SMŪGIS JUGOSLAVIJAI

1999 m. kovo 24 d. NATO pajėgos pradėjo iki birželio 10 d. trukusią karinę operaciją prieš Jugoslaviją. Pretekstu ją pradėti tapo Jugoslavijos (ją tuo metu sudarė Serbija ir Juodkalnija) pajėgų etniniai valymai Kosovo autonominėje srityje. Serbai ėmėsi masinių represijų prieš albanus. Šimtai tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais. Vakarų šalys pareikalavo išvesti serbų pajėgas iš Kosovo ir nutraukti genocidą. Jugoslavijai atmetus ultimatumą, NATO pradėjo karinę operaciją. Ji apsiribojo daugiausia aviacijos antskrydžiais. NATO karo lėktuvų ir sraigtasparnių taikiniais tapo Jugoslavijos kariuomenės bazės, karinės pramonės objektai, administraciniai pastatai, televizijos centras, elektrinės, tiltai (nuotraukoje – subombarduotas Jugoslavijos kariuomenės generalinio štabo pastatas Belgrade).

Galiausiai Jugoslavija išvedė savo kariuomenę iš Kosovo. Į šią provinciją įžengė tarptautinės taikos palaikymo pajėgos. Kare NATO daliniai neteko tik dviejų karių – sudužusio sraigtasparnio pilotų. Jugoslavija neteko, NATO duomenimis, nuo 956 iki 1 200 karių ir policininkų bei daugmaž 500 civilių gyventojų. Karinė operacija prisidėjo prie galutinio Jugoslavijos žlugimo ir Kosovo nepriklausomybės paskelbimo.

Prieš 20 metų

MIRĖ VIAČESLAVAS ČORNOVILAS

1999 m. kovo 25 d. netoli Kijevo žuvo Ukrainos politinis veikėjas, disidentas, žurnalistas, vienas iš Ukrainos liaudies sąjūdžio lyderių Viačeslavas Čornovilas. Gimė mokytojų šeimoje Ukrainos Čerkasų srities Jerkų gyvenvietėje 1937 m. gruodžio 24 d. Baigęs mokyklą, 1955 m. įstojo į Kijevo Taraso Ševčenkos universiteto Filologijos fakultetą, vėliau perėjo į Žurnalistikos fakultetą. Dirbo redaktoriumi televizijos studijoje Lvove. Jau studijų metais susidūrė su problemomis dėl savo politinių pažiūrų.

1964 m. po daugybės trukdžių apgynė disertaciją ukrainiečių literatūros istorijos tema. Dirbo įvairių leidinių redakcijose. Tapo aktyviu tautinio judėjimo dalyviu, ne kartą buvo atleistas iš darbo. 1967-aisiais pirmą kartą nuteistas kalėti šešerius metus už antitarybinę veiklą. Grįžęs iš lagerio, vertėsi atsitiktiniais darbais – buvo stebėtoju meteorologijos stotyje, darbininku archeologinėje ekspedicijoje, kroviku stotyje. 1972 m. už pogrindinės literatūros leidybą ir platinimą nuteistas antrą kartą, šešerius metus kalėjo Mordovijoje ir Jakutijoje.

1979-aisiais tapo Ukrainos Helsinkio grupės nariu. 1980 m. buvo nuteistas trečią kartą, trejus metus kalėjo Jakutijoje. 1989-aisiais kartu su bendraminčiais įkūrė Ukrainos liaudies sąjūdį, po metų tapo Ukrainos aukščiausiosios tarybos deputatu. 1991 m. liepą inicijavo Ukrainos suvereniteto deklaracijos, o tų pačių metų rugpjūčio 24 d. – Ukrainos nepriklausomybės akto priėmimą. Nuo 1995-ųjų buvo Ukrainos delegacijos Europos Parlamentinėje Asamblėjoje narys. Žuvo autokatastrofoje miglotomis aplinkybėmis (sunkvežimio „Kamaz“, sukėlusio avariją, vairuotojas mirė netrukus po įvykio). 61-erių V. Čornovilo laidotuvėse Kijeve dalyvavo daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Prieš 70 metų

PRASIDĖJO OPERACIJA „PRIBOJ“

1949 m. kovo 25 d. sovietų represinės struktūros okupuotose Baltijos šalyse pradėjo operaciją „Priboj“. Jos metu iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos buvo ištremta 94 tūkst. žmonių. Tai viena masiškiausių trėmimo operacijų, jai sovietai kruopščiai ruošėsi. Informacija apie artėjančius trėmimus buvo slepiama, o norint suklaidinti žmones skleisti gandai apie didelio masto karinius mokymus. Buvo sutelktos didžiulės karinės pajėgos – apie 76 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau nei 18 tūkst. stribų. Numatyta iš Baltijos šalių ištremti daugiau nei 30 tūkst. šeimų (partizanų giminių, rėmėjų, inteligentų, į kolūkius nenorinčių stoti valstiečių ir kt.), atimti jų turtą, susilpninti partizanų rėmėjų gretas.

