Plastikinių indų turbūt rastume kiekvienuose namuose. Parduotuvėje perkame prekių, supakuotų į plastikinę tarą, namie tokioje saugome maisto likučius. Ar tai visada saugu ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis plastikinę pakuotę?

Plastiko žymėjimas

Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Giedrės Macaitienės, visi plastikiniai indai kruopščiai žymimi tam tikrais ženklais (dažniausiai ženklą rasime ant gaminio dugno, apatinėje pakuotės dalyje), į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Šie simboliai neapibrėžia plastiko kenksmingumo, greičiau nurodo jo paskirtį.
* PET arba PETE, PETG – polietileno tereftalatas. Iš jo gaminamos gaiviųjų gėrimų, vandens, sulčių, skalbimo priemonių, valiklių pakuotės. Ši plastmasė išskiria toksiškas medžiagas stibį, ftalatus, cezį.
* HDP arba HDPE – didelio tankio polietilenas. Nepermatoma pieno, vandens, baliklių, šampūnų pakuotė, gali būti pagaminti kai kurie plastikiniai maišeliai. Apie skleidžiamus kancerogenus žinoma mažai.
* PVC arba 3V – polivinilchloridas. Pakavimo plėvelė, plastikiniai buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai. PVC ypač pavojingas žmonių sveikatai ir aplinkai. Įrodyta, kad PVC sukelia vėžį žmonėms, kurie su juo dirba. PVC yra sunkiausiai perdirbamas plastikas dėl didelio chloro ir priedų kiekio. Gaminant ir deginant PVC susidaro dioksinai, kurių net nedideli kiekiai mažina kūdikių svorį, sukelia vystymosi bėdų, silpnina imunitetą ir ardo hormonų sistemą.
* LDPE – mažo tankio polietilenas. Iš jo gaminami maišeliai ir dauguma plėvelių maistui pakuoti, buteliai. Apie skleidžiamus kancerogenus dar nežinoma.
* PP – polipropilenas. Sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, kūdikių buteliukai. Apie skleidžiamus kancerogenus dar nežinoma.
* PS – polistirenas. Iš jo gaminami maisto indai, kiaušinių dėžutės, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai. Iš polistireno galintis išsiskirti stirenas neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą.
* Kiti (OTHER) – dažniausiai tai yra polikarbonatas, iš kurio gaminami kūdikių buteliukai, skardinių vidinis sluoksnis, kai kurie permatomi plastikai, didelės talpos vandens buteliai.

Polikarbonatinio plastiko gamyboje naudojamas bisfenolis A, kuris imituoja žmogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veiklą ir gali iškreipti į organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Pasak G. Macaitienės, OTHER (7) geras pasirinkimas tik tuo atveju, jei tai bioplastikas. O štai geriausia, pasak specialistės, stiklinė, daugkartinė pakuotė.

„Jei vis dėlto renkatės plastikinę pakuotę, atminkite, kad saugiausia maistui naudoti PETE (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus“, – pataria ekspertė.

Vienkartiniai indai – vienam kartui

Baltas popierius gali būti perdirbtas į laikraštinį, o šis – į tualetinį. Su plastiku viskas kiek kitaip – iš pirmo žvilgsnio neatskirsi, perdirbtas jis ar ne. Tam yra specialus žymėjimas. Prie įprastų PET, HDPE, PP, prirašoma raidė R. Taip perdirbtas plastikas žymimas RPET, RHDPE, RPP ir t. t.
Kokia nauda iš plastiko perdirbimo? Šiais laikais plastikas gaminamas greitai, pigiai ir dideliais kiekiais. Jis panaudojamas ir išmetamas. Dėl to Atlanto ir Ramiajame vandenynuose 80 proc. šiukšlių sudaro plastikas. Gamtoje jis yra šimtus metų. Jeigu nebus perdirbamas, o vis gaminamas naujas, pasaulį ištiks tikra katastrofa.

Ar galime sumažinti taršą, tarkime, vandens butelius paskui dar panaudodami pienui ar sultims? Tikrai ne. Taip tik pakenksite savo organizmui. Naudoti kelis kartus galima tik tuos plastikinius indus, kurie skirti naudoti daug kartų. Vienkartiniai indai skirti naudoti vienąkart. Jie lengvai pažeidžiami, braižomi, o jeigu naudojami dar ir karštam arba riebiam maistui, pavojingos cheminės medžiagos patenka į maistą.

Svarbu žinoti

* Pirkdami vandenį buteliukuose visada žiūrėkite į išpilstymo laiką. Nepirkite vandens, kuris butelyje laikomas ilgiau nei 2–3 mėnesius.
* Į plastikinę tam nepritaikytą pakuotę nepilkite alkoholinių gėrimų. Kai kurios plastmasėje esančios medžiagos lengvai tirpsta alkoholyje.
* Tiek alkoholį, tiek karštus gėrimus bei maistą geriau vartoti iš stiklinių, keraminių indų.
* Stiklinė tara puikiai tinka ir priešpiečių dėžutėms. Jose maistas išlieka skanus ir saugus vartoti, be to, tokios dėžutės tinka šildyti mikrobangų krosnelėje. Šių indų trūkumai būtų jų svoris (gana sunkios nešiotis rankinėje) ir trapumas.
* Geriausia mikrobangų krosnelės apskritai atsisakyti ir maistą šildyti puode ar keptuvėje. Jeigu taip negalite, naudokite indus, kurie specialiai paženklinti kaip leidžiami taip naudoti.
* Jei norite uždengti šaldytuve laikomus maisto produktus, tam geriau naudoti ne plastikinę permatomą plėvelę, o popierinį ar drobinį maišelį. Duoną geriausia laikyti medinėje duoninėje.
* Plastikinę plėvelę maistui vynioti naudokite kuo rečiau.
* Išimkite iš plastikinio maišelio duoną, vaisius, riešutus ir visa kita, ką parsinešėte iš parduotuvės. Šiems produktams geriau tiks drobiniai ar popieriniai maišeliai, mediniai, stikliniai indeliai.
* Šaldyti naudokite tik tam skirtą tarą. Nešaldykite maisto tiesiog plastikiniame maišelyje ar indelyje. Be to, galite rinktis saugiausią variantą – šaldyti stikliniuose ar metaliniuose indeliuose. Šiems nieko nenutiks. Tiesa, šaldydami stikliniuose indeliuose laikykitės taisyklių: nedėkite maisto daugiau nei 2/3 indelio ir lėtai atšildykite prieš vartodami.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“