Gyvenimo būdo pokyčiai atveria naujas galimybes
Kai gyvenimas tampa nebemielas ir atrodo, kad niekada neberasi išeities iš negandų kupinos kasdienybės, kartais tereikia pakeisti gyvenimo būdą ir viskas nusidažys šviesesnėmis spalvomis. Taip tikina mūsų pašnekovai, išgyvenę tokias permainas.
Laimius STRAŽNICKAS
Judesys išlaisvina geriausias savybes
Sveikesnės gyvensenos treneris ir praktikas, televizijos laidos vedėjas Alanas Dzeranovas jau gerą dešimtmetį gyvena judesio kupiną gyvenimą. Jis reguliariai kilnoja svarsčius, grūdina save karščiu ir šalčiu, maudosi lediniame vandenyje ir stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Negana to, jis kartu su kolega Mariumi Staniuliu suburtoje gausioje aktyvaus gyvenimo mėgėjų bendruomenėje reguliariai veda treniruotes.
O iki tol jo gyvenimas niekuo nesiskyrė nuo eilinio lietuvio kasdienybės: darbas biure nuo aštuonių iki penkių, drybsojimas ant sofos priešais televizorių, besaikis užkandžiavimas... Alanas neslepia, kad jam buvo gerai pažįstami ir žalingi įpročiai: „Kadangi turiu kaukazietiško kraujo, mano užstalės kultūroje vyravo kaukazietiška dvasia – ilgų tostų sakymas ir vynas. Kiekvieną savaitgalį šitaip... Išsiderindavo miego režimas, o tos dienos būdavo ne poilsio, bet išsiblaškymo“, – prisimena šiandien nė lašo svaigalų į burną neimantis vyriškis.
REKLAMA
Didžiulio sukrėtimo, apvertusio jo gyvenimą aukštyn kojomis, nebuvo – permainos tiesiog brendo iš lėto. Didesnį postūmį tam suteikė užklupusi trauma, sustabdžiusi jo krepšininko karjerą. „Kai negalėjau toliau žaisti, bėgioti, o tai labai mėgau, turėjau ieškotis naujos sportinės veiklos, kuri išsitektų kelių kvadratinių metrų plote. Atradau treniruotes su savo kūno svoriu. Ir kai kartą tai parodžiau draugams, manyje pabudo savotiškas pašaukimas. Smagu buvo savo patirtimi dalytis su kitais, o žmonių, kurie norėjo tai praktikuoti, būrys tik gausėjo. Žingsnis po žingsnio, nuolatinis tobulėjimas, seminarai, stovyklos lėmė tai, jog save atradau sveikatingumo srityje. Pradėjome grupines treniruotes. Mano veikla išsiplėtė ir iki televizijos – jau penktus metus rengiame TV laidą, kur ne tik kalbame apie sportą ir mitybą, bet ir kviečiame aktyviai pajudėti ir to neatidėlioti artimiausiai ateičiai“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja Alanas.
REKLAMA
Sveikesnio gyvenimo būdo propaguotojas sako, kad kelias į tokį būdą nėra grįstas staigiais pokyčiais: „Paprastai mes žmonėms patariame permainas pradėti nuo fizinio aktyvumo, nes tai duoda momentinį teigiamą efektą, kuris suteikia teigiamų emocijų, palieka gerą jausmą visame kūne ir įkvepia tolesniems žingsniams. Po mėnesio atsiras noras sureguliuoti virtuvės reikalus ir formuoti tinkamos mitybos įpročius. Taip ir lipdai tą sveikų įpročių pagrindą. Sveika gyvensena šitaip ir atsirado mano gyvenime. Galiausiai ji ima veikti automatiškai, be jokios specialios kontrolės.“
Tris atžalas su žmona Agne auginantis Alanas sako, jog sveikesnio gyvenimo principams ištikimi visi jo šeimos nariai. „Mes nutarėme vaikams duoti ramybę ir neversti jų sportuoti. Jie augdami ima pavyzdį iš mūsų. Iš tikrųjų apie vaikus reikia mažiau galvoti. Jie turi būti fiziškai aktyvūs ir tai jie tikrai moka. Kai jie perkopia dešimtmečio ribą ir išryškėja charakterio savybės, turime sąmoningai leisti suvokti, kad verčiau sėdėti ne prie kompiuterių, o užsiimti įdomesne fizine veikla. O visi kiti kasdieniai vaikų įpročiai ateis nusižiūrėjus į tėvų pavyzdį“, – aiškina sveikesnio gyvenimo būdo ekspertas ir dar priduria, kad nemažai bendros veiklos lauke turi ir visa šeima: žygiai po gamtą, sportiniai žaidimai, kartais pakvailiojimai ledo vonioje.
