Pikapu (angl. pick up – „pakelti“) yra vadinama lengvojo automobilio modifikacija dažniausiai atviru kėbulu, tinkančiu keleiviams ir kroviniams vežti. Per ketverius metus (nuo 2015 iki 2019) Lietuvoje šių automobilių skaičius išaugo net 30 kartų.

Vidmantas UŽUSIENIS

Šio tipo transporto priemonės seniai dominuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tiesa, jos čia labiau primena mažo ar vidutinio dydžio sunkvežimius nei lengvuosius automobilius. Amerikiečiai moka derinti stilių, praktiškumą ir patogumą: tik į pikapus gali įsikrauti rietuvę malkų, įsėsti išsipusčiusi 5 ar 6 asmenų šeima ir 120–130 km/h greičiu nulėkti aplankyti už kelių šimtų kilometrų dykroje įsikūrusių giminaičių, kuriems retsykiais praverčia malkos. Didelių gabaritų galingi (iki beveik 400 AG) „Ford F-150“, „Chevrolet Silverado“ ar „Dodge Ram“ pasižymi geru pravažumu, jie gali būti net 6 metrų ilgio ir 2 metrų pločio, vežti iki 1,3 tonos krovinių, tempti iki 5,8 tonos svorio priekabas.

Pirmieji pikapai JAV buvo pagaminti XX a. pradžioje. Juos iškart pamėgo ūkininkai, mat buvo patogu atvirame kėbule vežti lentas, šieną ar kiaules. Netrukus automobilių gamintojai pradėjo juos masiškai gaminti, jie nepaprastai išpopuliarėjo. Šias transporto priemones buvo pamėgę net nusikaltėliai – sausojo įstatymo laikais jie mielai gabeno nelegalų alkoholį „Ford“ pikapais. Tad jeigu kokio nors Amerikos miestelio šerifas sugalvotų neleisti pikapų į miestelio centrą, žmonės kaipmat sukiltų ir susirinktų ginti pilietinių teisių...

Galia, patogumas ir saugumas

Tiesa, degalų šiems milžinams reikia daug: 100 kilometrų – ne mažiau nei 15 litrų benzino. Geras pravažumas padeda įveikti daug kliūčių, tačiau aukštai sėdinčiam vairuotojui sunkiau sekasi apžvelgti aplinką prie pat automobilio, pamatyti, kas vyksta transporto priemonės gale, net į kabiną lipti – daug aukščiau. Važiuojant asfaltu pikapą taip pat sudėtinga valdyti, kaip ir bekele. Be to, galingi pikapų varikliai gaminami su didele galios atsarga. Tačiau kai kurie savininkai, žinodami apie šią atsargą, automobiliais rūpinasi atsainiai ir trumpina variklių darbą. Pikapus kamuoja dar viena bėda: jeigu galinė ašis – per mažai apkrauta, automobilį dar sunkiau valdyti.

Pikapais galima belstis bekele, nes dauguma jų varomi visais keturiais ratais. Jie turi du svarius pranašumus prieš visureigius. Pirma, į atvirą kėbulą galima prikrauti galybę krovinių. Antras ir esminis pranašumas tas, kad pikapas visuomet bus pigesnis nei jo atitikmuo sunkusis visureigis. Į pikapo kėbulą galima sumesti purvinus darbo drabužius ar įrankius, ir dėl to širdies nė kiek neskaudės. Mat grįžus namo mašinos neteks kuopti tikrąja šio žodžio reikšme, nes pikapo kėbulas sukurtas taip, kad jį lengva greitai išplauti sraunia vandens srove.

Kartu plaukite ir darbo įrankius: atviras kėbulas greitai išdžiūsta. Kraudami daiktus į pikapus vairuotojai nesuka galvos, kaip jie juos krauna: nereikia jaudintis, kad netyčia ką nors brūkštelėsi salone ir subraižysi ar nuplėši. Tiesa, dviejų eilių pikapo kabina užima daug vietos, tad kėbului jos lieka mažiau. Į dažną visureigį be vargo įtalpinsi 3 metrų ilgio grindjuostę, o pikape pusė jos tabaluos ir norės lūžti...

Ar kelionės pikapais – saugesnės nei kitokiais automobiliais? Pikapų laikančioji konstrukcija – sukniedyta arba suvirinta, prie jos yra tvirtinamas kėbulas ir automobilio agregatai. Todėl ir teigiama, kad kitos transporto priemonės turi saugotis pikapų, o ne šie – kitų. Visgi automobilių inžinieriams tik visai neseniai pavyko paversti šiuos milžinus daug saugesnėmis transporto priemonėmis, nei jie buvo iki tol.

