Prieš 70 metų

GIMĖ PABLAS ESKOBARAS

1949 m. gruodžio 1 d. Rionegre (Kolumbijoje, netoli Medeljino) ūkininko ir mokytojos šeimoje gimė Pablas Emilijus Eskobaras Gavirija – vienas garsiausių pasaulio nusikaltėlių, Kolumbijos narkotikų mafijos vadeiva, kartais vadinamas Lotynų Amerikos Robinu Hudu. Išmestas iš mokyklos už marihuanos rūkymą, subūrė gaują ir vertėsi paminklų grobimu iš kapinių. Užrašus nušlifuodavo ir paminklus vėl parduodavo. Taip pat užsiėmė automobilių vagystėmis ir ardymu.

Būdamas 21 metų, pradėjo verstis reketu ir nužudė pirmą auką – turtingą plantatorių. Ilgą laiką vertėsi žmonių grobimu, išpirkų reikalavimu, reketu, Medeljino mieste ėmė vadovauti narkotikų prekybos tinklui, o dalį gautų pinigų skyrė varguomenės pašalpoms, pigių butų jaunoms šeimoms statybai. Taip banditas tapo liaudies didvyriu. P. Eskobaro gauja vis plėtė veiklą ir po keliolikos metų kontroliavo apie 80 proc. pasaulinės kokaino rinkos. Į Jungtines Amerikos Valstijas narkotikai buvo gabenami netgi privačiais povandeniniais laivais. Tapęs vienu turtingiausių planetos žmonių, P. Eskobaras pretendavo užimti Kolumbijos prezidento postą, tačiau teisingumo ministro buvo apkaltintas daugybe sunkių nusikaltimų. Priverstas slapstytis, jis organizavo ministro, dešimčių politikų, šimtų pareigūnų nužudymą. P. Eskobaro parankiniai neva vykdė partizaninį karą dėl socialistinės santvarkos sukūrimo, o iš tiesų gamino ir platino narkotikus. 44-erių P. Eskobaras buvo nukautas 1993 m. gruodžio 2 d. per policijos specialiąją operaciją snaiperio šūviu į galvą.

Prieš 190 metų

GIMĖ MIKALOJUS AKELAITIS

1829 m. gruodžio 5 d. Čiuoderiškėse (netoli Marijampolės) gimė prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas, kultūros veikėjas Mikalojus Akelaitis. Jo tėvas dalyvavo 1830–1831 m. sukilime, rusų valdžios buvo ištremtas į Sibirą, ten ir mirė. Mikalojus mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Dirbo namų mokytoju įvairiuose dvaruose. Įsitraukė į lietuvių tautinę veiklą, rūpinosi lietuviška spauda, švietimu, bendradarbiavo su Motiejumi Valančiumi, Simonu Daukantu. Dalyvavo 1863–1864 m. sukilime. Sukilėliams pralaimint pasitraukė į Prūsiją, vėliau – į Prancūziją, kur vedė, susilaukė trijų vaikų. Bendradarbiavo su lenkų ir lietuvių išeivijos spauda. Rengė įvairias šviečiamąsias knygas ir brošiūras, lietuvių–lenkų kalbų žodyną, parašė lietuvių kalbos gramatiką, į lenkų kalbą išvertė Kristijono Donelaičio „Metus“. Pašlijus sveikatai, mirė 57-erių 1887 m. rugsėjo 27 d. Paryžiuje.

Prieš 10 metų

TRAGEDIJA „ŠLUBAME ARKLYJE“

2009 m. gruodžio 5 d. baisi tragedija įvyko Rusijoje, Permės mieste veikusiame naktiniame klube „Chromaja lošad“ („Šlubas arklys“). Tąnakt 50 sėdimųjų vietų klubas sulaukė gausaus būrio svečių (daugiau kaip 300 žmonių), mat buvo švenčiamos aštuntosios klubo įsteigimo metinės. Scenoje pradėjus ugnies šou, užsidegė apdailos medžiagos, kilo gaisras, panika, žmonių spūstis. Dūmai su įvairiomis nuodingomis degimo medžiagomis greitai užpildė patalpas, į lauką spėjo išsiveržti mažiau nei pusė lankytojų. Žuvo 156 žmonės, 78 buvo sužaloti. Teismas aštuonis asmenis pripažino kaltais dėl šios nelaimės ir skyrė pinigines baudas ar laisvės atėmimo nuo 4 iki 9 metų bausmes.

Prieš 20 metų

MIRĖ SKETMENAS DŽONAS

1999 m. gruodžio 3 d. Los Andžele (Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje) mirė džiazo muzikantas, dainininkas, tekstų autorius Džonas Polas Larkinas, žinomas kaip Sketmenas Džonas. Gimė 1942 m. kovo 13 d. Los Andželo El Montės priemiestyje. Nuo vaikystės smarkiai mikčiojo. Dvylikos metų pradėjo groti fortepijonu, pianinu, vėliau tapo profesionaliu džiazo muzikantu, grojo klubuose. Sunkiai, padedamas be galo atsidavusios žmonos, išlipo iš alkoholio ir narkotikų liūno. Nuo 1990 m. gyveno Vokietijoje. Vis dažniau atlikdavo sketo stiliaus dainas, išgarsėjo Sketmeno Džono pseudonimu. 1995 m., sulaukęs 52-ejų, tapo pasauline žvaigžde. Išleido penkis dainų albumus. Mirė nuo plaučių vėžio. Jo palaikai buvo kremuoti ir išbarstyti Ramiajame vandenyne.

Prieš 100 metų

MIRĖ PJERAS OGIUSTAS RENUARAS

1919 m. gruodžio 3 d. Pajūrio Kanė (Pietryčių Prancūzijoje) mirė dailininkas, vienas žymiausių impresionistų Pjeras Ogiustas Renuaras. Pirmasis iš šios srovės menininkų pelnė masinį publikos prielankumą ir iš „maištininko“ sugebėjo tapti populiariu ir gerai uždirbančiu kūrėju. Gimė 1841 m. vasario 25 d. Limože septynis vaikus turėjusio siuvėjo šeimoje. 1844-aisiais šeima persikėlė į Paryžių. Pjeras Ogiustas buvo laikomas gabiu ir perspektyviu jaunu dainininku, giedojo katedros chore. Visgi vaikinas pasirinko dailininko kelią. Su savo tapybos modeliu ir mūza, vardu Liza, susilaukė dukters, bet merginos taip ir nevedė. 1870–1871 m. dalyvavo Prancūzijos kare su Prūsija. 1890-aisiais vedė siuvėją Aliną Šarigo, su ja susilaukė trijų sūnų. Kaip dailininkas galiausiai pelnė visuotinį pripažinimą. Paveiksluose dažniausiai vaizdavo kiek nerūpestingą žmonių kasdienybę, mėgo pozityvius siužetus. Nuo 1897 m. dažnai sirgo, patyrė kelias traumas, o 1912 m. buvo iš dalies paralyžiuotas, bet toliau tapė. Mirė 78-erių.