Prieš 30 metų

INVAZIJA Į PANAMĄ

1989 m. gruodžio 20 d. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pradėjo invaziją į Panamą. Tikslas buvo nušalinti nuo valdžios šalies lyderį Manuelį Antonijų Norjegą, kaltintą valdžios uzurpacija, pinigų plovimu ir didelio masto prekyba narkotikais, ir apsaugoti šalyje gyvenusius 35 tūkst. JAV piliečių. Panama – nedidelė, bet strategiškai svarbi valstybė, per kurią eina garsusis laivybos kanalas. 1989 m. rinkimus šalyje laimėjo opozicijos lyderis Giljermas Endara, tačiau M. A. Norjega įsakė jį suimti ir prezidentu paskelbė savo statytinį Fransiską Rodrigesą. Šis tebuvo marionetė.

Augant įtampai, amerikiečiai nusprendė evakuoti šalyje dislokuotų JAV karių šeimų narius. Gruodžio 16 d. įvyko kruvinas incidentas – Panamos kariai nušovė amerikiečių seržantą bei sumušė tai mačiusį JAV karininką ir jo žmoną (ją dar ir išprievartavo). JAV prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis įsakė pradėti invaziją į Panamą. Prieš 12 tūkst. Panamos karių buvo pasiųsta 26 tūkst. JAV karių. Kovos veiksmų metu žuvo 24 JAV ir 234 Panamos kariai bei iki 500 civilių gyventojų. M. A. Norjega buvo suimtas ir nuteistas.

Prieš 100 metų

GIMĖ EDUARDAS BALSYS

1919 m. gruodžio 20 d. Mykolajive (Ukrainoje) lietuvio Kosto Balsio ir vokietės Barboros Rener šeimoje gimė kompozitorius Eduardas Balsys. Kai berniukui buvo dveji, šeima atvyko į Lietuvą. Mokydamasis gimnazijoje Klaipėdoje, E. Balsys pasižymėjo kaip puikus muzikantas, dainininkas ir sportininkas (jam ypač sekėsi žaisti futbolą – E. Balsys buvo Lietuvos futbolo rinktinės narys). Įstojo į Karo mokyklą Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo mokytoju Kretingoje. 1948 m. įstojo į Vilniaus konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), vėliau daug metų joje dėstė, tapo profesoriumi. Leningrado konservatorijoje 1953 m. baigė aspirantūrą. Garsiausi E. Balsio kūriniai – baletas „Eglė žalčių karalienė“, opera „Kelionė į Tilžę“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“. Mirė 1984 m. lapkričio 3 d. Druskininkuose.

Prieš 220 metų

MIRĖ DŽORDŽAS VAŠINGTONAS

1799 m. gruodžio 14 d. Maunt Vernone (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Virdžinijos valstijoje) mirė pirmasis JAV prezidentas, karvedys, tautos tėvas Džordžas Vašingtonas. Gimė 1732 m. vasario 22 d. Veikfilde (Virdžinijos valstijoje) plantatorių šeimoje. Išsilavinimą gavo namuose. Dirbo matininku. Iš įbrolio paveldėjo ūkį, tapo ginkluotos vietos kolonistų draugovės vadu. Kovų su prancūzais ir indėnais metu pasižymėjo kaip gabus karininkas, gavo pulkininko laipsnį. Vedęs turtingą našlę, tapo stambiu žemvaldžiu ir nugyveno su žmona ilgą gyvenimą, tačiau vaikų neturėjo.

