Vieni žmonės džiaugiasi saule, pražystančia gamta, kiti dėl to kenčia. Išsiruošusieji pailsėti gamtoje neretai grįžta čiaudėdami, kosėdami, paraudusiomis akimis ir varvančiomis nosimis. Kai kam nutinka dar blogiau – tiesiog iškyloje pradedama dusti, pakyla kūno temperatūra. Dažnai tai būna alergijos, o ne peršalimo požymiai. Kodėl pavasarį ir vasarą alergijos simptomai sustiprėja?

Šimtamečiai alergenai

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Vaikų alergologijos skyriaus vedėja gydytoja Aušra Astrauskaitė pastebėjo, kad alerginėmis ligomis sergančių žmonių daugėja, jų simptomus pirmąkart pajunta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pasak gydytojos, pavasarį alerginės ligos paūmėja dėl kelių priežasčių. Pagrindinė – mūsų aplinkoje padaugėja žiedadulkių, antroji – didėjanti aplinkos tarša, prastėjanti ekologinė situacija.

„Sergamumą alerginėmis ligomis lemia trys dalykai: genetika, sąveika su alergenais ir ekologinė situacija. Visi šie dalykai lemia, kad sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai auga. Stiprią alergiją paprastai sukelia arba labai didelė sąveika su alergenais, arba labai didelis polinkis į alergiją“, – sako A. Astrauskaitė.

Pavasarį labiausiai alergizuoja medžių žiedadulkės. Jos kaip alergenai žinomos daugiau kaip 100 metų. Kiekvienas augalas skleidžia milijardus žiedadulkių, jų koncentracija ore būna labai didelė. Žiedadulkių yra įvairių, kad jos alergizuotų, turi būti tam tikro dydžio. Iš medžių mus bene labiausiai jautrina beržų, iš žolių – karčiųjų kiečių, dar vadinamų pelynais, žiedadulkės.

„Daug žmonių bijo pušų žiedadulkių – jos yra didelės, labai pastebimos. Gyvenantieji arčiau pušynų net mato plaukiančius gelsvus jų debesis. Tačiau pušų žiedadulkės nealergizuoja, gali tik mechaniškai sudirginti jautresnių žmonių gleivines“, – teigia pašnekovė.

Šienligės požymiai

Visą pavasarį žydi medžiai: lazdynai, beržai, skroblai, alksniai, ąžuolai, vasaros pradžioje alergizuoja žydinčios pievų žolės ir javai, rugpjūtį – daug piktžolių.
Alergiją sukelia apie 50 rūšių augalų žiedadulkės, tačiau vienoms iš jų jautrūs žmonės kitas toleruoja ramiai. Žiedadulkės dažniausiai sukelia alerginę slogą, dar vadinamą šienlige ar polinoze, alerginiu rinitu: užgula nosį, teka skaidrios išskyros, čiaudima, parausta ir ašaroja akys, jos gali ir paburkti, net patinti. Tampa sunku kvėpuoti, kai kurie žmonės net dūsta, paūmėja ir odos bėrimai. Būna, kad žiedadulkės sukelia tarsi gripo ar peršalimo ligų požymius.

Šie požymiai gali būti neryškūs – nuo nosies paburkimo, niežėjimo, tačiau jų gali būti ir labai stiprių. Pasitaiko ir labai intensyvus čiaudulys, vadinamasis alerginis saliutas, kai žmogus čiaudi beveik be perstojo. Kartais vystosi alerginis sinusitas – labai stipri sloga, sinusuose kaupiasi išskyros, jos sunkiai pašalinamos, pradeda stipriai skaudėti galvą. Būna ir sezoninės bronchinės astmos atvejų, kai žiedadulkės sudirgina smulkiuosius bronchus, vystosi uždegimas, ima varginti bronchų spazmai ir žmogus kosi, dūsta.

„Šienligei paprastai būdinga ir akių reakcija. Kuo stipresnė alerginė sloga, tuo stipriau reaguoja akys. Jos parausta, perši, tada sunku skaityti, dirbti kompiuteriu, gali prasidėti ir stiprus konjunktyvitas, kai akys būna kaip smėlio pripiltos, bijo šviesos, ašaroja, žmogus negali eiti į lauką. Vien konjunktyvito be alerginės slogos nebūna. Jei žmogus serga atopiniu dermatitu ir yra alergiškas žiedadulkėms, bėrimai paūmėja iki sunkių formų, oda gali būti tarsi uodų sukandžiota“, – pasakoja A. Astrauskaitė.

Pajutę pirmuosius šienligės požymius žmonės paprastai nė nesupranta, kas jiems yra. Tik vėliau pastebi, kad šie negalavimai užpuola tuo pačiu metų laiku. Tada atlieka tyrimus, sužino diagnozę, kam yra jautrūs, ir pradeda gydytis.

Pikai ir atoslūgiai, kryžminės reakcijos

„Pirmasis žiedadulkių pikas paprastai būna nuo balandžio iki gegužės pabaigos, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Kuo daugiau saulės, vėjo ir kuo mažiau lietaus, tuo žiedadulkių koncentracija ore didesnė, žmonės junta stipresnius alergijos simptomus. Po lietaus, kai matome spalvotas balas, žiedadulkių aplinkoje sumažėja“, – dėsto gydytoja ir pabrėžia, kad vėsų, lietingą pavasarį pacientų sulaukia mažiau, o saulėtomis, vėjuotomis dienomis jų labai padaugėja.

