Prieš 130 metų

GIMĖ BORISAS PASTERNAKAS

1890 m. vasario 10 d. Maskvoje, dailininko ir pianistės šeimoje, gimė poetas ir rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Borisas Pasternakas. Būsimasis literatas studijavo teisę, o vėliau filosofiją Maskvos universitete, studijas tęsė Vokietijoje. 1913 m. jis paskelbė pirmuosius eilėraščius spaudoje, o 1914 m. išėjo pirmasis poezijos rinkinys „Dvynys debesyse“. Rusijoje į valdžią atėjus bolševikams, 1921 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Anglijoje. Ne tik pats kūrė, bet ir vertė į rusų kalbą V. Šekspyro, F. Šilerio, J. V. Gėtės ir kitų autorių kūrinius. Grįžęs į Sovietų Sąjungą, 1936 m. apsigyveno Maskvos priemiestyje Peredelkine. Buvo du kartus vedęs, susilaukė dviejų sūnų. 1958 m. už romaną „Daktaras Živaga“ B. Pasternakui skirta Nobelio literatūros premija, bet valdžia privertė jos atsisakyti dėl romano „antitarybinio pobūdžio“. 1960 m. gegužės 30 d. rašytojas mirė nuo plaučių vėžio. 1988 m. B. Pasternako sūnus Jevgenijus Stokholme atsiėmė tėvui skirtą Nobelio premijos medalį.

Prieš 370 metų

MIRĖ RENĖ DEKARTAS

1650 m. vasario 11 d. Stokholme mirė prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas Renė Dekartas. Teisėjo sūnus gimė Lajė (Prancūzija) 1596 m. kovo 31 d. Kai berniukui buvo vos metai, mirė mama. Renė auklėjimu rūpinosi močiutė. Berniukas mokėsi jėzuitų mokykloje, vėliau studijavo teisę Puatjė, o persikėlęs į Paryžių užsiėmė matematiniais tyrimais. 1617 m. viską metęs R. Dekartas įstojo į kariuomenę, dalyvavo Trisdešimties metų karo mūšiuose Nyderlanduose bei Vokietijoje. Grįžęs į Prancūziją tęsė mokslinę veiklą. Persekiotas dėl laisvamaniškų pažiūrų, apkaltintas erezija, todėl teko pasitraukti į Nyderlandus. Čia jis gyveno du dešimtmečius. Su tarnaite susilaukė dukters Fransinos, bet mažylė mirė penkerių. 1649 m. pakviestas Švedijos karalienės Kristinos persikėlė į Stokholmą, tačiau greitai susirgo ir mirė nuo pneumonijos (kita versija – buvo nunuodytas). Vėliau jo palaikai buvo pervežti į Prancūziją ir palaidoti Paryžiuje. Svarbiausia R. Dekarto mokslinio palikimo dalis – filosofiniai veikalai. Taip pat jis paliko reikšmingų matematikos, fizikos ir kitų mokslo sričių darbų. Viena žinomiausių jo minčių – „Mąstau – vadinasi, esu.“

Prieš 70 metų

MIRĖ RAFAELIS SABATINIS

1950 m. vasario 13 d. Adelbodeno kurorte Šveicarijoje mirė nuotykinio žanro kūriniais garsėjęs rašytojas Rafaelis Sabatinis. Operos dainininkų sūnus gimė 1875 m. balandžio 29 d. Jezyje (Ankonos provincija, Rytų Italija). Jo tėvas buvo italas, o motina – anglė. Vaikystę berniukas praleido pas senelius Anglijoje. Rafaelis puikiai mokėjo italų ir anglų kalbas. Aštuonerių jis atsidūrė Portugalijoje, Porto mieste, kur tėvai įkūrė muzikos mokyklą, ir išmoko portugalų kalbą, o išsiųstas mokytis į Šveicariją – dar ir prancūzų bei vokiečių kalbas. Tapęs poliglotu, 1892 m. R. Sabatinis apsigyveno Liverpulyje, kur dirbo vertėju, o vedęs persikėlė į Londoną. 1899 m. jis pradėjo spausdinti nuotykių apsakymus žurnaluose, o 1904 m. pasirodė pirmoji knyga. Pirmojo pasaulinio karo metais rašytojas tarnavo britų karinėje žvalgyboje. R. Sabatinį labiausi išgarsino nuotykių romanai ir beletrizuotos iškilių žmonių biografijos: „Kapitono Blado odisėja“, „Kolumbas“, „Viešpaties šunys“, „Skaramušas“ bei kiti. Daug R. Sabatinio kūrinių buvo ekranizuoti.

Prieš 150 metų

GIMĖ JONAS SMILGEVIČIUS

1870 m. vasario 12 d. Šoniuose (Plungės r., prie Alsėdžių) gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ekonomistas, verslininkas, visuomenininkas Jonas Smilgevičius. Mokėsi Mintaujos (Jelgavos) ir Liepojos gimnazijose, studijavo Karaliaučiaus universitete, baigė Berlyno Humboltų universitetą. Dirbo Rusijos imperijos žemės ūkio ministerijoje Sankt Peterburge, dėstė žemės ūkio mokykloje, vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Įsigijo Užvenčio (Kelmės r.) dvarą, jį išpuoselėjo, sukūrė pavyzdinį ūkį su veislinių galvijų bandomis, tabako plantacija, malūnu, lentpjūve, plytine. Bendradarbiavo spaudoje, skatino pažangų ūkininkavimą. Buvo aktyvus visuomenininkas, Lietuvių mokslo draugijos narys, vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje 1917 m. organizatorių. Išrinktas Lietuvos tarybos nariu, kartu su kitais signatarais pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios aktą. Buvo Steigiamojo Seimo narys, Lietuvos banko tarybos narys. Kelių komercinių bankų, verslo įmonių steigėjas. Mirė Kaune 1942 m. rugsėjo 27 d., palaidotas Užventyje.

Prieš 70 metų

ĮKURTA ŠTAZI

1950 m. vasario 8 d. Sovietų Sąjungos kontroliuojamoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR, Rytų Vokietija) sovietų MGB pavyzdžiu įkurta VDR valstybės saugumo ministerija, labiau žinoma trumpiniu Štazi (Stasi). Pirmuoju jos vadovu tapo vokiečių komunistas, sovietų saugumo agentas Vilhelmas Caiseris, Antrojo pasaulinio karo metais tardęs vokiečių belaisvius. Štazi glaudžiai bendradarbiavo su sovietų MGB (vėliau – KGB). Pagrindinis tarnybos taikinys buvo savo šalies piliečiai bei demokratiška kaimyninė Vokietijos Federacinė Respublika (VFR). Štazi persekiojo, tardė, kalino tikrus ir tariamus valdžios oponentus, nepatikimus, į Vakarus bandžiusius bėgti asmenys. Per 90 tūkst. etatinių darbuotojų ir šimtai tūkstančių agentų sekė milijonus šalies piliečių – nuo moksleivių iki pensininkų, veikė užsienyje (vienos sėkmingiausių operacijų – VFR kontržvalgybos vadovo užverbavimas 1954 m., Bundestago narių papirkimas ir politinės įtakos darymas, agento infiltravimas į artimą VFR kanclerio Vilio Branto aplinką). 1989 m. gruodį Štazi panaikinta, bet jos darbuotojai spėjo sunaikinti nemažai bylų.