Prieš 60 metų

MIRĖ ALBERAS KAMIU

1960 m. sausio 4 d. Vilblevene (Prancūzijos Burgundijos regione) žuvo rašytojas ir filosofas Alberas Kamiu. Gimė Šiaurės Afrikoje, Alžyre, to meto Prancūzijos kolonijoje, 1913 m. lapkričio 7 d. Tėvas, išeivis iš Elzaso, Viduržemio jūros pakrantėje esančiame Mondovi mieste (dabar – Dreanas) prižiūrėjo vyno rūsius, o beveik kurčia ispanų kilmės mama rūpinosi vaikais. Kai Alberui tebuvo vieni, tėvas žuvo Pirmajame pasauliniame kare. Septyniolikmečiam A. Kamiu buvo diagnozuota tuberkuliozė.

Labai gabus mokslams jaunuolis savo mokytojo dėka gavo stipendiją ir studijavo filosofiją Alžyro universitete. Dirbo mokytoju, automobilių atsarginių dalių pardavėju, meteorologo asistentu. 1934 m. vedė, 1936-aisiais įkūrė teatro trupę, dirbo žurnalų redakcijose. Buvo kairiųjų, anarchistinių politinių pažiūrų. 1940 m. su šeima persikėlė į Prancūziją, kur netrukus užklupo Antrasis pasaulinis karas. A. Kamiu dalyvavo antinaciniame pasipriešinime.

Rašytojas priklausė egzistencializmo srovei, kūryboje pabrėžė pamatinį žmogaus ir jį supančio pasaulio konfliktą, individą gaubiantį beviltiškumą ir absurdą, manė, kad jam galima pasipriešinti protestais, maištu ir kūryba. Parašė romanų, novelių, pjesių, apybraižų, filosofinių esė. 1957 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Po trejų metų žuvo automobilio katastrofoje, sulaukęs vos 46-erių.

Prieš 60 metų

PRADĖTA STATYTI ASUANO UŽTVANKA

1960 m. sausio 9 d. Egipte, ant Nilo upės kranto, pradėti Asuano hidroelektrinės statybos darbai. Egipto vyriausybė siekė turėti patikimą elektros energijos šaltinį bei, įrengus užtvanką ir 5 250 kv. km ploto Nasero marias, reguliuoti galingus Nilo potvynius. 2 100 MW galios elektrinę projektavo ir ją statyti padėjo specialistai iš Sovietų Sąjungos. 3,6 km ilgio užtvanka kyla į viršų net 111 m. 1967-aisiais pradėjusi veikti hidroelektrinė tuomet buvo šešta pagal galingumą pasaulyje. Tuomet ji tiekė pusę, dabar – 15 proc. Egipte sunaudojamos elektros energijos. Visgi jos statyba sukėlė ir daug socialinių bei ekologinių problemų. Įrengiant marias, buvo iškeldinta apie 90 tūkst. žmonių, užlieta daugybė archeologinių paminklų. Derlingas dumblas, padengdavęs upės slėnį potvynių metu, dabar lieka aukščiau užtvankos, o į Nilo deltą patenka vis daugiau jūros vandens. Upėje labai sumažėjo žuvų.

Prieš 70 metų

ŽUVO KAZYS JAKUBĖNAS

1950 m. sausio 8 d. Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo (manoma, buvo nužudytas sovietų saugumo darbuotojų) poetas, vertėjas, politinis disidentas Kazys Jakubėnas. Gimė 1908 m. vasario 10 d. Kaušiškėse (Biržų r.). Mokėsi pradžios mokykloje, Biržų gimnazijoje, priklausė socialistinio jaunimo organizacijai „Žiežirba“, taip pat įsitraukė į aušrininkų gretas. 1928-aisiais įstojo į Lietuvos universitetą (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas), bet vos baigęs du kursus buvo suimtas ir įkalintas už pasikėsinimą nužudyti ministrą Augustiną Voldemarą (iš tiesų nusikaltime nedalyvavo). 1931 m. išleistas į laisvę, tačiau vėliau, 1933–1935 ir 1937 m., vėl kalintas. 1936-aisiais grįžo tęsti studijų. Vėliau dirbo baldų dirbtuvėje, Alytaus tuberkuliozės sanatorijoje.

