosomatine liga. Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju. Jei išstumiami ir neigiami globos ir rūpesčio poreikiai, bergždžiai sužadinama parasimpatinė nervų sistema, kuri reguliuoja skrandžio gleivinės veiklą, tad galima susirgti opalige“, – psichikos ir kūno ryšius aptaria gydytoja.

Prieš psichoterapiją – fiziniai tyrimai

A. Kirvaitienė atskleidžia, kad, ko gero, visi psichoterapinės pagalbos į ją besikreipiantys pacientai turi vienokių ar kitokių psichosomatinių reakcijų, tačiau tikrosiomis psichosomatinėmis ligomis sergantys žmonės kreipiasi palyginti retai.

„Daugelis jau būna kurį laiką bandę surasti savo negalavimų priežastis kreipdamiesi į fizinės medicinos specialistus. Tačiau esant tik psichosomatinėms reakcijoms, tyrimų rezultatai faktiškai visada būna normalūs. Žmones paskatina ateiti kančia, kuri darosi tiesiog nepakeliama ir ima rimtai trukdyti gyventi. Neretai ir pacientų artimieji geriau nei patys pacientai pastebi ir suvokia, kad jų simptomai susiję su psichologija, ir paskatina kreiptis pagalbos“, – pasakoja pašnekovė.

Savo darbe gydytoja visuomet vadovaujasi taisykle, kad pirmą kartą dėl psichosomatinių sutrikimų besikreipiantis žmogus visuomet privalo pirmiausia atlikti visus standartinius, o jei reikia – ir specifinius fizinius tyrimus. „Vienas tokių svarbių tyrimų yra skydliaukės hormonų koncentracija kraujyje. Jos sumažėjimas gali sukelti būklę, kuri labai primena depresiją, tačiau tokia būklė negerės nei nuo vaistų, nei nuo pokalbių – negalavimą galima nesunkiai pagydyti skyrus gerti skydliaukės hormonus, kurių trūkumas ir sukėlė šią būklę“, – apie fizinių tyrimų reikšmę padedant nustatyti sutrikimo kilmę kalba specialistė.

Pasak A. Kirvaitienės, psichosomatinės reakcijos pirmiausia turėtų būti gydomos psichoterapija.

„Pokalbių metu su psichoterapeuto pagalba žmogus išmoksta atpažinti iki tol nesuvoktas simptomus keliančias emocines reakcijas bei jausmus ir juos įvardyti. Jis išmoksta kreipti dėmesį ne tik į tai, kas nutinka jo darbe ar gyvenime, bet ir į tai, kaip tai atsiliepia jo santykiams su artimiausiais žmonėmis. Jis tarsi įgauna dar vieną regėjimą – gali matyti ir reflektuoti savo sielos būsenas vidinio stebėtojo akimis.

Visa tai leidžia jam geriau pažinti save ir sutalpinti, priimti, atlaikyti tuos jausmus, kurie yra ir nemalonūs, ir sunkūs ar skaudūs arba tiesiog laikyti anksčiau jam nepriimtinais. Tokiu būdu psichosomatinės reakcijos tampa psichikai nebereikalingos ir tiesiog nukrinta kaip lapai nuo medžio rudenį. Žinoma, sunkiais atvejais gali būti skiriami antidepresantai bei kiti psichiką veikiantys vaistai“, – pagalbos būdus vardija psichoanalitikė.

Gydo du specialistai

Pašnekovės teigimu, gerokai sudėtingesnė situacija tampa susirgus tikrosiomis psichosomatinėmis ligomis.

„Psichosomatinės ligos prasideda nuo psichosomatinių reakcijų, t. y. ryšys tarp fizinio simptomo ir psichologinio sutrikimo pradžioje būna, tačiau išsivysčius psichosomatinei ligai jau vaikystėje ar paauglystėje, jis nutrūksta ir pats žmogus jį visiškai pamiršta. Kančios estafetę perima ir ima sirgti kūnas, o psichikai palengvėja. Todėl psichosomatines ligas visuomet turi gydyti mažiausiai du specialistai – fizinės medicinos gydytojas, kuris skiria specifinius vaistus, mažinančius kūno skausmus ir gydančius audinių bei organų pažeidimus, ir psichoterapeutas, kuris padeda sumažinti psichologinį stresą ir įtampą.

Vien tai, jei pacientas, sergantis psichosomatine liga, sugrįžta po pirmosios konsultacijos ir nori jose lankytis toliau, jau yra laikoma nemaža pergale. Šiems žmonėms reikia pakeisti savo mąstymą iš esmės – nustoti laikyti save biologiniais mechanizmais ir cheminiais mėgintuvėliais, suvokti ir priimti, kad, be kūno, žmogus dar turi ir psichiką, arba sielą. Nesinori spekuliuoti ir manipuliuoti pastaruoju žodžiu, aš pati turiu paprastą ir aiškų jo apibrėžimą.

Siela – tai tokia mūsų psichikos dalis, per kurią mes esame susiję vieni su kitais. Panašiai kaip surišti upe plukdomi rąstai – sieliai. Psichosomatine liga sergantis žmogus turi imti pažinti sudėtingą savo jausmų ir tarpasmeninių santykių pasaulį. Daugelis tų, kurie sugrįžta į kabinetą kalbėtis toliau, ilgainiui net ir sunkių ligų atvejais patiria labai nemažą palengvėjimą“, – sako gydytoja.

Kai kurie žmonės bando išsigydyti psichosomatinius sutrikimus užsiimdami meditacija, joga, rytietiškomis praktikomis ir pan. A. Kirvaitienė sako, kad fizinis krūvis iš tiesų nemažą dalį sunkių ir nemalonių, agresyvių jausmų gali tiesiog sudeginti, tad žmogus po treniruotės pajus vidinį palengvėjimą. „Tačiau, nors šie užsiėmimai padeda apraminti protą ir jausmus, jie nesprendžia nieko iš esmės, ir vien tik jais kliautis esant bet kokių psichosomatinių sutrikimų, o ypač ligų, tikrai nepatarčiau. Būtina vidinė analizė, darbas su savimi ir emocinės įžvalgos. Šiuo atveju gali padėti nuoširdus ir atviras pokalbis su mylimuoju, artimu draugu arba mūsų psichoterapeutu“, – teigia pašnekovė.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis