Moterims depresija nustatoma net tris kartus dažniau nei vyrams. Tačiau tai nereiškia, kad vyrai šia liga serga rečiau ar yra atsparesni už moteris. Tiesa ta, kad vyrai nelinkę kalbėti apie jausmus ir juo labiau kreiptis pagalbos, kurią, sergant depresija, gauti – itin svarbu.

Ramutė ŠULČIENĖ

Pagalbos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas, geštaltpsichoterapijos praktikas Darius Docius atkreipia dėmesį, kad vyrų ir moterų depresija šiek tiek skiriasi. „Depresija sergantys vyrai, kitaip nei moterys, yra labiau linkę jausti pyktį, susierzinimą ar apatiją, moterys – liūdesį, kaltę ar beviltiškumą. Pastebima, kad vyrai dažniau nei moterys kenčia nuo fizinių simptomų, tokių kaip miego sutrikimai, nuovargis, apetito ar kūno svorio pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas. Ir, deja, vyrai dažniau vengia ieškoti pagalbos. Galbūt todėl jiems depresija diagnozuojama rečiau ir prognozės įprastai būna blogesnės nei moterų, daugiau ligos atvejų pasibaigia savižudybe“, – apgailestauja D. Docius.

Vis dėlto pašnekovas pabrėžia, kad šie skirtumai – labiau tendencijos, o ne taisyklės, ir kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo lyties, gali patirti depresiją skirtingai. „Svarbiausia yra tai, kad tiek moterys, tiek vyrai, kuriems reikia pagalbos, turėtų būti skatinami kreiptis ir gauti reikiamą gydymą“, – tvirtina psichoterapeutas.

Padeda pamatyti vyrus

Kaip teigia D. Docius, „vyrų depresija“ nėra oficialiai pripažintas medicinos terminas, tačiau jis gali būti naudingas siekiant atkreipti dėmesį į tai, kaip depresija gali skirtingai pasireikšti vyrams, ir padėti jiems gauti pagalbą.

„Supratimas apie šiuos skirtumus gali padėti gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams geriau atpažinti vyrų depresiją ir suteikti jiems reikiamą pagalbą. Tai taip pat galėtų padėti patiems vyrams geriau suprasti savo patirtį ir prašyti pagalbos, kai jos reikia, nes vis dar egzistuoja stigmatizuotas požiūris į psichikos ligas, diagnozes ir gydymą. Vyrai dažnai vis dar bijo būti laikomi silpnais ar nepakankamai vyriškais. Jie dažniau mano, kad turi susidoroti su savo problemomis patys.

Pastebime, kad vyrai yra ne itin linkę ieškoti pagalbos, todėl mažesnė tikimybė, kad jiems bus diagnozuota depresija. Tačiau, nepaisant šių skirtumų, pagrindiniai depresijos gydymo principai yra vienodi tiek vyrams, tiek moterims: jie apima psichoterapiją, vaistus, fizinį aktyvumą ir kitus sveikos gyvensenos aspektus“, – apie skirtumus diagnozuojant ir panašumus gydant depresiją dėsto specialistas.

Bendrieji simptomai – individualūs

Domimės, kokie požymiai yra būdingi visiems žmonėms, kamuojamiems depresijos, o kokie – būdingesni tik vyrams. Pasak pašnekovo, visi žmonės patiria tokius simptomus kaip liūdesys, nuotaikos pokyčiai, energijos stoka ar nebuvimas, nuolatinis nuovargis. Gali pasireikšti persivalgymas, apetito nebuvimas, miego sutrikimai (per daug ar per mažai miego). Taip pat gali būti sunku priimti sprendimus, susikaupti, gali kamuoti neproduktyvumo ir bevertiškumo pojūtis, kaltė ir beviltiškumas.

Galiausiai gali lankyti mintys apie savižudybę (nuo nekonkrečių idėjų apie mirtį iki konkretesnių savižudybės planų), melancholija ar bejėgiškumas. Tai gali trukti ilgiau nei dvi savaites ir trukdyti kasdieniam gyvenimui.

„Šie simptomai ar dalis jų gali pasireikšti skirtingai. Depresija gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali jaustis labai liūdni, o kiti – beviltiški. Kai kurie žmonės gali prarasti apetitą, o kiti – valgyti daugiau. Kai kurie gali miegoti daugiau, o kai kas – mažiau“, – patikslina psichoterapeutas.

Daugiau pykčio ir rizikingų sprendimų

Visi minėti depresijos požymiai gali pasireikšti ir moterims, ir vyrams, tačiau pastebima tokių, kurie būdingesni vyrams. „Visų pirma – pyktis ir agresija. Vietoj depresijai būdingo liūdesio vyrai gali patirti daugiau pykčio, nuotaikų svyravimų ar net agresijos. Kitas vyrams būdingas simptomas – fizinis diskomfortas. Tai gali apimti miego ir lytinio potraukio sutrikimus, skausmą, pasireikšti prarastu susikaupimu. Depresija sergantiems vyrams apskritai būdingesnis rizikingas elgesys.

Jie gali, pavyzdžiui, vartoti daug alkoholio ar narkotinių medžiagų, kelti riziką sau ar net pavojų aplinkiniams, pasidaryti impulsyvesni. Beje, alkoholio ar narkotikų vartojimas kartais suteikia laikiną palengvėjimą, tačiau ilgainiui padėtį gali labai pabloginti. Vyrų depresijai taip pat būdingas emocinis susilaikymas, t. y. vyrų nenoras išreikšti jausmų ar ieškoti emocinės pagalbos“, – vardija D. Docius.

Pašnekovas pabrėžia, kad individualūs požymiai gali skirtis, tačiau bet kokiu atveju depresija yra išgydomas sutrikimas – esant tinkamam gydymui galima pasveikti ir visavertiškai gyventi.

Įgyti ir išmokti elgesio būdai

Ar yra žinoma, kodėl vyrams depresija reiškiasi kitaip? Psichoterapeuto teigimu, tai gali būti susiję su biologiniais, psichologiniais ir sociokultūriniais veiksniais.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja vyrų ir moterų hormonų ir smegenų struktūros skirtumų. Pavyzdžiui, testosteronas gali padidinti agresijos lygį ir riziką, kai asmuo patiria stresą. Tai gali turėti įtakos simptomų pasireiškimui ir tam, kokias strategijas susidoroti su prasta emocine savijauta pasirenka vyrai. Tyrimų duomenys atskleidžia, kad vyrai dažniau renkasi problemas spręsti aktyviai, o moterys linkusios pasinaudoti socialinio palaikymo ir rūpinimosi strategijomis.

Kaip vyrai tvarkosi su savo emocine būsena, lemia ir tokie sociokultūriniai veiksniai kaip tradicinės lyties normos ir lūkesčiai. Jie beveik nemokomi reikšti jausmų, skatinami būti stiprūs. Tai lemia, kad vyrai gali būti labiau linkę neigti savo depresijos simptomus ar juos maskuoti kitais elgesio būdais, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu, pykčiu ar fiziniu, seksualiniu, emociniu smurtu“, – įvairialypes priežastis, kodėl vyrų depresija reiškiasi kitaip nei moterų, aptaria D. Docius.

Gyvenimo aplinkybių įkaitai

Pasak pašnekovo, depresijos riziką gali didinti tokie veiksniai kaip amžius, darbinis užimtumas ar gyvenamoji vieta.

„Visų pirma norėčiau įvardyti amžiaus veiksnį. Vyrams vidurio amžiaus krizė gali būti susijusi su didesne depresijos rizika, ypač jeigu jie patiria profesinių, asmeninių ar sveikatos pokyčių. Vyresnio amžiaus vyrams depresiją gali lemti gausėjančios sveikatos problemos, vienišumas ir artėjantis mirties klausimas. Darbinis užimtumas – irgi reikšmingas: jeigu praradus darbą patiriama finansinių sunkumų, jeigu nebėra dienos veiklos rutinos, tai psichiką gali veikti neigiamai. Kita vertus, tiems, kurie dirba, depresijos riziką gali didinti darbe patiriamas stresas“, – dėsto D. Docius.

Gyvenamoji vieta, psichoterapeuto teigimu, taip pat gali kelti tam tikrų rizikų. Štai kaimo vietovėse gyvenantys vyrai gali būti labiau izoliuoti, justi mažesnį paslaugų prieinamumą, sunkiau gauti reikiamą pagalbą, o miestuose gyvenantys vyrai gali patirti didesnį stresą dėl greitesnio gyvenimo tempo. „Be to, užklupus depresijai, pažeidžiamesni gali būti tie vyrai, kurie gyvena vieni, ypač jei neturi stiprių socialinių ryšių ar šeimos paramos. Lėtinės sveikatos problemos, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, traumos ir kitos gyvenimo patirtys irgi gali padidinti depresijos riziką“, – vardija pašnekovas ir pabrėžia, kad šie veiksniai gali padidinti riziką, tačiau tikrai nelemia, kad kiekvienas asmuo, patiriantis šias aplinkybes, susirgs depresija.

Statistika realybės neatspindi

Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. vyrams depresija buvo nustatoma tris kartus rečiau nei moterims. Kodėl diagnozuojama kur kas mažiau vyrų depresijos atvejų?

Priežasčių, pasak D. Dociaus, – ne viena. Vyrai yra linkę neigti savo emocijas ir patiriamus depresijos simptomus, juos maskuoja kitais elgesio būdais. O net jei ir pripažįsta, kad jaučiasi blogai, vengia kreiptis pagalbos. Kodėl taip yra?

