Vasarą įprastai gyvename aktyviau: jūros pakrante ar miesto parkais bėgiojantys žmonės savo energija ir nuotaika lengvai užkrečia net namisėdas. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad jei anksčiau sportuoti neteko, staiga pradėti intensyviai judėti nepatartina – vertėtų pirmiausia pasitikrinti sveikatą ir pasitarti su specialistais. Aktyviau gyvenant, reikėtų peržiūrėti ir savo mitybą: joje turėtų būti subalansuotas baltymų, angliavandenių ir kitų svarbiausių maistinių medžiagų kiekis.

Svarbu judėjimas ir subalansuota mityba

Nebūtina šturmuoti sporto aukštumų, tačiau susirasti malonumą teikiančią ir patogią judėjimo formą svarbu kiekvienam. Pasak gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, mokslo tyrimais įrodyta, jog reguliarus judėjimas gerina širdies, kraujagyslių, vidaus organų ir net smegenų veiklą. Be to, mažina stresą ir padeda atsipalaiduoti. „Net nesportuojant profesionaliai, bet atsiradus papildomam fiziniam krūviui, vertėtų atsižvelgti į maisto medžiagas racione. Jei norite, kad raumenys atliktų savo darbą, jiems pakaktų amino rūgščių ir kad jie po krūvio normaliai atsistatytų – tuomet maiste turi būti normalus kiekis baltymų“, – teigia dr. E. Gavelienė ir priduria, kad baltymų įsisavinimui būtini ir angliavandeniai.

Jei iki tol nelabai rūpinotės lėkštės turiniu, pradėjus sportuoti gali atsirasti postūmis sveikiau maitintis: „Jeigu jūsų veikloje atsirado ir daugiau kardio, širdies veiklą apkraunančių užsiėmimų, turėtumėte subalansuoti baltymų ir angliavandenių kiekį. Baltymų mityboje turi būti truputėlį daugiau, o angliavandenių – apie 50 proc.“, – priduria gydytoja dietologė.

Planuokite valgymo laiką

Pasak dr. E. Gavelienės, reikėtų valgyti tokiais intervalais, kad neperalktumėte, tačiau nereikėtų ir persivalgyti: „Pradėjus aktyviau sportuoti, rekomenduojama valgyti 4–5 kartus per dieną. Be to, reikia pasidomėti maisto sudėtimi. Būtina žinoti, kas yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, su kokiais produktais jie gaunami. Angliavandeniai užtikrina pakankamai energijos raumenims, didina ištvermę, padeda siekti rezultatų. Todėl reikėtų rinktis tokį maistą, kuris turtingas iš lėto įsisavinamų angliavandenių ir baltymų. Dienomis, kai sportuojate, tinka valgyti viso grūdo kruopų gaminius, pavyzdžiui, košes ar dribsnius. Juos galima paskaninti uogomis. Pagrindinis valgymas turėtų būti likus 3–4 valandoms iki didesnio fizinio aktyvumo.“

Gydytoja dietologė teigia, kad po treniruotės atgauti energiją padėtų geriamieji baltyminiai jogurtai, varškė, augaliniai gėrimai. „Jei sportuojama vakare, toks užkandis tądien turėtų būti paskutinis. Beje, labai svarbu atsikratyti minties, kad papildomas fizinis krūvis pateisina daugiau maisto dienos metu, tačiau papildomas vandens kiekis sportuojančiam žmogui turėtų būti įprastas dalykas. Jei tenka paprakaituoti rimčiau, gurkšnoti vandenį rekomenduojama ir sportuojant. Ilgų distancijų bėgikams likus 3–4 valandoms iki starto rekomenduotinas baltymų ir angliavandenių turtingas maistas. Likus pusvalandžiui, galima suvalgyti kokį energinį batonėlį, vaisių, kelias datules. Pusvalandį po bėgimo rekomenduojama nieko nevalgyti, po to rinktis sotų, baltyminį maistą. Tai galėtų būti mėsa arba žuvis su kruopomis ir daržovėmis, lęšiai, avinžirniai su daržovėmis“, – vardija dr. E. Gavelienė.

BNS inf.