Paryžiuje 2024 m. liepos 26–rugpjūčio 11 d. vyksiančios XXXIII vasaros olimpinės žaidynės bus dešimtos Lietuvos delegacijai. Ši sporto šventė, į kurią išvyko 50 Lietuvos sportininkų, atstovausiančių 13 sporto šakų, svarbi viso pasaulio sporto bendruomenei, bet Lietuvai ji – ypatinga, nes šiemet sukanka 100 metų, kai nepriklausomos Lietuvos sportininkai 1924 m. pirmą kartą varžėsi tarp geriausių atletų iš viso pasaulio.

Rasa Žemaitienė

Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje

Lietuvių sportininkai į tarptautinį olimpinį sportą įsiliejo tik praėjus 28 metams po pirmosios šių laikų olimpiados Atėnuose 1896 m., bet suprantama, tai diktavo mūsų krašto istoriniai įvykiai. Juk iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuva patyrė didžiausią emigracijos bangą. Tuo metu ieškoti laimės svetur iš Lietuvos išvyko daugiau kaip ketvirtis milijono gyventojų.

Apsigyvenę kitose šalyse, gabūs lietuviai olimpiniame sąjūdyje pradėjo reikštis svetur ir manoma, kad daugiau kaip 20 lietuvių kilmės sportininkų galėjo varžytis su Amerikos ar Australijos žemynų vėliava – kur buvo daugiausia lietuvių emigrantų. Tačiau vos atgavusi valstybingumą Lietuva nesnaudė: pradėjo kurti daug svarbių institucijų, pamažu naujam gyvenimui kėlėsi kultūra ir sportas. Tiesa, valstybė nepaveldėjo daug kūno kultūros ir sporto tradicijų, todėl reikėjo naujo proveržio, juolab kad į šalį ėmė grįžti po pasaulį išblaškyti lietuviai, tarp kurių buvo ir sportininkai Steponas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė, Steponas Darius ir kiti.

Ir nors Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d., iki tol jo funkcijas atliko 1922 m. įkurta Lietuvos sporto lyga, sėkmingai koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą ir net įgijusi išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.

Futbolininkų debiutas prieš 100 metų

Vos šešerius metus gyvavusios nepriklausomos Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje, kaip ir šiemet. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Tuomet olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui mūsų šalies paraiškoje buvo įrašytos septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Šios futbolo rungtynės ir laikomos Lietuvos olimpiniu debiutu.

Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta lietuvių komanda, praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu, debiutines rungtynes šveicarams pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko. Debiutas buvo nesėkmingas ir mūsų dviratininkams. Du iš jų, sugedus dviračiams, distancijos nebaigė. Bet šiuo atveju svarbiausiai buvo dalyvauti – juk tai buvo pirmoji mūsų olimpiada po visų nepriklausomai valstybei tekusių išbandymų.

Dalyvauta dvejuose iš šešerių vasaros olimpiadų

Dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame 1928 m. Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją – iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5–8 vietomis. O žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį, Šveicarijos kurorte Sankt Morice. Čia varžėsi vienintelis čiuožėjas

Kęstutis Bulota, kuris visose trijose greitojo čiuožimo rungtyse pateko į trečiuosius čiuožėjų dešimtukus. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių nepriteklių Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko. Beveik tuo pat metu buvo reformuojama ir šalies sporto sistema. Priėmus Kūno kultūros įstatymą 1932 metais, buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas.

Reformos gal būtų buvusios ir į gerą, bet į 1936 m. rengtas olimpines žaidynes Vokietijoje, Berlyne lietuvių sportininkai dalyvauti jau nebuvo kviečiami dėl sparčiai prastėjančių valstybių tarpusavio santykių, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, planuotos 1940 m. Tokijo olimpinės žaidynės buvo atšauktos. Taigi Lietuvos sportininkams per visą tarpukario laikotarpį teko garbė dalyvauti tik dvejose iš šešerių organizuotų vasaros olimpinių žaidynių.

