Prieš 50 metų

BAIGĖSI KARAS NIGERIJOJE

1970 m. sausio 15 d. Nigerijoje baigėsi 1967-aisiais prasidėjęs karas tarp Biafros regiono separatistų ir vyriausybinių pajėgų. Pietrytinių, naftos turtingų, šalies provincijų žmonės (daugiausia krikščionys), nepatenkinti vyriausybės (daugiausia musulmonų) politika, neteisingu iš naftos eksporto gaunamų lėšų paskirstymu, demokratinių laisvių ribojimu, sukilo ir 1967 m. gegužės 30 d. paskelbė Biafros Respublikos nepriklausomybę. Nigerijos policija ir kariuomenė per pustrečių metų paskandino Biafrą kraujyje – žuvo apie 2 mln. regiono gyventojų ir apie 200 tūkst. vyriausybinių pajėgų karių ir pareigūnų. 1970 m. sausio 13 d. Biafros vyriausybė kapituliavo. Visgi separatistinės nuotaikos Biafros regione gyvos iki šiol.

Prieš 140 metų

GIMĖ JONAS KRIKŠČIŪNAS-JOVARAS

1880 m. sausio 12 d. (kartais nurodomos ir kitos datos) Kalniškiuose (Šiaulių r.) gimė poetas, knygnešys, daraktorius Jonas Krikščiūnas, žinomas Jovaro pseudonimu. Tėvai buvo neturtingi, bet stengėsi vaikus mokyti. Kai Jonui buvo šešeri, tėvas iš knygnešių įsigijo elementorių. Knygos, pasak paties poeto, jam tapo geriausiais draugais visam gyvenimui. Vaikystėje Jonas piemenavo. Susipažino su knygnešiais, jiems talkino ir nuo 1896 m. iki spaudos draudimo panaikinimo 1904-aisiais pats buvo knygnešys. Gabendamas knygas vos nepakliuvo į žandarų rankas, buvo peršautas. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Savo eiles ir straipsnius pasirašė įvairiais slapyvardžiais (Laukinis, Gaivalas, Silpnutis, Surūdijusi Plunksna, o nuo 1905 m. dažniausiai – Jovaras). Jo eilėraščiai labai išpopuliarėjo, dalis tapo dainomis. Vien 1906–1914 m. pasirodė aštuonios eilėraščių rinktinės. Poetas taip pat slapta, vėliau legaliai mokė vaikus, rinko tautosaką – užrašė dainų, pasakų, patarlių, mįslių. 1907–1908 m. lankėsi Sankt Peterburge pas ten besimokančius lietuvių studentus. Grįžęs mokėsi Šiauliuose. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ūkininkavo tėviškėje, turėjo didelę biblioteką (ja naudojosi aplinkinių kaimų gyventojai). 1945-aisiais apsigyveno Šiauliuose, kur ir mirė 1967 m. sausio 21 d., sulaukęs 87-erių.

Prieš 10 metų

KATASTROFIŠKAS ŽEMĖS DREBĖJIMAS

2010 m. sausio 12 d. Haitį supurtė galingas, 7 balų pagal Richterio skalę, žemės drebėjimas. Jo epicentras buvo šalia sostinės Port o Prenso. Aukų skaičius siekė daugiau kaip 222 tūkst., sužeistųjų – 311 tūkst. Tarp žuvusiųjų buvo šalies katalikų arkivyskupas, politinės opozicijos lyderis ir kiti žymūs žmonės. Sugriauta dešimtys tūkstančių pastatų, be stogo virš galvos liko apie 3 mln. gyventojų. Tai buvo milžiniškas smūgis vargingiausiai Vakarų pusrutulio šaliai. Humanitarinę pagalbą Haičiui skyrė daugelis pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva, o 37 šalys atsiuntė gelbėtojų.

Prieš 30 metų

MICHAILO GORBAČIOVO VIZITAS LIETUVOJE

1990 m. sausio 11 d. Lietuvoje, tuo metu dar buvusioje Sovietų Sąjungos dalimi, lankėsi SSRS lyderis Michailas Gorbačiovas su žmona Raisa. Lietuvoje vyko tautinis atgimimas, daugelis gyventojų siekė atkurti nepriklausomybę. Didžiulį nerimą Kremliui sukėlė tai, kad savarankiškumo siekė ne tik Sąjūdžio šalininkai, bet ir daug Lietuvos komunistų. 1989 m. gruodžio 20 d. įvykusio suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija paskelbė atsiskirianti nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos. M. Gorbačiovą Vilniaus oro uoste pasitiko atsiskyrusios Lietuvos komunistų partijos lyderis Algirdas Brazauskas ir Kremliui ištikimos Tarybų Sąjungos komunistų partijos platformos lyderis Mykolas Burokevičius. Tuo pat metu Katedros aikštėje vyko didžiulis (apie 250 tūkst. žmonių) Sąjūdžio surengtas mitingas. Su jo dalyviais M. Gorbačiovas atsisakė susitikti ir padėjo gėlių prie Vladimiro Lenino paminklo Lukiškių aikštėje (čia jį pasitiko prosovietinio „Jedinstvo“ judėjimo atstovai). Vėliau jis nuvyko į Kuro aparatūros gamyklą, kur susitiko su darbininkais. Vakare vyko susitikimas su inteligentija Spaudos rūmuose. Antrą vizito dieną M. Gorbačiovas lankėsi Šiauliuose ir Briduose, o trečią susitiko su SSRS karinių dalinių karininkais ir Komunistų partijos atstovais. SSRS lyderiui nepavyko pakeisti lietuvių tautos nuostatos – jau kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.

Prieš 70 metų

MIRĖ ADOLFAS SABALIAUSKAS

1950 m. sausio 14 d. Kaune mirė kunigas, tautosakininkas, vertėjas, publicistas Adolfas Sabaliauskas, žinomas Žalios Rūtos slapyvardžiu. Gimė 1873 m. rugsėjo 3 d. Krikščiuose (Biržų r.). Penkerių liko be mamos, bet tėvas sugebėjo išleisti Adolfą į mokslus. Mokėsi Papilyje, Šiauliuose, studijavo Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijoje Kaune, metus klausė paskaitų Fribūro universitete Šveicarijoje. Kunigavo Liepojoje, Nemunėlio Radviliškyje, Pušalote, Kaune ir kitur. Bendradarbiavo spaudoje, rašė eiles, rinko tautosaką. 1910 m. susipažino su suomiu tautotyrininku Augustu Robertu Niemiu. Beveik metus praleido Suomijoje, išmoko suomiškai, išvertė į lietuvių kalbą epą „Kalevala“ ir kitus kūrinius. 1919-aisiais buvo suimtas bolševikų, kalintas. Tarpukariu dirbo karo ligoninės, karo policijos mokyklos, kariuomenės kapelionu, lydėdavo į egzekucijos vietą nuteistuosius mirties bausme.