Ūkininkams, žvejams, medžiotojams

Grėsmingi milžiniškų gabaritų pabaisos kelyje lengvai pasiųstų į nokdauną Europoje populiarių mažylių „Fiat 500“ ar „Toyota Yaris“ vairuotojus. Tad vis dėlto kodėl susidomėjome pikapais? Juk jie kai kuriems iš mūsų primena gremėzdiškus traktorius, o tokiais važinėti – nelabai didelis prestižas. Iki praėjusio dešimtmečio pikapais, nors jų praktiškumas – neįtikėtinas, važinėjo tik pavieniai fiziniai asmenys.

Tokiu automobiliu lengvai ištrauksi į pakelę netyčia nuriedėjusį draugo automobilį, nuvilksi ant kelio nukritusį medį. Pikapai tinka medžioklei, žvejybai, pramogoms. Pavyzdžiui, gali į pikapą įsiritinti vandens motociklą ir lėkti prie ežero perskrosti jo vandenų. Pikapo kėbule lengvai telpa ir kitos mažos transporto priemonės, didžiulės palapinės, įvairių tipų skraidyklės, valtys, plaukimo įranga. Žvejai ir medžiotojai įsigudrino pikapuose gabenti reikmenis ir laimikius.

Pikapus pamėgo stambių žemės ūkių savininkai ir statybininkai. Jais patogu gabenti atsargines dalis laukuose sugedusiems kombainams, traktoriams ar kitai technikai, mažus krautuvus, akėčias ar kitą nedidelę žemės darbuose praverčiančią techniką, vežti sodinukus, sėklas, trąšas, pašarus. Tuo pačiu automobiliu tinka nukakti į ūkininkų sueigas ar į miestą sutvarkyti dokumentų. Ne gėda juo užsukti ir į restoraną.

Valstybinis indėlis

Visgi lūžis šalies pikapų rinkoje įvyko ne dėl pavienių medžiotojų, žvejų, ūkininkų ar statybininkų pastangų. Pikapai vis didesnę dalį lengvųjų automobilių rinkos ėmė užgrobti tuomet, kai šių transporto priemonių naudą įvertino valstybės įmonių specialistai – elektrikai, girininkai, dujininkai, vandentvarkininkai.

„Regitros“ duomenimis, prieš šešerius metus, 2015-aisiais, Lietuvoje buvo registruota vos 14 pikapų, o 2019-aisiais – 424, arba 30 kartų daugiau nei prieš ketverius metus! Per penkis šių metų mėnesius mūsų šalyje pirmą kartą buvo registruoti 176 pikapai.

Šio tipo automobilius noriai pirko AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), VĮ Valstybinių miškų urėdija, sostinės savivaldybės valdoma UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt. Miškų urėdija eksploatuoja 634 pikapus, ESO – 136, „Vilniaus vandenys“ – 9. „Šio tipo automobiliai yra skirti transportuoti mažos krovos įrankiams ir mechanizmams bei važiuoti keliais, kurių neįveikia įprasto pravažumo automobiliai“, – teigė „Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorė Jolita Orentaitė.

Pasak ESO ryšių su visuomene projektų vadovo Pauliaus Kalmanto, pikapais vykstama likviduoti elektros tinklų gedimų, mat jų pravažumas padeda pasiekti sunkiai privažiuojamas avarijų vietas. „Pikapo kėbulo tipo automobiliai skiriami girininkijoms prižiūrėti, specialiosios miško technikos operatoriams, medelynus ir medžioklės plotus prižiūrintiems darbuotojams ir kitiems specialistams, kuriems didesnio pravažumo automobilis atviru kėbulu tampa būtinybe: krovinius – stambias šiukšles iš miškų, atsargines medkirčių įrangos dalis, degalus mobiliosiose talpyklose, miško sodmenis ir kt. – tokiu transportu lengviau įkrauti, vežti ir iškrauti“, – nurodė Valstybinių miškų urėdijos atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Mūsų populiariausieji

Iš tikrųjų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse pikapų dar nėra labai daug: jie sudaro nedidelę dalį automobilių ūkio. Mūsų šalyje populiariausi – apie 5 metrų ilgio dviviečiai, keturviečiai ar penkiaviečiai pikapai, galintys vežti maždaug tonos svorio krovinį ir traukti iki 3,4 tonos sveriančią priekabą. Dažniausiai perkami „Nissan Navara“, „Toyota Hilux“, „Isuzu D-Max“, „Mitsubishi L200“, „Ford Ranger“ ir „Volkswagen Amarok“. Už naudotą 2018 m. „Amarok“ mokama apie 20 tūkst. eurų, naujutėlis kainuoja 65 tūkst. eurų. Tačiau net Vilniaus daugiaaukščių kiemuose galima išvysti amerikietiškų galiūnų „Ram“.

Kai kurie vairuotojai perka tokius automobilius ne darbui, o pramogai ir tam nenusakomam pojūčiui, kuris apima vairuojant šiuos savaip žavingus gremėzdus. Kai kas juos nuolat perdirbinėja, puošia, gražina, tobulina, ką nors prideda ar nuima...

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.