ATIDARYTA PIRMOJI EUROPOJE ORO LINIJA

1919 m. vasario 5 d. atidaryta pirmoji Europoje reguliari oro linija. Lėktuvai pradėjo skraidyti maršrutu Berlynas–Leipcigas–Veimaras. Iš pradžių kompanijos DLR (dabar žinomos kaip „Lufthansa“) orlaiviai skraidino tik paštą, bet netrukus pradėjo skraidinti ir keleivius.

Pirmąjį mėnesį skrido vos 19 keleivių. Jie turėjo prieš skrydį apsivilkti šiltus kombinezonus, užsidėti pilotų akinius, šalmus ir apsiauti šiltus batus, nes buvo skraidinami dvisparniais lėktuvais su atviromis kabinomis. Netrukus atidaryta ir daugiau oro linijų Vokietijoje, o pirmasis tarptautinis reisas įvyko maršrutu Paryžius–Briuselis 1919 m. kovo 22 d. Tų pačių metų rugsėjo 1-ąją buvo atidaryta pirmoji tarpžemyninė oro linija. Ji sujungė Europą ir Afriką.

Lėktuvai skraidė iš Tulūzos (Prancūzijoje) per Barseloną (Ispanijoje) į Tanžerą (Maroke). Visgi pirmieji pasaulyje reguliariuosius skrydžius pradėjo ne europiečiai, o amerikiečiai. 1914 m. sausio 1 d. buvo atidaryta pirmoji nuolatinė oro linija tarp dviejų Floridos miestų – Tampos ir Sent Pitersbergo. Lietuvoje pirmoji bendrovės „Lietuvos oro linijos“ reguliari oro linija atidaryta 1938 m. rugsėjo 5 d. Ji jungė Kauną ir Palangą.

Prieš 110 metų

GIMĖ JUOZAS JURGINIS

1909 m. vasario 5 d. Vikonyse (šalia Anykščių) gimė Juozas Jurginis – vienas produktyviausių Lietuvos istorikų ir istorijos populiarintojų, šimtų straipsnių ir keliasdešimties knygų autorius ir sudarytojas. Mokėsi Anykščiuose, Ukmergėje, Panevėžyje, Rokiškyje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Dar būdamas moksleivis susižavėjo kairuoliškomis idėjomis, vėliau įstojo į komunistų partiją.

Buvo kalinamas Šiauliuose ir Pravieniškėse. 1937–1939 m. gyveno Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1940 m. dirbo sovietų okupantų valdžios struktūrose. Po Antrojo pasaulinio karo baigė Vilniaus universitetą, tapo darbščiu istoriku ir publicistu. Rašė labai daug mokslo populiarinimo straipsnių, tačiau nevengė ir atviros ateistinės propagandos.

Kartu su istoriku Povilu Pakarkliu iš sovietų užimtų Rytprūsių (Mažosios Lietuvos, dab. Kaliningrado srities) parvežė daug išgelbėtos nuo sunaikinimo lituanistinės medžiagos (knygų, rankraščių). Daug metų dirbo Lietuvos istorijos institute, kurį laiką dėstė Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus universitete. Daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrimams. Mirė Vilniuje 1994 m. liepos 5 d., sulaukęs 85-erių.

Prieš 10 metų

MILŽINIŠKI GAISRAI AUSTRALIJOJE

2009 m. vasario 7 d. Australijoje, Viktorijos valstijoje, prasidėjo didžiuliai krūmynų gaisrai, greitai persimetę ir į gyvenvietes. Stichija apėmė didžiulius plotus ir galutinai buvo numalšinta tik kovo 14 d. Tai pats baisiausias gaisras Australijos istorijoje, nusiaubęs beveik pusės milijono hektarų plotą.

Orai buvo rekordiškai sausi ir karšti, termometrų stulpeliai perkopė 45 laipsnius Celsijaus, todėl liepsnos plito itin sparčiai, o ugniagesiai, kariai ir savanoriai talkininkai sunkiai galėjo suvaldyti ugnies siautėjimą. Žuvo 173 žmonės, 414 buvo sužaloti, sudegė daugiau nei 4,5 tūkst. pastatų (tarp jų – 2 029 gyvenamieji namai).

Prieš 50 metų

MIRĖ JUOZAS BALČIKONIS

1969 m. vasario 5 d. mirė kalbininkas, pedagogas ir vertėjas, profesorius, akademikas Juozas Balčikonis. Jis gimė 1885 m. kovo 24 d. Ėriškiuose (Panevėžio r.). Mokėsi Ramygaloje, Panevėžyje, o studijuoti filologijos išvyko į Sankt Peterburgą. Rūpinosi lietuvių kalbos tyrimais, tautosakos rinkimu.

Grįžęs į Lietuvą, dirbo laikraščio „Viltis“ redakcijoje Vilniuje, dėstė įvairiose mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pasitraukęs į Voronežą, dirbo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo Panevėžio berniukų gimnazijos, Panevėžio mokytojų seminarijos direktoriumi.

Dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) Kaune, 1930-aisiais tapo Lietuvių kalbos žodyno vyriausiuoju redaktoriumi. Po Antrojo pasaulinio karo daug metų dėstė Vilniaus universitete, buvo Lietuvių kalbos instituto direktoriumi. J. Balčikonis – vienas autoritetingiausių ir daugiausia nuveikusių Lietuvos kalbininkų. Mirė Vilniuje, sulaukęs 83-ejų, palaidotas tėviškėje.

Prieš 120 metų

PRASIDĖJO JAV–FILIPINŲ KARAS

1899 m. vasario 4 d. prasidėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Filipinų Respublikos karas. Jis buvo gana netikėtas, nes filipiniečiai ir amerikiečiai iki tol buvo sąjungininkai. 1896 m. Filipinuose prasidėjo sukilimas prieš šalį tuomet valdžiusius ispanus.

Po dvejų metų amerikiečiai, deklaruodami siekią padėti prieš Ispanijos valdžią sukilusiems Puerto Riko, Kubos ir Filipinų gyventojams, pradėjo karą su Ispanija. Filipiniečiai paskelbė savo šalies nepriklausomybę 1898 m. liepos 12 d., likus dviem mėnesiams iki JAV–Ispanijos karo pabaigos (laimėjo amerikiečiai). Tačiau taikos derybų metu amerikiečiai sumokėjo ispanams piniginę kompensaciją už Filipinus ir neskubėjo pripažinti šios šalies nepriklausomybės. Amerikiečių požiūriu, Filipinai tapo jų valda.

Šalia Manilos vasario 4 d. įvykęs incidentas (amerikiečių karys nušovė į karinės bazės teritoriją įžengusį ir perspėjimų nesupratusį filipinietį) tapo karo kibirkštimi. Karas vyko iki 1902 m., o partizanų būriai kalnuotose džiunglėse veikė net iki 1913-ųjų. Tik 1935 m. JAV suteikė Filipinams didelę autonomiją, o 1946-aisiais šalis pagaliau tapo nepriklausoma. Per karą žuvo apie 6 tūkst. JAV karių, iki 20 tūkst. filipiniečių kovotojų ir daug civilių gyventojų.