Prieš 240 metų

MIRĖ KRISTIJONAS DONELAITIS

1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje (dab. Čistyje Prudy, Rusijos Karaliaučiaus sritis) mirė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, liuteronų pastorius Kristijonas Donelaitis. Gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose (netoli Gumbinės, dab. Gusevas), valstiečių šeimoje. Mokyklą ir universitetą baigė Karaliaučiuje. Studijavo teologiją, lankė lietuvių kalbos seminarą. Dirbo Stalupėnų (dab. Nesterovas) mokyklos mokytoju ir choro vadovu. 1743 m. buvo įšventintas liuteronų pastoriumi ir iki mirties dirbo Tolminkiemyje, pastatė bažnyčią, kleboniją, našlių namus. Darbas buvo nelengvas: parapijoje ne visada sutardavo lietuviai ir vokiečiai, sunku buvo rasti bendrą kalbą su valdžia, dvarininkais. Laisvalaikiu K. Donelaitis kūrė muziką, konstravo barometrus ir kitus instrumentus, o galiausiai atsidėjo rašymui. Kūrė eilėraščius, pasakėčias, vertė į lietuvių kalbą giesmes, o svarbiausiu jo darbu tapo poema „Metai“, kurioje vaizduojamas Mažosios Lietuvos valstiečių gyvenimas.

Prieš 90 metų

ATRASTAS PLUTONAS

1930 m. vasario 18 d. Louelio observatorijoje (JAV, Arizonos valstija) dirbęs astronomas Klaidas Viljamas Tombas atrado Plutoną – dangaus kūną, daug dešimtmečių laikytą tolimiausia Saulės sistemos planeta. Kad ji egzistuoja, astronomai numanė dar XIX a. Pavadinimą naujai planetai pasiūlė vienuolikmetė anglų moksleivė Venecija Berni. Jos senelis, Oksfordo universiteto bibliotekininkas, paklausė anūkės, kaip ji pavadintų naują, dar bevardę, planetą. Smalsi mergaitė, besidominti mitologija, atsakė, kad tiktų senovės romėnų pomirtinio pasaulio, požemių dievo Plutono vardas, nes „naujoji planeta yra labai toli nuo Saulės, ir ten tikriausiai tamsu ir šalta“. Idėja pasiekė mokslininkus, ir planeta buvo pavadinta Plutonu. Galiausiai 2006 m. Prahoje vykusio pasaulinio astronomų kongreso dalyviai, remdamiesi įvairiais kriterijais, nusprendė, kad Plutonas nėra visavertė, bet didžiausia Saulės sistemos nykštukinė planeta.

Prieš 100 metų

MIRĖ ROBERTAS PIRIS

1920 m. vasario 20 d. Vašingtone mirė Arkties tyrinėtojas Robertas Edvinas Piris. Gimė 1856 m. gegužės 6 d. Kresone (JAV, Pensilvanijos valstija). Baigęs mokyklą pasirinko tarnybą JAV kariniame laivyne. Atsidūrė tropinėje Panamoje, tačiau R. E. Pirio gyvenimo tikslu tapo atšiaurios Arkties tyrinėjimai. 1886 m. pradėjo keliones į Grenlandiją, bendravo su vietos gyventojais eskimais, išmoko iš jų gyventi atšiaurioje gamtoje. Iš viso Grenlandijoje su pertraukomis E. Piris praleido apie 15 metų. Čia gimė jo duktė (keliautojas dar turėjo sūnų). E. Piris rengė ekspedicijas vieną po kitos į įvairius Arkties regionus. Per vieną kelionę jis apšalo kojas, teko amputuoti aštuonis pirštus, tačiau net ir tai nesustabdė tyrinėtojo. 1908–1909 m. E. Piris surengė ekspediciją, per kurią kartu su bendražygiais šunų kinkiniais 1909 m. balandžio 6 d. pirmasis pasiekė Šiaurės ašigalį (tiesa, jo konkurentas Frederikas Kukas teigė, kad R. E. Piris išvis nepasiekė ašigalio, o pats F. Kukas esą tai padarė dar 1908 m.). 1911 m. JAV kongreso sprendimu R. E. Piriui suteiktas kontradmirolo laipsnis ir paskirta valstybinė pensija.

Prieš 290 metų

MIRĖ POPIEŽIUS BENEDIKTAS XIII

1730 m. vasario 21 d. Romoje mirė 245-asis Katalikų bažnyčios popiežius Benediktas XIII (tikrasis vardas – Pietras Frančeskas Vinčencas Marija Orsinis). Gimė 1649 m. vasario 2 d. Apulijos Gravinoje (Italija), hercogo šeimoje. Tapo vienuoliu dominikonu. Aukšta kilmė leido sparčiai daryti bažnytinę karjerą, vos 23-ejų jis tapo kardinolu. 1724 m. mirus popiežiui Inocentui XIII, konklava ilgai negalėjo išrinkti popiežiaus. Galiausiai juo išrinktas kardinolas Orsinis. Jis buvo asketiško gyvenimo būdo šalininkas, gyveno kukliai, Popiežius centrinėje Italijoje uždraudė lošimus, bet panaikino draudimą rūkyti. Jis dažnai nesilaikė bažnytinio ceremonialo ir tuo glumino aplinkinius. Buvo prastas administratorius, valdžios gijas perdavė asmeniniam sekretoriui, o šis iššvaistė didelę dalį Vatikano iždo. Popiežius persišaldęs susirgo ir mirė 81-erių.

Prieš 80 metų

TOMO IR DŽERIO DEBIUTAS

1940 m. vasario 20 d. ekranuose pirmą kartą pasirodė garsiojo animacinių filmų ciklo „Tomas ir Džeris“ herojai. Istoriją apie katiną Tomą, kuris nuolat bando pagauti tuose pačiuose namuose gyvenanti peliuką Džerį (o kartais jie vienas su kitu pradeda elgtis itin draugiškai), sukūrė garsūs animatoriai Viljamas Hana ir Džozefas Barbera. 1940 m. žiemą pasirodžiusi pirmoji serija vadinosi „Katinas gauna spyrį“. 1941–1956 m. „Tomas ir Džeris“ net šešis kartus pelnė prestižinį „Oskaro“ apdovanojimą. Dabar rodant šiuos filmukus iš senų serijų įvairūs televizijos kanalai dažniausiai iškerpa tariamai rasistinius epizodus (pavyzdžiui, kai po sprogimo personažų veidai tampa juodi, o lūpos pastorėja) arba vietas, kuriose veikėjai rūko.