Alanas primena, kad sveikesnė gyvensena yra kelių elementų kompleksas, kurio pagrindą sudaro judesys ir mityba, sutvarkantys energinę ir fizinę būklę: „Mes esame visavalgiai, bet mūsų mitybos principas – suvokti mitybos funkciją ir tam tikrų maisto sudedamųjų dalių: mikroelementų, mineralų, vitaminų – svarbą organizmui. Tad į burną dedame ne bet ką. Mes gaminame namuose ir labai retai einame valgyti kitur ar užsisakinėjame maistą į namus. Mūsų maistas yra energiškai stiprus, patikimas, iš pačių atsirinktų produktų – šviežias, paprastas ir funkcionalus. Rytą – daugiau riebalų ir angliavandenių, vakare – baltymų ir daržovių. Mes su žmona stengiamės nevalgyti po septintos vakaro, nebent kokių vaisių ar daržovių.“
Alanas džiaugiasi, kad prieš dešimtmetį ryžtingai pakreipęs savo gyvenimą nauja vaga, gerokai pagerino jo kokybę: „Dabar mane nuolat lydi teigiamos emocijos, išmokau jas valdyti, labai pagerėjo fizinė forma, padidėjo savivertė. Fizinė veikla padėjo išlaisvinti iš mano kūno ir širdies įvairias geriausias savybes, įgimtas ir išugdytas, kuriomis visomis išgalėmis naudojuosi, labai draugiškai bendrauju su aplinka ir neturiu jokių stabdžių“, – savo gyvenimo pasikeitimus vardija sveikesnės gyvensenos treneris ir praktikas Alanas Dzeranovas.
Naujiems dalykams amžiaus nėra
Žinomas fotografas, leidėjas, keliautojas, knygų ir dokumentinių filmų autorius Marius Jovaiša jau daugiau kaip dešimt metų gyveną judrų, sveiką gyvenimą. Kas tam jį paskatino? Marius jokio konkretaus įvykio sako nepatyręs ir iš gydytojų neišgirdęs, kad, tarkim, kepenų būklė verstų kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą. Greičiau tai buvo ilgus metus brendusio proceso išdava.
„Matyt, kaip ir daugeliui būna, kai gyveni ir kažką darai, ilgainiui suvoki, kad tas kažkas nėra visiškai geras, ir ieškai permainų į geresnę pusę. Bene didžiausias akstinas keistis man buvo gimstantys vaikai. Jų atsiradimas man buvo itin svarus stimulas pasikeisti ir tapti jiems tinkamu pavyzdžiui“, – sako pašnekovas.
Beje, žinomas vyriškis neslepia, jog anksčiau jam buvo gerai pažįstami ir žalingi įpročiai. „Pradėjau rūkyti gal šešiolikos ar septyniolikos ir rūkiau kaip kaminas – po du pakelius per dieną, santykis su alkoholiu taip pat buvo per daug intymus – baliai trukdavo po dvi tris dienas. Mano charakteris ugningas – arba viskas, arba nieko. Bandydavau užraukti su rūkymu. Susilaikydavau, bet paskui ir vėl palūždavau. Panašiai būdavo ir su alkoholiu. Rūkai ir žinai, kad save žaloji, tačiau susilaikyti būna per sunku“, – ankstyvos jaunystės patirtis atskleidžia M. Jovaiša.
REKLAMA
Marius neabejoja, kad nutaręs bėgioti atsikratė ir jį persekiojusių žalingų įpročių. „Jei atrandi, kas tau patinka, ir tai darai su pasimėgavimu, atšoka nuo tavęs visos tos nesąmonės. Bėgi, jautiesi, gerai, o kai paimi cigaretę, iškart susimąstai, kad elgiesi labai blogai. Bėgimas man buvo kaip pakaitinė terapija. Pradėjus reguliariai bėgioti cigaretės išnyko savaime“, – dėsto Marius ir priduria, kad išminties visuomet semdavosi iš knygų.
Šiandien Marius neįsivaizduoja, kaip reikėtų gyventi be fizinės veiklos. Kasdien jis stengiasi bėgioti apie valandą – per ją spėja nubėgti iki dešimties kilometrų. Jis yra sau susikūręs vieną ypatinga bėgimo ritualą – per savo gimtadienį, kurį švenčia birželio mėnesį, nubėgti tiek, kiek jam tada sukanka metų. Kitą birželį jis pasiryžęs nubėgti 50 km, tačiau vėliau tas distancijas ims mažinti.
Nemažai dėmesio veiklus vyras skiria lankstumui lavinti, kad kūnas per anksti nesustandėtų, – kasdien mankština kojas ir rankas, daro špagatus ir kitokius panašius pratimus. Marius mėgsta balansavimo pratimus, todėl vaikšto lanksčiu lynu, taip pat žongliruoja kamuoliukais – tai stimuliuoja motoriką ir smegenis. Jis sako prisigalvojantis visokiausių triukų, kurie padeda ištverti įvairiose situacijose.
Ką tik lietuvis viešėjo Taivane ir buvo uždarytas į karantiną dėl besimptomio kovido. Kad nebūtų taip nuobodu, net ir mažame kambarėlyje jis darydavo tempimo, specialius jogos pratimus, kurie padėjo jam išlaikyti žvalumą.
