Jau daugiau nei tris dešimtmečius įvairiu sportu užsiimantis profesionalus treneris Tadas Pocius įsitikinęs – geriausia dieta ta, kurios pavyksta laikytis. Tad svarbiausia ne kokia, bet pats nuoseklumas. Per daugiau nei pusę gyvenimo išmėginęs begalę sporto šakų ir įvairių mitybos rėžimų yra atradęs sau labiausiai tinkantį. „Dabar jau turiu nusistovėjusią mitybą, jos esminius principus, ką valgau ryte, ką per pietus ir ką vakare, bei sąrašą būtinų produktų, kurių visada turiu namuose“, – pokalbį pradeda sporto treneris ir atskleidžia, kad produktas, itin dominuojantis jo mityboje – tai varškė. Ir ne tik dėl gerųjų maistinių savybių, bet ir pačio pritaikomumo.

Kuras kūnui

Sveiko gyvenimo entuziastas sako, kad geriausiai jaučiasi, kai savo dieną pradeda nuo didelės taurės vandens – daugiau mažiau pusę litro. „Tai naudinga atstatyti skysčių balansą. Po to šaltas dušas ir visada pusryčiai. Jie skiriasi savaitgaliais ir darbo dienomis. Darbo dienomis svarbu pasikrauti energijos visam intensyviam pusdieniui, tad pusryčiams gaminuosi kokteilį, į kurį dauguma žiūri kaip į keliantį nemalonias emocijas, o aš žiūriu kaip į tobulą kurą kūnui“, – sako pašnekovas.

T. Pociaus kokteilis susideda iš pusriebės varškės, grikių, datulių, alyvuogių aliejaus, graikinių riešutų arba riešutų sviesto. Jei laukia itin sportiška diena, prideda ir kaušelį baltymų miltelių ir praskiedžia vandeniu. O tokiame kokteilyje gausu baltymų, angliavandenių, skaidulų, gerųjų riebalų. Anot jo, nors skonio receptoriai gal ir nešoka lambados, bet kūnas tikrai dėkoja.

Sugriovė mitą

„Per daug metų esu girdėjęs įvairių teorijų apie vieną ar kitą produktą. Yra klaidingai mąstančių, kad varškė – ypač riebesnė – tukina žmones. Tai netiesa. Didžiausias priešas svorio kontrolei – greitieji angliavandeniai, nes po valandos vėl norisi valgyti. O gerieji riebalai varškėje ir kazeinas – lėtai virškinamas baltymas, suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Be to, riebalai reikalingi norint įsisavinti kai kuriuos vitaminus ir palaikyti hormonų balansą. Taigi, ne riebalai yra didžiausias svorio kontrolės priešas. Laikas tai įsisąmoninti visiems laikams“, – teigia atletas ir prisipažįsta, kad savo klientas būtent tokio kokteilio nesiūlo, nes visi nori kažko skanaus, estetiško. Tačiau yra įvairių variantų.

Tad jis dažniausiai pataria apsibrėžti esminius mitybos principus – ką valgyti prieš ir po treniruotė. Prieš treniruotę svarbu kūnui suteikti energijos. Čia padeda angliavandeniai – jo mėgstamiausi grikiai, bananai, ryžiai. O baltymai svarbūs, nes padeda raumenims atsistatyti ir neleidžia jiems „degti“: „Mano mėgstamiausi varškė, kiaušiniai, riešutų sviestas, vištiena. Žinoma, svarbu nepamiršti vandens. Jis būtinas, kad raumenys nebūtų „sausi“ ir galėtų puikiai funkcionuoti. Tiesa, svarbu ir vanduo, jis būtinas, kad raumenys nebūtų „sausi“ ir galėtų gerai dirbti. Tiesa, prieš treniruotę baltymų reikia tik šiek tiek, daugiau angliavandenių. Prieš sportą patariu vengti sunkaus, riebaus maisto.“

Kodėl daugiau baltymų po to?

Profesionalas tikina, kad jau pasportavus kūnas tampa lyg kempinė ir sugeria viską, ką jam duoti, kad tik greičiau atsistatytų. Ir čia labai svarbu nepamažinti baltymų, kurie padeda atkurti raumenis. Tai itin svarbu po jėgos treniruočių. „Pastebėjau, kad žmonės prisibijo angliavandenių po treniruotės, bijo „ataugti”, ką išsportavę, bet tai klaida. Reikia atstatyti jėgas, bet rinktis reikia kompleksinius sveikus angliavandenius, – sako T. Pocius ir priduria, kad visgi po treniruotės mityba turėtų būti labiau baltyminė.

„Mano absoliuti favoritė po treniruotės yra varškė. Visų pirma, joje daug baltymų. Pavyzdžiui, pusriebės varškės 180g pakelyje yra 28,8 gramai, o liesos pakelyje – net 30,6 gramų baltymų. Kitas svarbus dalykas, kad varškė turi kazeino, kuris ilgai išlaiko sotumo jausmą ir maitina raumenis net kelias valandas – net miegant. Varškė tinka tiek masės auginimui (riebesnė), tiek svorio metimui (liesa). Liesa varškė turi tik 87kcal šimte gramų, o baltymų tokiame kiekyje net 17g. Norintiems išryškinti raumenis – tobula. Jei dar negana, tai varškė turi kalcio ir fosforo mūsų kaulams,“ – varškės privalumais dalinasi treneris.

Ir saldi, ir sūri

Visgi T. Pocius dalinasi, kad varškė jo favoritė tapo ne per naktį. Buvo etapas, kuomet jis valgė daug vištienos krūtinėlės. Bet ji jam buvo neskani ir per sausa, kad suvalgytų reikiamą kiekį. Be to, anot jo kiaušiniai taip pat būtų geras pasirinkimas, tačiau juose gausu cholesterolio, o valgant vien baltymus tai būtų ne tik maisto švaistymas, bet ir be galo brangu. „Varškė itin daug kur pritaikoma. Galima valgyti tiek saldžią, tiek sūrią. Atsibosta biri, galima pakeisti trinta. Atsibosta su vaisiais – galima sūriai. Ant vištienos krūtinėlės bananas netinka, o prie varškės tikras gardumėlis“, – savo pastebėjimais dalinasi pašnekovas ir pastebi dar vieną tendenciją.

Anot jo, daugelis sportuojančių ir siekiančių sveikai maitintis neretai renkasi ne geriausius, o paprasčiausius variantus. Pavyzdžiui, prieš ir po treniruotės valgo baltyminius batonėlius ar kitus paruoštus užkandžius: „Kartą žmona nufilmavo mane užkandžiaujantį, po ko sulaukiau nemažai nustebusių komentarų. Pakeliui prie jūros išalkau, tad nusipirkau pakelį varškės. Atsilanksčiau pakuotę, spaudžiau iš jos varškę ir valgiau kaip varškės sūrelį. Dažnai sakau, kad jei labai nori pasiekti rezultatų, tada jau surandi būdus kaip.“

Pranešimas spaudai.