Į Lietuvą, Latviją ir Estiją ar netoli jų esančius geležinkelio mazgus buvo „permesta“ daugiau kaip 4 tūkst. prekinių vagonų. Šeimas trėmė operatyvinės grupės, sudarytos iš saugumo darbuotojų, kareivių, stribų ir ginkluotų vietinių partijos aktyvistų. Tremiamieji į geležinkelio stotis buvo gabenami vežimais ar sunkvežimiais. Iš Lietuvos ištremta beveik 32 tūkst. žmonių, iš Latvijos – daugiau nei 42 tūkst., iš Estijos – beveik 21 tūkst. Net tris ketvirtadalius tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Kai kurios vietovės nuo šių trėmimų nukentėjo itin drastiškai (pavyzdžiui, Saremos sala Estijoje neteko ketvirtadalio gyventojų). Į dalies ištremtų žmonių namus (ypač Latvijoje ir Estijoje) buvo atvežti ir apgyvendinti rusų kolonistai.

Prieš 20 metų

GAISRAS MONBLANO TUNELYJE

1999 m. kovo 24 d. Alpių kalnuose, Prancūzijos ir Italijos pasienyje esančiame Monblano tunelyje kilo gaisras. Įspūdingu 11,6 km ilgio, 8,6 m pločio tuneliu, pastatytu 1957–1965 m., kasdien važiuoja daugiau nei 5 tūkst. automobilių. Nelaimės dieną 10 val. 46 min. į tunelį iš Prancūzijos pusės įvažiavo Belgijos įmonės sunkvežimis su margarino ir miltų kroviniu. Važiuojant tuneliu, iš po kabinos ėmė virsti dūmai. Vairuotojas nesustojo tikėdamasis pasiekti tunelio galą Italijoje. Tačiau pačiame tunelio viduryje sunkvežimis užsiliepsnojo. Vairuotojas sustabdė sunkvežimį, iššoko iš kabinos ir nubėgo. Paskui sunkvežimį susidarė didžiulė spūstis, dūmai užpildė tunelį, žmonės ėmė dusti, ne visi spėjo pabėgti. Liepsnos nuo sunkvežimio persimetė į kitus automobilius. Žuvo 39 žmonės. Suremontuotas tunelis vėl buvo atidarytas 2002 m.

Prieš 40 metų

MIRĖ PAULIUS ŠIRVYS

1979 m. kovo 27 d. Vilniuje mirė poetas, vienas žymiausių XX a. lietuvių lyrikų Paulius Širvys. Gimė 1920 m. rugsėjo 6 d. Padustėlio kaime (šalia Dusetų, Zarasų r.). Anksti mirus tėvams, kartu su broliu Leonu gyveno labai sunkiai, piemenavo. 1940-aisiais baigęs Salų žemės ūkio mokyklą, įstojo į Vilniaus pėstininkų mokyklą. Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje, du sykius buvo pakliuvęs į vokiečių nelaisvę, abu kartus sugebėjo pabėgti. Grįžęs į frontą, tarnavo iki karo pabaigos, dalyvavo mūšiuose Kurše, buvo sužeistas. Pokario metais dirbo Rokiškio, Pandėlio, Dūkšto rajonų, Merkinės mašinų ir traktorių stoties laikraščių, vėliau – savaitraščio „Literatūra ir menas“, žurnalų „Moksleivis“, „Genys“ redakcijose.

Baigė Aukštuosius literatūros kursus Maskvoje. 1967–1969 m. dirbo jūrininku žvejybiniuose laivuose. Išgarsėjo kaip puikus poetas, lyrikas. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Žygio draugai“ buvo išleistas 1954 m. Su žmona Birute Bliekaite-Širviene susilaukė dukters Dangės. Deja, šeima greitai iširo. Poetas garsėjo bohemišku gyvenimu. Dar būdamas gyvas tapo tikra lietuvių literatūros legenda. Mirė savo bute Antakalnyje, sulaukęs 58-erių. Palaidotas Antakalnio kapinėse.