1940 m. pasveikino sovietų okupantus eilėraščiu „Negrįš ta diena, kur praėjo“, bet jau netrukus nusivylė naująja valdžia. Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo gelbėjant žydus. 1946-aisiais buvo suimtas sovietų okupantų, nuteistas už „antitarybinę agitaciją“, išvežtas į Karagandos lagerius Kazachstane. Prie represijų prieš K. Jakubėną aktyviai prisidėjo Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Petras Cvirka. Poetas grįžo į Lietuvą, tačiau jo kūryba nebuvo spausdinama. Jo knygos pasirodė 1929–1941 m. ir jau po mirties, nuo 1957-ųjų K. Jakubėnas rašė apie gimtąjį kraštą, socialinę nelygybę, laisvės troškimą, taip pat kūrė satyrines eiles, eilėraščius vaikams, vertė į lietuvių kalbą prancūzų ir rusų rašytojų kūrybą. Manoma, kad 41 metų poetas buvo nukankintas saugumo darbuotojų (pagal oficialią versiją, mirtinai sušalo žvarbią naktį netoli Rasų kapinių).

Prieš 410 metų

ATRASTI JUPITERIO PALYDOVAI

1610 m. sausio 7 d. italų astronomas ir matematikas Galileo Galilėjus (1564–1642), savo paties sukonstruotu teleskopu tyrinėdamas visatos platybes, aptiko tris, o kovo 2 d. – ir ketvirtąjį Jupiterio palydovus – Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalistą. Tiesa, pats astronomas juos vadino Medičių žvaigždėmis, taip norėdamas pagerbti galingą Italijos didikų Medičių giminę. Dabar visuotinai žinomus Jupiterio palydovų pavadinimus dar 1614 m. pasiūlė vokiečių astronomas Simonas Marijus, bet galutinai jie įsitvirtino tik XIX a. Beje, S. Marijus dalį palydovų pastebėjo dar 1609-aisiais, tačiau apie šį atradimą nepaskelbė, todėl atradėjo šlovė atiteko tai padariusiam G. Galilėjui. Jupiterio palydovams vardai buvo išrinkti pasitelkus senovės graikų mitologiją. Visi šie keturi didieji palydovai (be jų, yra ir mažesnių) – labai įdomūs. Pavyzdžiui, Ganimedas savo skersmeniu didesnis už Merkurijų, Ijo yra daugybė veikiančių vulkanų, o Europoje gali būti rasta gyvybės formų.

Prieš 140 metų

GIMĖ BRONIUS KAZYS BALUTIS

1880 m. sausio 5 d. Seirijuose (Lazdijų r.) gimė Lietuvos diplomatas Bronius Kazys Balutis. Mokėsi Vymyslino (Lenkijoje) mokytojų seminarijoje, vėliau baigė Pskovo (Rusijoje) matininkų mokyklą. 1905 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), dirbo žemėlapių leidykloje kartografu, baigė teisės mokslus, buvo aktyvus Amerikos lietuvių bendruomenės veikėjas. 1919-aisiais dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje kaip Amerikos lietuvių delegacijos narys. 1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo Politikos departamento direktoriumi. Vadovavo Lietuvos delegacijai, pasirašiusiai Suvalkų sutartį su Lenkija. 1928-aisiais buvo paskirtas Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru JAV.

Nuo 1934 m. tapo Lietuvos pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Didžiajai Britanijai ir Nyderlandams. Juo buvo iki pat mirties, net Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, nes Didžioji Britanija nepripažino okupacijos. B. K. Balutis diplomatinėmis priemonėmis rūpinosi, kad būtų išsaugota Lietuvos ambasada Londone ir kad Anglijoje saugotos Lietuvos aukso atsargos nebūtų perduotos Sovietų Sąjungai, taip pat buvo aktyvus Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės narys. Sovietai konfiskavo Lietuvoje buvusį diplomato turtą. Sulaukęs 87-erių, B. K. Balutis mirė Londone 1967 m. gruodžio 30 d.