Šienligės požymiai paprastai atsiranda paauglystėje, tam tikrais atvejais – ir anksčiau, nes tam tikru amžiaus tarpsniu organizmas tampa jautrus skirtingiems alergenams. Alergija maistui paprastai būdinga pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikiai dažniausiai netoleruoja tam tikrų maisto produktų ir serga atopiniu dermatitu, kvėpavimo takų alergijos jiems pasireiškia retai. Nuo 1–3 metų vaikų alergija maistui mažėja, tačiau, organizmui sukaupus tam tikrą kiekį alergenų, pasireiškia jautrumas namų dulkėms ir erkėms, gyvūnams, pelėsinių grybų sporoms, žiedadulkėms.

„Jei šeimoje sergama šienlige, naujagimis gali nereaguoti į žiedadulkes, bet netoleruoti morkų, obuolių vien dėl polinkio į alergiją beržams. Jautrumas šiems maisto produktams – būsimosios šienligės ženklas“, – aiškina pašnekovė.

Pastebėta, kad jei žmogus alergiškas beržų žiedadulkėms, jį gali jautrinti ir žydintys lazdynai, alksniai, obelys, skroblai, apyniai, ąžuolai, taip pat morkos, obuoliai, kaulavaisiai, kiviai, pomidorai, bulvės, įvairūs riešutai. Jeigu žmogus alergiškas žolinių augalų (dažniausiai motiejukų, miglių, svidrių, nendrių, avižų) žiedadulkėms, gali netoleruoti miltų ir kruopų patiekalų, žirnelių, lęšių, sojų, pupų, žemės riešutų.

Beje, alergiškas ąžuolų žiedadulkėms žmogus, išgėręs taurelę konjako, gali pradėti dusti, nes šis gėrimas brandinamas ąžuolo statinėse.

Kaip išvengti alergenų?

Kodėl vieniems žiedadulkės sukelia tiek bėdų, o kitiems – ne? Tai lemia žmogaus imuninė sistema. Šienligė yra imuninės sistemos sutrikimas, „klaidinga“ jos reakcija. Sirgti alergine liga, jautrumas tam tikriems alergenams yra užkoduoti genetiškai.

Gydytojai ragina jaunus žmones labiau domėtis savo giminaičių sveikata. Yra įrodyta genetinio polinkio sirgti ne tik alerginėmis, bet ir kitomis sunkiomis ligomis svarba, žinoma, kad ankstyvas alergenų nustatymas ir jų pašalinimas iš aplinkos ir mitybos sergamumą alerginėmis ligomis sumažina net 2–3 kartus. Todėl labai svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti, kas gali jautrinti vaiko organizmą, ir tas priežastis pašalinti.

Kodėl alergija miestiečius vargina kur kas dažniau nei kaimų žmones? Pasak A. Astrauskaitės, tai lemia keli niuansai. Pagrindinis – didesnė miestų tarša. Be to, kaimo žmogus į varvančią nosį mažiau reaguoja, miestiečiams lengviau pasiekiamos medikų paslaugos, diagnostika.

Ar galima išvengti įkvepiamų alergenų, žinant, kam esi alergiškas? Sergantieji šienlige turėtų žinoti augalų žydėjimo kalendorių, vengti žydinčių pievų, vejų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Tada turėtų stengtis būti namuose uždarę langus, o vėdinti kambarius – po lietaus arba anksti ryte ar vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėda. Jas kažkiek sulaiko drėgnos užuolaidos, specialūs filtrai, galima įsigyti oro valytuvą, kad alergišką žmogų namie suptų švaresnis oras, jis bent išsimiegotų ne taip dirginamas. Lauke dera nešioti akinius, nosį patepti apsauginiu kremu, parėjus namo persirengti, prireikus praplauti akis ir nosį vandeniu.

Svarbiausia – vengti tiesioginio sąlyčio su alergizuojančiais augalais: nemiegoti ant šieno, nepjauti žolės, vengti užterštos aplinkos, nenaudoti augalinės kosmetikos, nevartoti vaistažolių arbatos ar preparatų.

Peršalimo ir alerginės slogos skirtumai

Pasak A. Astrauskaitės, sergant šienlige nosies išskyros būna skaidrios, tarsi vanduo. Nuolat užsikimšusi nosis, net jei ir nebėga, – taip pat šienligės požymis. Be to, tuomet perši, skauda akis, vargina ir sausas kosulys, odos bėrimai. Jeigu nosies išskyros antrą trečią dieną tirštėja, tampa baltos, gelsvos ar net žalsvos, tai – peršalimo slogos simptomai.

Labai svarbu, kada pasireiškia pirmieji simptomai. Šienlige sergančių žmonių savijauta pablogėja pabuvus gamtoje, saulėtomis dienomis. Alerginės ligos yra sezoninės, kartojasi tuo pačiu metų laiku, tais pačiais pavasario, vasaros mėnesiais.

„Išvengti žiedadulkių – neįmanoma, mes gamtos procesų nevaldome. Tačiau jeigu tėvai ar seneliai serga bronchine astma ir įtariama, kad vaikas gali būti jautrus namų dulkėms ir erkėms, namuose neturėtų būti senų baldų, žaislų, kilimų, pūkinės patalynės. Taip jautrumą namų dulkėms ir erkėms galima sumažinti. Kaip ir maisto alergiją – vengiant stiprių dirgiklių“, – teigia gydytoja.

Faktai
* Kuo labiau išvystyta šalies ekonomika, tuo daugiau jos gyventojų serga alerginėmis ligomis.
* Europoje atliktų tyrimų duomenimis, šienligės požymių junta vienas iš aštuonių suaugusių žmonių.
* Teigiama, kad šienlige serga kas ketvirtas 13–21 metų jaunuolis.
* Prognozuojama, kad po 15 metų daugiau nei pusė europiečių sirgs kokia nors alergine liga.

Parengta pagal žurnalą "Savaitė"