Aktyviai prisidėjo prie Virdžinijos kolonijos savivaldos veiklos. Palaikė taikią amerikiečių kovą dėl nepriklausomybės nuo Britanijos imperijos. Kai prasidėjo JAV nepriklausomybės karas, Dž. Vašingtonas tapo Kontinentinės armijos vadu ir vadovavo amerikiečiams iki galutinės pergalės. Aktyviai prisidėjo rengiant JAV konstituciją. 1789 m. buvo išrinktas pirmuoju JAV prezidentu. Vadovavo šaliai dvi kadencijas. Jo valdymo laikotarpiu Merilando ir Virdžinijos valstijų pasienyje buvo suformuota Kolumbijos federalinė apygarda ir čia pradėta statyti nauja JAV sostinė – būsimasis Vašingtono miestas (pirmoji JAV sostinė buvo Filadelfija). Mirė nuo pneumonijos, eidamas 68-uosius metus.

Prieš 30 metų

MIRĖ ANDREJUS SACHAROVAS

1989 m. gruodžio 14 d. Maskvoje mirė fizikas, disidentas, žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. Gimė Maskvoje 1921 m. gegužės 21 d. fizikos dėstytojo ir namų šeimininkės šeimoje. Stojo į karo mokyklą, tačiau sveikata pasirodė esanti silpna. Baigė fizikos studijas ir pradėjo itin sėkmingą mokslinę karjerą. Būdamas 26-erių, apgynė daktaro, o 32-ejų – habilituoto daktaro disertaciją ir tapo akademiku. Vienas iš vandenilinės bombos kūrėjų, apdovanotas Stalino ir Lenino premijomis.

Apie 1960 m. ėmė agituoti už branduolinių ginklų uždraudimą, tapo vienu žymiausių žmogaus teisių gynėjų Sovietų Sąjungoje. Parašė kelias knygas (jų rankraščių kopijos buvo slapta išgabentos į Vakarus ir knygos ten išleistos). 1975 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu. 1979-aisiais protestavo prieš sovietų invaziją į Afganistaną. 1980 m. kartu su žmona Jelena Boner buvo ištremtas į Gorkį (dabar – Nižnij Novgorodas), iš jo atimti visi apdovanojimai. Iš tremties į Maskvą grįžo leidus Michailui Gorbačiovui 1986-aisiais. Po dvejų metų pirmą kartą buvo išleistas į užsienį. 1989 m. tapo SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir iš tribūnos pasakė istorinę kalbą. Rėmė Baltijos šalių nepriklausomybės siekį. Mirė nuo infarkto 68-erių. Lietuva 2003 m. apdovanojo A. Sacharovą Vyčio Kryžiaus ordinu.

Prieš 200 metų

ALABAMA TAPO JAV VALSTIJA

1819 m. gruodžio 14 d. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) pasipildė 22 valstija – Alabama. Ji yra šalies pietuose, prie Meksikos įlankos, ribojasi su Misisipės, Tenesio, Džordžijos ir Floridos valstijomis. Šiame krašte nuo seno gyveno krikai, čoktai ir kitos indėnų gentys. Valstijos pavadinimas kilo iš albaamaha genties pavadinimo. 1540 m. šias žemes atrado ispanai, o 1702-aisiais dabartinio Mobilio uostamiesčio vietoje pirmąją nuolatinę europiečių gyvenvietę įkūrė prancūzai. 1763 m. kraštas atiteko Didžiajai Britanijai, o vėliau tapo nepriklausomybę išsikovojusių JAV dalimi.

Valstijos klimatas – subtropinis, vasaros čia – labai karštos, o žiemos – šiltos. Šioje valstijoje dažni tornadai, tropiniai ciklonai. Alabama vadinama pietinių valstijų širdimi ir medvilnės valstija. Čia nuo seno yra didžiulės vilnamedžių, tabakų plantacijos, klesti sodininkystė, auginama labai daug žemės riešutų, kukurūzų. Alabamoje stipri metalurgijos, elektronikos, chemijos, laivų statybos pramonė, kasamos akmens anglys, geležies rūda, boksitas (aliuminio žaliava). Plotu už Lietuvą dukart didesnėje valstijoje gyvena 4,8 mln. žmonių. Sostinė – Montgomeris (205 tūkst. gyventojų).