OPERACIJA „DYKUMOS LAPĖ“

1998 m. gruodžio 17 d. amerikiečių ir britų pajėgos Persijos įlankos regione pradėjo operaciją „Dykumos lapė“. Operacijos tikslas buvo atimti iš irakiečių, vadovaujamų Sadamo Huseino, galimybę kurti ir naudoti masinio naikinimo ginklus.

Irakiečiai atsisakė bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis šiuo klausimu, ir tada Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su artimiausia sąjungininke Didžiąja Britanija nusprendė panaudoti jėgą. Pagrindiniu operacijoje dalyvavusių pajėgų taikiniu tapo Irako cheminio ginklo sandėliai ir gamyklos, su branduoline programa susiję objektai, Irako kariuomenės radiolokacinės stotys, vadavietės, aerodromai.

Tai buvo visų pirma aviacijos operacija – britų ir amerikiečių lakūnai atliko 650 kovinių skrydžių. Iš laivų Persijos įlankoje taip pat buvo paleista dešimtys raketų. Buvo sunaikinta ar pažeista 85 proc. numatytų taikinių Irako teritorijoje. Šią operaciją palaikė Vakarų šalys, taip pat Japonija, Pietų Korėja, bet smerkė Rusija ir Kinija.

Jos metu buvo smarkiai apgriauta Irako karinė infrastruktūra. Tai palengvino sąjungininkų pajėgų įsiveržimą į Iraką 2003 m.

Prieš 50 metų

MIRĖ DŽONAS ERNSTAS STEINBEKAS

1968 m. gruodžio 20 d. Niujorke, sulaukęs 66-erių, mirė amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos (1962 m.) laureatas Džonas Ernstas Steinbekas. Garsiausi jo kūriniai – „Apie peles ir žmones“, „Rūstybės kekės“, „Mūsų nerimo žiema“.

Rašytojas gimė valdininko ir mokytojos šeimoje Salinase (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kalifornijos valstijoje) 1902 m. vasario 27 d. Augdamas mažame miestelyje, supamame fermerių ūkių, Džonas nuo mažumės perprato provincijos gyvenimo džiaugsmus ir vargus, vėliau atsispindėjusius jo kūryboje.

1919 m. įstojo į Stanfordo universitetą, bet jo taip ir nebaigęs išvyko į Niujorką, vertėsi atsitiktiniais darbais. Bandė rašyti, bet leidėjai pirmuosius jo kūrinius atmetė. Grįžęs į Kaliforniją, dirbo žuvų perdirbimo fabriko sargu. 1930-aisiais pirmą kartą vedė.

Pradėjo rašyti noveles, romanus. 1935 m. aplankė kūrybinė sėkmė ir pirmieji dosnūs honorarai: rašytojas netgi sugebėjo už juos pasistatyti vasarnamį. 1943 m. išsiskyrė, netrukus vedė antrą kartą, susilaukė dviejų sūnų. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo karo korespondentu.

Ne kartą lankėsi Sovietų Sąjungoje, palaikė kairiąsias politines jėgas. Kritikavo JAV kariuomenės veiksmus Vietname, bet apsilankęs karo veiksmų zonoje kaip karo korespondentas pakeitė nuomonę, už ką buvo pasmerktas kairiųjų ir liberalų.

Prieš 30 metų

LOKERBIO TRAGEDIJA

1988 m. gruodžio 21 d. virš Škotijos Lokerbio miestelio teroristai susprogdino keleivinį lėktuvą. Oro transporto bendrovės „PanAm“ lėktuvas „Boeing 747“ skrido iš Londono į Niujorką. Ore virš Lokerbio lėktuvas sprogo, suveikus jame padėtam labai galingos sprogstamosios medžiagos semtekso užtaisui.

Žuvo visi 259 lėktuvu skridę žmonės (243 keleiviai ir 16 įgulos narių). Lėktuvo nuolaužoms nukritus ant prieš Kalėdas išpuošto, šventiškai nusiteikusio Lokerbio, žuvo ir 11 miestelio gyventojų. Ilgai trukusio tyrimo metu nustatyta, kad lėktuvą galėjo susprogdinti Libijos specialiųjų tarnybų agentai.

