Šiai vasarai mušant karščio rekordus, svarbu tinkamai nustatyti optimalų judėjimo krūvį vaikams. Nors aktyvus judėjimas yra būtinas, šiltuoju sezonu labai svarbu atsižvelgti į temperatūrų kaitą, išvykų maršrutus bei tinkamai pasirinkti atostogų užsiėmimus. Trenerė atskleidžia, į kokius atstumus patartina leistis su vaikais, kada dviratis geriau už automobilį, kodėl reikalingos mankštos pertraukėlės bei kitus svarbius dalykus, kurie padės būti budresniems, aktyviai judant su mažaisiais.

Sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė Dovilė Tamulevičiūtė sako, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs kasdien po mažiausiai 60 minučių, tačiau pabrėžia, kad temperatūros stulpeliams ženkliai šoktelėjus į viršų – aktyvaus judėjimo vertėtų ir atsisakyti.

„Ilgesnė fizinio aktyvumo trukmė duoda papildomos naudos sveikatai, todėl atsižvelgiant į amžių ir individualias galimybes, fiziškai aktyvios veiklos trukmę rekomenduotina pailginti iki kelių valandų per dieną. Svarbu nepamiršti, kad aktyvumas turi būti adaptuotas ne tik pagal vaiko fizinį parengtumą, bet ir pagal aplinkos sąlygas – oro temperatūrą. Esant 29 ir didesnei oro temperatūrai, rekomenduojama fiziškai aktyvią veiklą nutraukti, daryti ilgesnes poilsio pertraukas šešėlyje, raginti vaikus kas 15 minučių atsigerti vandens“, – patarimais dalinasi D. Tamulevičiūtė.

Kelionėse – tinkama transporto priemonė ir aktyvios pertraukėlės

Vasarą dažnai leidžiamės į keliones automobiliu kartu su mažaisiais. Sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerės D. Tamulevičiūtės teigimu, tokiu atveju svarbu suplanuoti ne tik maršrutą, bet įtraukti ir mankštos pertraukėles.

„Ilgesnės kelionės neapsieina be ilgai trunkančio buvimo vietoje ir pasyvumo, o netaisyklingas sėdėjimas yra itin žalingas besiformuojančiam kūnui. Jeigu yra galimybė, važiuojant automobiliu patartina kas 1,5–2 valandas ir dažniau daryti pertraukas, kurių metu vaikai galėtų pajudėti – saugiai pasivaikščioti ar pažaisti žaidimų aikštelėse toliau nuo kelio“, – komentuoja D. Tamulevičiūtė.

Anot pašnekovės, renkantis trumpesnes kelionių atkarpas mieste, vertėtų automobilį keisti dviračiu. Mieste kartu su paaugliais atstumą iki 7,5 kilometrų patariama įveikti dviračiais, o keliaujant su vaikais iki 3 kilometrų – pėsčiomis.

„Keliaujant miestuose aplinkos oro užterštumas gali neigiamai veikti lauke besimankštinančių vaikų sveikatą. Verta žinoti, jog dėl padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore vaikų širdies susitraukimų dažnis gali padidėti dar iki pradedant užsiimti aktyvia fizine veikla. Dėl šios priežasties, keliaujant mieste neilgus atstumus, rekomenduoju važiuoti dviračiais arba keliauti pėsčiomis, nes oro taršos poveikis yra mažesnis, negu keliaujant automobiliu atidarytais langais“, – pataria D. Tamulevičiūtė.

Tinkamas vandens kiekis ir pavojaus signalai

Remiantis Europos maisto saugos tarnybos rekomendacijomis, suvartojamo vandens kiekis vaikui priklauso nuo daugelio veiksnių – amžiaus, fizinio aktyvumo, oro sąlygų, tačiau įprastai vaikas turėtų išgerti po 1,2-1,6 litrus, o tai yra 6-8 stiklines vandens per parą.

„Esant karštam klimatui, vaikams nuolat reikia priminti apie pakankamą skysčių vartojimą. Tai yra svarbu, kad būtų palaikoma optimali kūno temperatūra ir organizmo vidinės terpės balansas“, – sako D. Tamulevičiūtė.

Pasak pašnekovės, sutrikus skysčių kiekiui organizme ir vaikui patiriant per didelį fizinį krūvį, galima pastebėti tam tikrus signalus, kurie rodo galimą pavojų.

„Esant per dideliam intensyvumui, širdies susitraukimo dažnis padidėja daugiau kaip 2 kartus negu įprastai. Vaikas kvėpuodamas ir per nosį, ir per burną – gali atrodyti smarkiai uždusęs. Odos spalva gali pakisti – stipriai parausti arba atrodyti išmėtyta raudonomis dėmėmis. Per didelio krūvio metu tikėtinas padidėjęs prakaitavimas, matoma įtampa ir stiprus nuovargis“, – teigia D. Tamulevičiūtė.

Ką nuveikti atostogų išvykose?

Sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė D. Tamulevičiūtė sako, kad norint įtraukti vaikus į aktyvias fizines veiklas, pirmiausia, svarbu atsižvelgti į tai, ką veikdami jie jaučiasi laimingi ir pozityviai nusiteikę. Įvairūs žaidimai ir skirtingas judėjimas ugdo vaiko įgūdžius bei supažindina su elementariausiomis sporto šakomis.

„Džiaukimės savo vaikų fiziniu aktyvumu, o ne rezultatais. Vasaros metu puikiai tinka važinėjimas dviračiu, riedlente, riedučiais ar judrieji žaidimai lauko aikštelėse. Taip pat labai naudinga užsiimti raumenis stiprinančia veikla, kuriai priklauso tenisas, kopimas, kybojimas ir šokinėjimas per šokdynę. Patariu vaikus įtraukti ir į namų ruošos darbus – tvarkantis, šluojant, pjaunant žolę, dirbant sode ar darže“, – apie veiklas vasarą pasakoja D. Tamulevičiūtė.

Keliaujant prie vandens telkinių, anot pašnekovės, yra daugybė naudingų aktyvių užsiėmimų pagal skirtingas amžiaus grupes.

„Su mažaisiais žaiskite su sausu smėliu, statykite pilis, o su šlapiu smėliu – pieškite ant drėgno paviršiaus su rankų ar kojų pirštais, ropokite, rinkite bei dėliokite akmenukus ar kriaukles. Tokie užsiėmimai lavina smulkiąją motoriką ir stiprina raumenis. Vyresniems siūlau lėkščiasvydį, tinklinį ar paplūdimio futbolą. Būnant paplūdimyje ant smėlio, rekomenduoju sportuoti basomis“, – akcentuoja D. Tamulevičiūtė.

Reguliarus fizinis aktyvumas – kokie pliusai?

Pašnekovė tvirtina, kad nuo ankstyvo amžiaus formuojamas tinkamas sveikatinimo požiūris ir palaikomas optimalus fizinis aktyvumas turi reikšmingą išliekamąją vertę. Tai viena iš pagrindinių fizinės, socialinės ir emocinės raidos sąlygų, turinti poveikį tolesniam organizmo vystymuisi.

„Fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos bei kasdienio gyvenimo dalis visoms amžiaus grupėms. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas, padeda palaikyti optimalų kūno svorį, didina vaiko pasitikėjimą savimi, gerina ne tik fizinį, bet ir protinį darbingumą, padeda įveikti nerimą ir stresą, stiprina kaulus, raumenis ir padeda tobulinti socialinius vaiko įgūdžius bei gebėjimą dirbti komandoje“, – pabrėžia D. Tamulevičiūtė.