„Vieni vyrai neva saugo savo vyriškumą, mano, kad neturėtų rodyti silpnumo aplinkai, psichologams, psichoterapeutams ar psichiatrams. Kiti bijo aplinkinių pašaipų, smerkimo, „nurašymo“, o gal ir prarasti darbą. Kai kurie mano, kad yra pajėgūs susidoroti su depresija patys. Todėl čia labai svarbus artimiausios aplinkos palaikymas, raginimas kreiptis į specialistus, nederėtų sumenkinti esamos būklės tokiais žodžiais kaip „viskas bus gerai“ ar „patikėk, praeis... man taip buvo, susitvarkiau ir tu susitvarkysi“. Kai kurie vyrai gali nežinoti, kada ir kur kreiptis pagalbos.

Būna, kad skambinama į vyrų liniją ir klausiama, kaip elgtis, kur kreiptis, kai kurie vyrai siekia, kad mes sustiprintume jų ryžtą iškilusias psichikos sveikatos problemas įvardyti specialistui“, – pasakoja psichoterapeutas.

Savigyda – ne visada veiksminga

Ar įmanoma pačiam įveikti depresiją? Ar visuomet būtina specialistų pagalba? D. Dociaus teigimu, tai priklauso nuo depresijos sunkumo, jos trukmės, žmogaus vidinių resursų ir aplinkybių. „Teko sutikti žmonių, kurie sėkmingai įveikė lengvas depresijos formas pakeitę savo gyvenimo būdą. Jie padidino fizinį aktyvumą, perėjo prie sveikos, subalansuotos mitybos, pradėjo laikytis miego režimo, užsiėmė meditacija. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali veikti kaip natūralus antidepresantas. Visgi sunkesniais atvejais išorinė pagalba yra labai svarbi“, – tvirtina specialistas.

Pasak pašnekovo, depresijos simptomams palengvinti dažnai skiriamas medikamentinis gydymas, o išmokti susidoroti su savo depresijos simptomais ir pagerinti gyvenimo kokybę gali padėti psichoterapija. Be to, kaip minėta, įveikti depresiją gali padėti gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip didesnis fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas miegas. „Tačiau daugeliu atvejų depresijos gydymas yra sėkmingesnis, kai jis apima tiek medikamentinį gydymą, tiek psichoterapiją. Svarbu suprasti, kad net jei žmogus mėgina naudotis savigydos metodais, bet pastebi, kad būklė negerėja, o gal netgi blogėja, reikia kreiptis į specialistus ir gauti tinkamą gydymą“, – įspėja psichoterapeutas.

Vyrų gyvenimas gali būti geresnis ir ilgesnis

D. Docius atkreipia dėmesį, kad nediagnozuota, negydoma depresija gali turėti rimtų padarinių.

„Vyrus, kurie neieško pagalbos, depresija gali vesti prie priklausomybės ligų, fizinės sveikatos ir karjeros problemų. Ši liga gali būti susijusi su kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies veiklos sutrikimais. Be to, asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali prarasti motyvaciją rūpintis savo sveikata, o tai daro įtaką jų gyvensenai, mitybai, fiziniam aktyvumui. Depresija gali turėti įtakos ir asmeniniam gyvenimui, santykiams su antrąja puse, šeima, draugais, gali mažinti produktyvumą, karjeros galimybes. Ji gali paskatinti nusikalstamą elgesį, pavyzdžiui, smurtą, turto vagystes.

Taip pat itin svarbu paminėti, kad depresija yra viena iš pagrindinių savižudybių priežasčių. Kaip žinoma, vyrai dažniau pasirenka savižudybę nei moterys, ir šis skirtumas matomas daugelyje šalių, ne tik Lietuvoje. Nors savižudybė yra kompleksiškas reiškinys, kurį lemia daug veiksnių, negydoma depresija – vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių“, – teigia psichoterapeutas.

Pašnekovo tvirtinimu, dėl to labai svarbu mažinti stigmas, susijusias su psichikos sveikatos problemomis, ir skatinti vyrus kreiptis pagalbos, kad sumažėtų savižudybių rodikliai ir pagerėtų vyrų sveikata.

Savanoriai laukia skambučių

„Nelik vienas“ – pirmoji Lietuvoje specializuota emocinės pagalbos vyrams linija. Emocinę pagalbą linijos savanoriai teikia jau trečius metus ir jau sulaukė daugiau kaip 15 tūkst. skambučių. Dažniausiai skambina 30–59 metų vyrai, gyvenantys tiek didžiuosiuose miestuose, tiek priemiesčiuose ir kaimuose. Populiariausios temos – vienatvė, santykiai ir sveikata.

„Skambinantieji dažniausiai nori bendrauti, išsikalbėti, pasidalyti savo sunkumais, sulaukti palaikymo. Apie 4–5 proc. skambučių yra susiję su savižudybės rizika. Šis rodiklis – didelis. Dauguma šių vyrų junta stiprius depresijos požymius. Visus pageidaujančiuosius nukreipiame antrinei profesionaliai pagalbai – nemokamoms psichologo, teisininko konsultacijoms – gauti. Svarbu žinoti, kad visos besikreipiantiems asmenims teikiamos paslaugos yra nemokamos“, – pabrėžia D. Docius.

Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis