SUGRĄŽINTA TRISPALVĖ IR „TAUTIŠKA GIESMĖ“

1988 m. spalio 6 d. tuometės Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku kaip Lietuvos simboliai vėl buvo įteisinti trispalvė vėliava ir himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Jau kitą dieną Vilniuje, Aukštutinės pilies bokšte, buvo iškilmingai iškelta Lietuvos tautinė vėliava. Pirmą kartą Vilniuje Lietuvos valstybės vėliava suplazdėjo 1918 m. lapkričio 11 d. prie Valstybės tarybos pastato. Virš miesto simbolio – Aukštutinės pilies vakarinio bokšto (dažniausiai vadinamo Gedimino pilies bokštu) – dešimties Lietuvos kariuomenės savanorių būrys trispalvę pirmą kartą iškėlė 1919 m. sausio 1 d. Vėliava suplazdėjo giedant Lietuvos himną ir buvo pagerbta salvėmis. Dabartinė Lietuvos kariuomenė šią tradiciją tęsia ir rengia iškilmingą trispalvės iškėlimo ceremoniją kiekvienų metų sausio 1-ąją. 1919 m. trispalvė plazdėjo bokšte vos keletą dienų, nes jau sausio 6-ąją į miestą įsiveržę bolševikai nuo vėliavos nuplėšė geltono ir žalio audinių juostas – paliko tik raudoną. 1920 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kariai vėl iškėlė trispalvę Gedimino pilies bokšte, tačiau netrukus Vilnių okupavo lenkai. Trispalvė vėl buvo nuplėšta. Praėjo 19 okupacijos metų, ir 1939-aisiais Lietuva atgavo Vilnių. Trispalvė vėl suplazdėjo Gedimino pilyje. Po to buvo gūdūs sovietų, nacių, vėl sovietų okupacijos metai. Lietuvoje žinoma dešimtys atvejų, kai drąsūs žmonės sovietmečiu slapta iškeldavo tautinę vėliavą. Prasidėjus tautiniam atgimimui, mitinguose viešai vėl pasirodė trispalvės.

Prieš 60 metų

MIRĖ POPIEŽIUS PIJUS XII

1958 m. spalio 9 d. popiežių užmiesčio rezidencijoje Kastel Gandolfe (netoli Romos) mirė 260-asis Romos popiežius Pijus XII (tikr. Eudženijus Marija Džuzepė Džovanis Pačelis). Jis gimė Romoje 1876 m. kovo 2 d. Kilmingos šeimos ainis mokėsi katalikiškoje mokykloje, veikusioje prie vienuolyno. Studijavo Grigaliaus universitete Romoje. 1899 m. buvo įšventintas kunigu. Nuo 1920-ųjų buvo nuncijus Vokietijoje. 1929 m. tapo kardinolu. Dirbdamas Vatikano diplomatinėje tarnyboje, rūpinosi konkordato sudarymu su įvairiomis šalimis (tarp jų – ir Lietuva). Mirus popiežiui Pijui XI, 1939 m. kovo 2 d. buvo išrinktas popiežiumi. 1940-aisiais atsisakė pripažinti Lietuvos okupaciją. Nevienareikšmiškai vertinama Pijaus XII pozicija Antrojo pasaulinio karo metais. Įvairios žydų organizacijos kaltina popiežių nepadarius visko, ką jis galėjo, kad būtų sustabdytas holokaustas, viešai nepasmerkus nacių represijų prieš žydus. Taip pat gausios ir Pijų XII ginančiųjų gretos. Teigiama, jog popiežius karo metais slapta įvairiais būdais darė viską, kad būtų išgelbėta kuo daugiau žydų, ragino katalikų dvasininkus ir vienuolius teikti pagalbą kenčiantiesiems. Pijus XII įgyvendino reikšmingas liturgijos ir kanonų teisės reformas. Mirė 82-ejų.