2003 m. Libija pripažino, kad tragedija virš Lokerbio – jos žvalgybos tarnybos surengtas teroro aktas, ir įsipareigojo kiekvieno žuvusiojo artimiesiems sumokėti po 10 mln. dolerių. Be to, Libija, spaudžiama užsienio valstybių įvestų ekonominių sankcijų, išdavė tarptautiniam teismui du savo agentus.

Vienas iš jų 2001 m. buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos (bet 2009-aisiais paleistas, diagnozavus vėžį, ir mirė 2012 m.). Kitas teisiamasis buvo išteisintas, pritrūkus įrodymų.

Prieš 120 metų

MIRĖ PAVELAS TRETJAKOVAS

1898 m. gruodžio 16 d. Maskvoje mirė rusų verslininkas, kolekcininkas, mecenatas, vienos garsiausių pasaulyje dailės galerijų įkūrėjas Pavelas Tretjakovas. Gimė Maskvoje pirklio šeimoje 1832 m. gruodžio 27 d.

Kartu su tėvu ir broliu sėkmingai plėtojo verslą, statė fabrikus, vertėsi prekyba. Tapo vienu turtingiausių Rusijos žmonių, valdė 3,2 mln. rublių vertės turtą. Ilgai delsė vesti, kol galiausiai 1865 m. susituokė su milijonieriaus Savos Mamontovo pussesere Vera Mamontova.

Ji pagimdė šešis vaikus (vienas iš jų mirė mažas, dar vienas sirgo sunkia psichikos liga). P. Tretjakovas kolekcionavo meno kūrinius, mokėjo dailininkams dosnius honorarus. Maskvoje pastatė dailės galeriją, 1881 m. ji buvo atverta visuomenei. Testamentu padovanojo galeriją ir meno kolekciją Maskvos miestui.

Mirties patale, apsuptas artimųjų, P. Tretjakovas ištarė: „Būkite sveiki ir saugokite galeriją.“ Dabar jo galerijoje sukaupta net 180 tūkst. eksponatų.

Prieš 60 metų

MIRĖ VOLFGANGAS PAULIS

1958 m. gruodžio 15 d. Ciuriche (Šveicarijoje) mirė fizikas, Nobelio premijos (1945 m.) laureatas Volfgangas Paulis. Gimė Vienoje 1900 m. balandžio 25 d. Tėvai, gydytojas ir žurnalistė, buvo žydų kilmės (tėvas pasikrikštijo). Šeimoje, be Volfgango, augo duktė.

Dar mokydamasis gimnazijoje, V. Paulis pagarsėjo išskirtiniais gabumais. Toje pačioje klasėje mokėsi dar vienas būsimasis Nobelio premijos laureatas, chemikas Richardas Kūnas. 1918 m. V. Paulis įstojo į Miuncheno universitetą, o jau 1921-aisiais apgynė disertaciją. Vėliau dėstė Getingeno, Hamburgo universitetuose, Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje, kurį laiką dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Buvo be galo darbštus, kruopštus, kritiškas, jau jaunystėje pelnė tarptautinį pripažinimą. Suformulavo draudimo principą ir nereliatyvistinio sukinio teoriją, paliko fundamentalių fizikos darbų. Buvo pripažintas mokslo genijus, tačiau asmeninis gyvenimas klostėsi sudėtingai.

1927 m. nusižudė V. Paulio mama, tėvas greitai susirado kitą moterį. Sūnaus ir tėvo santykiai pašlijo. 1929-aisiais fizikas vedė baleriną Ketę Depner, bet netrukus ji metė vyrą ir grįžo pas ankstesnį draugą. V. Paulis susirgo depresija, nutraukė ryšius su Katalikų Bažnyčia, kurį laiką smarkiai gėrė.

Išlipti iš duobės jam padėjo psichologas Karlas Gustavas Jungas. Santuoka su Franciska Bertram buvo sėkmingesnė, tačiau vaikų mokslininkas taip ir nesusilaukė. V. Paulis mirė nuo kasos vėžio vos 58-erių.