Savaitės kalendorius: didžiosios depresijos pradžia, lėktuvo katastrofa Hondūre ir kiti svarbūs įvykiai
Prieš 90 metų
DIDŽIOSIOS DEPRESIJOS PRADŽIA
1929 m. spalio 24 d. įėjo į istoriją kaip Juodasis ketvirtadienis. Niujorko vertybinių popierių biržoje staiga kritus akcijų kursams, daugybė investuotojų patyrė didžiulius nuostolius, bankrutavo. Tai smogė ir įmonėms, ir privatiems asmenims. Po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir kitose Vakarų šalyse labai išpopuliarėjo investavimas į akcijas. Galiausiai susidarė ekonominis burbulas, kurio sprogimo padariniai buvo itin skaudūs. JAV, netrukus ir kitose šalyse prasidėjo bankrotų, nedarbo banga. Pavyzdžiui, JAV bedarbiais tapo beveik ketvirtadalis darbingo amžiaus žmonių, pramonės gamyba per kelerius metus susitraukė kone perpus, dramatiškai sumažėjo statybos apimtys. Padėtis pagerėjo tik apie 1933 m. Krizė apėmė ir Europos šalis, taip pat ir Lietuvą (tiesa, ne taip žymiai, nes mūsų šalis buvo agrarinė, pramonė – menka).
Prieš 80 metų
MIRĖ STASYS NASTOPKA
1939 m. spalio 19 d. Biržuose, sulaukęs 58-erių, mirė Lietuvos karininkas, generolas leitenantas Stasys Nastopka. Gimė 1881 m. birželio 19 d. Rinkuškiuose (šalia Biržų). Mokėsi Bauskėje (Latvijoje). 1907 m. baigė Rusijos imperijos kariuomenės Vilniaus pėstininkų mokyklą, tarnavo pėstininkų pulkuose. Pirmojo pasaulinio karo metais du kartus buvo sužeistas. 1918-aisiais vadovavo Lietuvių atskirajam batalionui Vitebske. Grįžęs į Lietuvą, įstojo savanoriu į kariuomenę, dalyvavo kovose su bolševikais, ėjo atsakingas kariuomenės vado, generalinio štabo viršininko, Kauno įgulos viršininko ir kitas pareigas. 1920 m. rudenį kovų su lenkais metu, būdamas divizijos vadas, pateko į priešų nelaisvę. 1924-aisiais pasitraukė iš kariuomenės dėl susilpnėjusios sveikatos, ūkininkavo tėviškėje, buvo aktyvus Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys.
REKLAMA
Prieš 120 metų
GIMĖ MIGELIS ANCHELIS ASTURIJAS
1899 m. spalio 19 d. Gvatemalos sostinėje Gvatemaloje teisėjo šeimoje gimė žymus Lotynų Amerikos rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Migelis Anchelis Asturijas. Tėvas buvo metisas, mama – grynakraujė indėnė. Baigęs mokyklą, sūnus bandė sekti tėvo pėdomis ir pasirinko teisės studijas Gvatemalos San Karloso universitete. Vėliau išvyko į Europą, gyveno Anglijoje, Prancūzijoje, studijavo literatūrą, etnologiją, pagarsėjo majų šventraščių tekstų vertimais. Nuo 1946 m. dirbo Gvatemalos atstovybėse įvairiose užsienio šalyse (Meksikoje, Salvadore, Argentinoje, Prancūzijoje). 1930-aisiais sėkmingai debiutavo kaip literatas knyga „Gvatemalos legendos“, kur puikiai persipina realistiniai ir indėnų mitologijos motyvai. Centrinės Amerikos indėnų kultūros paveldas ir šiuolaikinė buitis buvo vienas pagrindinių rašytojo kūrybos motyvų. Po 1954 m. Gvatemaloje įvykusio perversmo M. A. Asturijas pasitraukė į užsienį, daugiausia gyveno Ispanijoje. 1967-aisiais pelnė Nobelio literatūros premiją. Mirė sulaukęs 74-erių 1974 m. birželio 9 d. Madride. Palaidotas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse.
Prieš 30 metų
LĖKTUVO KATASTROFA HONDŪRE
1989 m. spalio 21 d. šalia Hondūro sostinės Tegusigalpos įvyko šalies nacionalinės oro transporto bendrovės TAN-SAHSA (gyvavusios nuo 1945 iki 1994 m.) lėktuvo „Boeing 727“ katastrofa. Orlaivis, kuriame buvo 138 keleiviai ir 8 įgulos nariai, skrido iš Kosta Rikos sostinės San Chosė į Tegusigalpą, pakeliui buvo nusileidęs Nikaragvos sostinėje Managvoje. Beveik visą laiką skrydis vyko normaliai. Problemų kilo leidžiantis Tegusigalpos oro uoste, esančiame kalnuotoje vietovėje ir garsėjančia sudėtinga oro navigacija. Norint sėkmingai nusileisti, lakūnams tenka tai daryti keliais etapais, manevruojant ir palaipsniui mažinant lėktuvų aukštį. Tačiau tąsyk orlaivis, esant prastoms oro sąlygoms, ėmė leistis gana staigia trajektorija. Likus beveik devyniems kilometrams iki oro uosto, jis rėžėsi į kalno šlaitą, suskilo į tris dalis ir užsidegė. Per stebuklą 15 žmonių išgyveno (tarp jų – abu pilotai, ekspertų manymu, padarę nedovanotinų klaidų ir sukėlę katastrofą). Iškelta baudžiamoji byla buvo vilkinama ir galiausiai nutraukta.
Prieš 50 metų
MIRĖ DŽEKAS KERUAKAS
1969 m. spalio 21 d. Sent Pitersberge (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Floridos valstijoje) mirė rašytojas, garsiausias bytnikų judėjimui atstovavęs literatas Džekas Keruakas. Gimė 1922 m. kovo 12 d. Louelyje (JAV Masačusetso valstijoje) spaustuvės savininko bei leidėjo ir namų šeimininkės šeimoje. Tėvai buvo iš Kanados Kvebeko provincijos į JAV persikėlę imigrantai, namuose kalbėję prancūziškai. Sūnus buvo aistringas futbolininkas, žaidė Kolumbijos universiteto, kur studijavo, komandoje. Sportinė karjera nutrūko, susilaužius koją. Taip ir nebaigęs studijų, Džekas parsisamdė jūrininku, o Antrojo pasaulinio karo metais įstojo į JAV karines jūrų pajėgas. Buvo atleistas, pastebėjus galimų psichikos sutrikimų. Dž. Keruakas ėmė vis intensyviau rašyti. Didelę dalį gyvenimo klajojęs po Amerikos platybes, bandęs ieškoti atsakymų į klausimus apie žmogaus gyvenimo prasmę ir būvį šioje greitai besikeičiančioje, margaspalvėje, dinamiškoje šalyje, sukūrė kelis romanus, žymiausias iš jų – „Kelyje“, pasirodęs 1957 m. Intensyviai dirbęs kūrėjas smarkiai gėrė, bandymai atsisakyti alkoholio buvo nesėkmingi. Trys santuokos taip pat nebuvo ilgalaikės. Vos 47-erių sulaukusį talentingą rašytoją pražudė kepenų cirozė.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 47 (2024)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-