Žinomas fotografas džiaugiasi, kad jo pavyzdys įkvepia ir jo keturis vaikus – jie irgi turi savo mėgstamus užsiėmimus. Judrų gyvenimo būdą praktikuoja ir jo žmona Brigita.
Pasmalsavus, kas buvo didžiausias atradimas keičiant gyvenimo būdą, M. Jovaiša atskleidžia, kad jam didžiausias atradimas buvo tai, kad, nesvarbu, koks tavo amžius, visada galima išmokti naujų dalykų, kurie iš pradžių gali pasirodyti net neįkandami. „Vėliau supranti, kad jeigu tu to nori ir kasdien to sieki, gali ir visapusiškai savo kūną išlavinti, ir šokio judesių ar kinų kalbos išmokti. Ir tas tobulėjimo procesas teiks didelį pasitenkinimą ir malonumą. Kilus bet kokiam norui nereikia jo gniaužti, o reikia imti ir pamažu daryti. Tokio požiūrio reikia laikytis visą gyvenimą. Taip bus lavinamos smegenys ir jokie alzheimeriai nepuls“, – savo gyvenimišką išmintį dėsto sveikai gyvenantis žinomas fotografas M. Jovaiša.
REKLAMA
Gyvenimas stumtelėjo jogos link
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė nuo 2004 metų praktikuoja jogą. „Kai darbai niekur neveja, per dieną jogos asanoms skiriu valandą ar šiek tiek daugiau, tačiau, kai laikas spaudžia, užtenka ir dvidešimties minučių. Ir nesvarbu, koks dienos metas, – svarbiausia nebūti prisivalgius“, – pagrindinę taisyklę nusako pašnekovė.
Moteris sako, kad ne iš paiko gyvenimo ar įvairovės poreikio ėmėsi tokios praktikos. „Prie jogos mane atvedė sudėtingas gyvenimas, nuolatinė nervinė įtampa. Jei nebūčiau atradusi šio kelio, tuo metu susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės mane būtų nuvedusios į kapines arba durnyną, nes buvo labai sunku išgyventi tuo metu iškilusius sunkumus. Laimė, atradau sistemą, kuri palaikė ir leido nepalūžti“, – šiandien kalba R. Baškytė.
Jogos subtilybes gerai išmananti moteris teigia, kad prieš jogos treniruotes labai svarbu atsisakyti bet kokio negatyvumo, kad ši sistema veiktų tobulai ir nesukeltų priešingo efekto. „Pirmieji šio naujo mokslo žingsniai man buvo labai šviesūs ir efektyvūs. Kadangi buvau labai užsiėmusi, mano gyvenimas buvo pilnas darbų, rūpesčių ir problemų, jeigu nebūčiau pajutusi naudos, būčiau iškart metusi, nes tam juk reikia skirti nemažai laiko. Nueidavau į treniruotes pavargusi per dieną, išsunkta kaip kempinė, o grįždavau kupina jėgų ir galėdavau dirbti toliau. Tai mane sudomino, teigiamai paveikė ir maloniai nuteikė. Ypač daug naudos gavau nuvažiavusi į pirmą stovyklą vasarą, kur ne tik darėme asanas bei kvėpavimo pratimus, bet ir tinkamai maitinomės. Vyko ir paskaitos, ir meditacijos. Žodžiu, įsikroviau pusei metų“, – pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link prisimena moteris.
Tam, kad užplūdusi energija neišblėstų, ją reikia nuolat pakurstyti. Todėl šios praktikos nereikėtų apleisti. „Kadangi turėdavau daug važinėti ir negalėdavau visų klasikinių asanų atlikti, darydavau tik tai, ką galėdavau, – bent jau „Saulės pasveikinimą“ būtinai, dar kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimus. Mes turime gyventi ramiai, atsipalaidavę, be įtampos. Tada visai kitaip reaguojame į pasaulį“, – tvirtina pašnekovė.
Pasidomėjus, kaip po to keitėsi jos gyvenimas, R. Baškytė atskleidžia: „Mano gyvenime atsirado sistema, kuri sugrąžino sveikatą, palaikė, vedė, leido nepalūžti. Išmokau daug ramiau reaguoti į problemas, į daugelį dalykų pažvelgti filosofiškai, nestresuoti, kur nereikia, susitvarkyti su savimi. Šio mokymo esmė – visapusiška kūno ir proto, intelekto harmonija, o į tai daugelis žiūri primityviai. Tai labai tikslus mokslas apie žmogų, jo gyvenseną, jo kelią.“
Kam pirmiausia rekomenduotų asanas, R. Baškytė nesiryžo konkrečiai atsakyti – tai yra individualu. „Eiti jogos keliu gali visi, tačiau jogos yra keturios kryptys. Tiems, kuriems pasirodytų nelabai priimtinos asanos, galbūt patrauklesnė būtų nesavanaudiško tarnavimo ar išmanymo joga“, – pataria sveiką gyvenseną pasirinkusi valstybės tarnautoja.
Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 01 (2025)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-