Sausio 20 d., šeštadienį, 18 val. Vilniaus rotušėje įvyks Lietuvos Laisvųjų mūrininkų Didžiosios ložės kartu su Arts Libera International organizuojamas „Masoniškos muzikos vakaras”.

Koncerte skambės Volfgango Amadėjaus Mocarto, Jozefo Haidno ir Audrio Grybausko kūriniai. Atlikėjai: styginių kvartetas „Vilniaus Arka“ – smuikininkės Diemantė Merkevičiūtė ir Ieva Daugirdaitė, altininkė Monika Kiknadzė, violončelininkė Elena Daunytė, fleitininkė Viktorija Zabrodaitė, aktorė Alina Ramanauskienė.
Lietuvos Laisvųjų mūrininkų Didžiosios ložės atstovas sutiko papasakoti Lietuvos masonų istoriją, tradicijas ir kitus intriguojančius faktus.

- Kas yra Lietuvos laisvųjų mūrininkų brolija ir koks jos veiklos tikslas?

- Lietuvos laisvųjų mūrininkų brolijos šaknys driekiasi į XVIII a. Carinėje Rusijoje ilgai drausta masonija ėmė atsigauti XX a. pradžioje. Nepriklausomoje Lietuvoje masoniška veikla siejama su Mykolo Romerio vardu.

Po 1990 m. kovo 11-osios pirmoji nepriklausomos Lietuvos ložė „Renaissance“ įsikūrė 1993 m. Tarp pirmųjų ložės narių buvo penki Kovo 11-osios Akto signatarai, taip pat gydytojai, inžinieriai, mokslo, meno, žiniasklaidos ir verslo atstovai. Tai buvo įvairių politinių pažiūrų, skirtingų įsitikinimų bei tikėjimo žmonės.

- Kiek Laisvųjų mūrininkų ložių yra Lietuvoje ir kuo ypatinga jų veikla?

- Šiuo metu Lietuvoje veikia aštuonios ložės, vienoje jų darbai vyksta baltarusių kalba.

Buvusio Austrijos Didžios ložės Didžiojo meistro Alexanderio Giese‘s knygoje „Laisvieji mūrininkai“, kuri lietuvių kalba išleista 2006-aisiais, išdėstyta glausta masonų ordino istorija. Toje knygoje skaitome: „... laisvoji mūrininkija nėra monolitinis blokas, mūrininkai pažįsta daug mokymų, jie pažįsta skirtingas ložių sistemas bei ritualus; net ir jų simboliai ne visada ir ne visur vienodi, ir čia esama nežymių skirtumų... Vis dėl to, nors mokymai ir skirtingi, laisvuosius mūrininkus jungia pagrindinės tezės: visi jie įvairiais būdais siekia visų žmonių brolybės.

Mūrininkus jungia ir dar kai kas: jie yra įsitikinę, kad patobulinti visuomenę ir žmoniją (taigi ir visus žmones) galima tik keičiantis atskiram žmogui. Ne vien įstatymai ir ne vien įsakymai gali pakeisti pasaulį, mano laisvieji mūrininkai. Taigi šiuo požiūriu jie yra „religingi“ ir remiasi svarbiausiomis pasaulio religijomis. Vienas vokiečių autorius, laisvasis mūrininkas Jürgenas Holtorfas laisvąją mūrininkiją yra taikliai pavadinęs „sąmokslu už gėrį“. Vieni mokymai remiasi tiesiog krikščionybės ritualais, kitų besilaikantys laisvieji mūrininkai norėtų sukurti humanišką ir humanistinį pasaulį. Tačiau ložės yra prieinamos be jokios diskriminacijos visų religijų žmonėms, nepaisoma klasinių bei rasinių skirtumų, dogmų ir ideologinių suvaržymų. Laisvieji mūrininkai asmeniškai yra įvairiausių politinių pažiūrų, tačiau dėl to tarpusavyje nesipriešina, į ložę bando neįleisti tik to, kas yra žalinga žmogaus tikėjimui: ekstremizmo, fanatizmo, dogmatizmo; šias ydas bando įveikti ir savyje.“

- Kodėl Masoniškos muzikos vakaro koncertui pasirinkote būtent V.A. Mocarto ir J. Haidno kūrinius?

- Masoniškos muzikos vakaras rengiamas minint Anglijos Jungtinės ložės įsteigimą 1717 m. Kompozitoriai J. Haidnas ir V. Mocartas buvo masonai.