Nuo tautinės olimpiados iki sovietinių represijų

Vis dėlto kaip tik tuo sunkiuoju laikotarpiu, kaip jau buvo užsiminta, 1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, o nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo nuspręsta paminėti Tautine olimpiada. Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis, po kelių dienų išrinktas ir prezidiumas, o komiteto darbas buvo vainikuotas 1938 m. vykusios pirmosios Tautinės olimpiados sėkme. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). 1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės ir vėl neįvyko.

Lietuvą okupavus rusams, nutrūko ir mūsų olimpiečių ryšiai su TOK. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti. 1952–1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse galėjo dalyvauti jau tik kaip Sovietų Sąjungos rinktinės nariai.

Sugrįžome po 64 metų

Sumanymas vėl atkurti savarankišką nacionalinį olimpinį komitetą kilo 1988-aisiais. Po didelių diskusijų, sukūrus darbo grupę, gruodžio 11 d. Vilniuje įvyko Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Pirmuoju atkurtojo LTOK prezidentu tapo Artūras Poviliūnas. Prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir sovietų režimo žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.

1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo“. 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. Į tarptautinę olimpinę areną, jau su trispalve Lietuva grįžo po 64 metų pertraukos, 1992-aisiais. Tais metais Lietuvos sportininkai dalyvavo Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse.

2024-ieji metai mini olimpinį šimtmetį

Šimtmetis – puiki proga prisiliesti prie įvykio istorijos, paieškoti jo šaknų, prisminti svarbiausius įvykius ir žmones. Visą šių metų pusmetį informacinėje erdvėje olimpiados šimtmečio temai buvo skirta daug dėmesio, sekėme sportininkų atrankos varžybas, skaičiavome į ją patekusius, linkėjome jiems medalių, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) internetinė svetainė gyvai skaičiavo laiką, likusį iki olimpiados, kol galiausiai į „Paris 2024“ išlydėjome 50 sportininkų.

„Olimpinių metų minėjimas prasidėjo dar praeitų metų lapkritį, kai Vilniuje įvyko Europos olimpinių akademijų kongresas, kurio tema buvo „Olimpinis judėjimas besikeičiančiame pasaulyje“. Sulaukėme delegatų iš 22 šalių, buvo atvykę Europos olimpinės akademijos bei Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentai. Tai buvo išskirtinis ir svarbus įvykis. Kitas įdomus renginys, skirtas šimtmečiui, buvo mokslinė-praktinė konferencija „100 metų Lietuvos olimpiniam sąjūdžiui“, į kurią balandžio mėnesį Lietuvos olimpinė akademija kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Klaipėdos universitetu bei Klaipėdos miesto savivaldybe sukvietė aktyvią sporto bendruomenę.

Dalyvavo 190 dalyvių: tai olimpiečiai, pedagogai, studentai, mokiniai bei kiti svečiai. Neužmiršome ir mažiausiųjų. Išleidome virtualią knygą vaikams „Paryžiaus olimpinės žaidynės 2024“, taip pat šešiose savivaldybėse visą pusmetį vyko ir vaikams skirtas projektas „Sveikame kūne – sveika siela“, skatinantis olimpinių vertybių ugdymą, žinoma, neapsieinantis ir be sporto, įvairių varžybų. Tad dėmesio šimtmečiui ženklų netrūko įvairiose srityse“, – pasakoja Lietuvos olimpinės akademijos prezidentė Asta Šarkauskienė.

Naujienos 2024

Šiemet pirmą kartą žaidynių istorijoje atidarymo ceremonija vyks ne stadione, bet Paryžiaus miesto centre, Senos upėje. Šių metų žaidynėse Paryžiuje dalyvaus daugiau kaip 10 tūkstančių sportininkų, jie varžysis net 32-ose sporto šakose. Be tradicinių sporto šakų, žaidynėse debiutuos ir keturios naujos: breikas, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Šiais metais pirmą kartą per olimpinių žaidynių istoriją bus pasiekta ir lyčių lygybė: kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims. Iš Lietuvos į olimpiadą išvyko 24 moterys ir 26 vyrai. Lietuvos garbę olimpiadoje gins akademinio irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, breiko, buriavimo, dviračių sporto, gimnastikos, imtynių, jojimo, krepšinio „3 x 3“, lengvosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės, plaukimo ir tinklinio sporto atstovai.

Projektą „Mūsų kultūrinė atmintis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 4000 Eur.