Prieš 880 metų

ALEPO ŽEMĖS DREBĖJIMAS

1138 m. spalio 11 d. itin galingas žemės drebėjimas supurtė Artimuosius Rytus ir padarė itin daug žalos dabartinės Šiaurės Sirijos, Pietryčių Turkijos ir gretimų šalių teritorijose. Žemės drebėjimo epicentras buvo Alepo miesto apylinkėse. Žuvo, apytiksliais skaičiavimais, ne mažiau kaip 230 tūkst. žmonių. Vienas didžiausių regiono miestų – Alepas – ir daugybė gyvenviečių virto griuvėsiais. Alepo gyventojų skaičius, buvęs iki šios stichinės nelaimės, pasiektas tik XIX a. pradžioje.

Prieš 50 metų

OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS MEKSIKE

1968 m. spalio 12 d. Meksikos sostinėje Meksike prasidėjo XIX vasaros olimpinės žaidynės. Jose dalyvavo 5 530 sportininkų iš 112 pasaulio šalių. Olimpinių žaidynių vietos rinkimuose Meksikas nurungė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Detroitą, Prancūzijos Lioną ir Argentinos sostinę Buenos Aires. Pirmajame valstybių medalininkių penketuke išsirikiavo JAV, Sovietų Sąjunga, Japonija, Vengrija ir Vokietijos Demokratinė Respublika. SSRS rinktinėje buvo 10 sportininkų iš Lietuvos, net 9 iš jų pelnė apdovanojimus. Aukso medalius parsivežė boksininkas Danas Pozniakas ir tinklininkas Vasilijus Matuševas, sidabro – boksininkas Jonas Čepulis ir penkiakovininkas Stasys Šaparnis, bronzos – krepšininkas Modestas Paulauskas ir irkluotojai Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozapas Jagelavičius ir Zigmas Jukna. Olimpiada neapsėjo be politinių incidentų. Šiaurės Korėjai nebuvo leista dalyvauti jos pageidautu Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos pavadinimu, tad ši šalis boikotavo žaidynes. Spalio 2 d. komunistuojančios jaunimo organizacijos Meksike surengė eitynes ir skelbė: „Mums nereikia olimpiados, mums reikia revoliucijos.“ Eitynės peraugo į riaušes, susirėmimus su policija. Jų metu žuvo 4 žmonės. Olimpiada baigėsi spalio 27-ąją.

Prieš 50 metų

PASKELBTA PUSIAUJO GVINĖJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ

1968 m. spalio 12 d. paskelbta Pusiaujo Gvinėjos nepriklausomybė. Šią šalį sudaro dvi dalys – žemyninė (Rio Munis, 26 tūkst. kv. km) ir esanti salose (2 tūkst. kv. km). Didžiausioje Bioko saloje įsikūrusi šalies sostinė Malabas (300 tūkst. gyventojų). Valstybinė kalba – ispanų. Daugelis tikinčiųjų oficialiai yra katalikai, bet išpažįsta ir tradicinius afrikiečių tikėjimus. Iš viso Pusiaujo Gvinėjoje, plotu perpus mažesnėje už Lietuvą, gyvena 1,2 mln. gyventojų. Dar 2010 m. čia gyveno vos 650 tūkst. žmonių. Gyventojų skaičius labai sparčiai auga dėl imigracijos. Bioko salą 1475-aisiais atrado portugalų keliautojas Fernandas Po. Jo vardu ši sala ilgai ir buvo vadinama. Iki 1778 m. šalies teritoriją valdė Portugalija, vėliau ją perleido Ispanijai. Fernando Po salą nuo 1827 iki 1843 m. buvo užėmę anglai. 1963-iaisiais Ispanija Pusiaujo Gvinėjai suteikė autonomiją, o po 5 metų buvo paskelbta šalies nepriklausomybė. Tai viena mažiausių ir turtingiausių Afrikos valstybių. Žemės ūkis tesukuria 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, kas nebūdinga Afrikai. Šalies ekonomikos variklis – naudingųjų išteklių gavyba. Pusiaujo Gvinėja eksportuoja naftą, suskystintąsias dujas, medieną, kavą, kakavą. Anobono saloje yra vienas didžiausių pasaulyje toksiškų atliekų sąvartynų.