Prieš 200 metų

MEINAS TAPO JAV VALSTIJA

1820 m. kovo 15 d. Meinas, esantis pačiame šiaurės rytų Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pakraštyje, Atlanto vandenyno pakrantėje, pasienyje su Kanada, tapo 23-iąja šalies valstija. Jos plotas – 91,6 tūkst. kv. km, gyventojų skaičius – 1,3 mln. Valstijos sostinė – Ogasta (gyvena 19 tūkst. žmonių), o didžiausias miestas – Portlandas (66 tūkst. gyventojų). Į indėnų gyvenamas žemes Meino teritorijoje pirmieji europiečiai atsikėlė 1607 m. Iki 1820-ųjų Meinas buvo Masačusetso valstijos dalis. Tai miškingiausia JAV dalis (miškai užima net 84 proc. valstijos teritorijos). Meinas pirmauja JAV pagal prancūzakalbių gyventojų skaičių (5,3 proc.). Valstijoje išplėtota naudingųjų iškasenų gavyba, žvejyba, medienos apdirbimo ir baldų pramonė, čia užauginama daugiausia bulvių šalyje.

Prieš 40 metų

LĖKTUVO KATASTROFA VARŠUVOJE

1980 m. kovo 14 d. Varšuvoje įvyko oro transporto kompanijos LOT lėktuvo „Il-62“ katastrofa. Laineris, kuriame buvo 10 įgulos narių ir 77 keleiviai (Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos piliečiai) skrido iš Niujorko į Varšuvą. Pradėjus leistis, lėktuvo įgula pastebėjo, kad tinkamai neveikia važiuoklės išleidimo sistema, ir paprašė leidimo pakilti, kad apsuktų antrą ratą. Tačiau vos po pusės minutės įvyko rimtas vieno iš reaktyvinių variklių gedimas – subyrėjo variklio velenas ir turbinos diskas, o nuolaužos lėktuvo gale prakirto orlaivio valdymo sistemą. Nevaldomas laineris rėžėsi į žemę, visi 87 žmonės žuvo. Tyrimo metu paaiškėjo, kad nelaimę galėjo lemti ne viena priežastis. Pirmiausia, pats sovietų gamybos lėktuvas „Il-62“ techniškai nebuvo itin vykęs, lenkų pilotai jį vadino skraidančiu karstu. Tačiau dar labiau prie nelaimės prisidėjo komunistinės Lenkijos valdžios godumas: siekdama taupyti lėšas ir gauti kuo daugiau valiutinių įplaukų iš transokeaninių skrydžių, ji nurodė nesiųsti variklių, kad būtų atliktas kapitalinis remontas, į jų gamyklą Sovietų Sąjungoje ir remontuoti juos pačioje Lenkijoje, taip pat nepagrįstai prailgino leistiną variklių eksploatavimo laiką. Galiausiai tai baigėsi katastrofa.

Prieš 40 metų

MIRĖ ĖRICHAS FROMAS

1980 m. kovo 18 d. Lokarne (Šveicarijoje) mirė psichologas, sociologas, filosofas humanistas Ėrichas Fromas. Gimė 1900 m. kovo 23 d. Frankfurte prie Maino (Vokietijoje) religingų žydų šeimoje. Ir tėvas, ir mama buvo užaugę rabinų šeimose. Tėvai vertėsi prekyba. Ėrichas, baigęs žydų gimnaziją, įstojo į Heidelbergo universitetą, studijavo filosofiją, sociologiją ir psichologiją. Vos 23-ejų apgynė daktaro disertaciją. Tobulinosi Berlyno psichoanalizės institute. 35 metus vertėsi psichoterapijos praktika. Dirbdamas su daugybe klientų, analizavo biologines ir socialines žmogaus psichikos raidos subtilybes. Tyrinėjo Zigmundo Froido psichoanalizės metodą, iš dalies jį vertino kritiškai, sukūrė neofroidizmo koncepciją. Gilinosi į visuomenės raidą, laisvės suvokimą, vyro ir moters santykius, sukūrė originalią meilės teoriją, parašė iki šiol labai populiarias knygas „Bėgimas nuo laisvės“, „Sveikoji visuomenė“, „Psichoanalizė ir religija“, „Žmogus sau“ ir kt. 1933 m. Vokietijoje į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, Ė. Fromas iš pradžių emigravo į Šveicariją, vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), apsigyveno Niujorke, dėstė Kolumbijos universitete. Buvo kairiųjų politinių pažiūrų, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje. 1950–1965 m. gyveno ir dirbo Meksikoje, vėliau grįžo į JAV, o 1974 m. įsikūrė Šveicarijoje.

Prieš 220 metų

SPROGO BURLAIVIS

1800 m. kovo 17 d. Livorno (Italijoje) uosto reide katastrofą patyrė Didžiosios Britanijos karališkojo karinio jūrų laivyno linijinis laivas „HMS Queen Charlotte“, taip pavadintas monarcho Jurgio III žmonos, karalienės Šarlotės garbei. Tai buvo gana naujas, vos prieš dešimtmetį pastatytas, galingas karo laivas, turėjęs 891 jūrininko komandą, ginkluotas net 100 penkių skirtingų kalibrų artilerijos pabūklų ir jau spėjęs dalyvauti ne viename jūrų mūšyje su Prancūzijos karo laivais. Nelaimės dieną laivo vadas ir daugelis karininkų buvo krante, kur derino bendrus veiksmus su austrų karine vadovybe. Tuo metu laive kilo gaisras. Jį komanda net dvi valandas didvyriškai bandė numalšinti, bet galiausiai užsidegė parako triumas ir įvyko sprogimas. Žuvo 673 žmonės.

Prieš 90 metų

MIRĖ MICHAILAS VILFRIDAS VOINIČIUS

1930 m. kovo 19 d. Niujorke mirė bibliografas, antikvaras, revoliucionierius Michailas Vilfridas Voiničius. Gimė bajorų šeimoje Telšiuose 1865 m. gruodžio 31 d. Mokėsi Telšiuose, Šiauliuose, Vilniuje, Suvalkuose. Maskvoje baigė farmacijos studijas. Įsitraukė į socialdemokratų veiklą, buvo kalinamas, ištremtas į Sibirą. Sugebėjo pabėgti iš tremties, pasiekė Angliją, apsigyveno Londone, vertėsi antikvarinių knygų prekyba. Vedė airių rašytoją Etelę Lilianą Bul. Pora persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorke atidarė antikvariatą. Iš Italijos įsigijo XV a. nežinoma kalba, unikalia abėcėle parašytą manuskriptą, vėliau gavusį Voiničiaus rankraščio pavadinimą. Šis manuskriptas, dabar saugomas Jeilio universitete, iki šiol nėra iššifruotas.