ATIDENGTA DIDŽIAUSIA PASAULYJE RAITELIO SKULPTŪRA

2008 m. rugsėjo 26 d. Mongolijoje, Conžin Boldogo vietovėje, atidengtas įspūdingas memorialinis kompleksas, skirtas įamžinti iškiliausiam šalies valdovui ir karvedžiui Čingischanui. XII–XIII a. gyvenusį mongolų tautos didvyrį vaizduoja ant milžiniško postamento (jo viduje yra muziejus, dailės galerija, konferencijų salė, restoranas, suvenyrų parduotuvės) iškilusi 40 metrų aukščio skulptūra iš nerūdijančiojo plieno. Tai didžiausia pasaulyje raitelio skulptūra. Greta monumento įkurtas teminis parkas. Lankytojai gali apžiūrėti įvairių mongolų genčių jurtas, susipažinti su karo istorija, klajoklių buitimi, tradicine gyvulininkyste, šamanizmu. Tiesa, neapsieita ir be turistams skirtų, tačiau su mongolų tradicijomis nesusijusių atributų. Pavyzdžiui, paminklo postamente yra ir biliardo salė, o šalia teminio parko įrengti golfo laukai.

Prieš 80 metų

GIMĖ NIJOLĖ GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ

1938 m. rugsėjo 26 d. Račiupėnų kaime (netoli Kupiškio) gimė laisvės kovotoja, istorikė, prozininkė ir poetė Nijolė Alfonsa Gaškaitė-Žemaitienė. Paauglystę praleido Pandėlyje (Rokiškio r.), ten baigė mokyklą. Dar mokyklos suole įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą, subūrė pogrindinę moksleivių organizaciją, leido pogrindinį laikraštį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus. 1957 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), tęsė pogrindinę veiklą Rūtos slapyvardžiu. Buvo viena iš slaptos organizacijos „Laisvė Lietuvai“ kūrėjų ir aktyviausių narių. Slapta spausdino ir platino antisovietinius atsišaukimus, stengėsi palaikyti laisvės viltį, svajojo atkurti nepriklausomą Lietuvą. Su draugais pasiuvo ir Kaune, Vilniuje ir Pandėlyje slapta iškėlė Lietuvos trispalves. Buvo sovietų saugumo darbuotojų susekta, 1958 m. kovo 4 d. suimta ir 7 metus kalėjo įvairiuose Rusijos lageriuose. 1965-aisiais grįžusi į Lietuvą, įsidarbino Šiaulių statybos valdyboje. Jai pavyko, nuslėpus teistumą, vėl įstoti į Kauno politechnikos institutą ir baigti neakivaizdines studijas, gauti inžinieriaus išsilavinimą. Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijoje KGB veiklai tirti, vėliau – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, tyrinėjo partizanų karo istoriją. Kelių monografijų autorė ir bendraautorė. Taip pat parašė romaną „Užverstų šulinių vanduo“, paskelbė daug mokslinių ir publicistinių straipsnių. Buvo ištekėjusi už Laimučio Žemaičio (jo tėvas buvo vyriausiasis Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas, partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas). Mirė Vilniuje 2000 m. spalio 6 d., sulaukusi 62-ejų.

Prieš 40 metų

ORE SUSIDŪRĖ LĖKTUVAI

1978 m. rugsėjo 25 d. virš San Diego (Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje) susidūrė du lėktuvai – iš Sakramento į Los Andželą skridęs oro transporto bendrovės „Pacific Southwest Airlines“ laineris „Boeing 727“ (skrido 128 keleiviai ir 7 įgulos nariai) ir pramoginio skrydžio pakilęs mažas lėktuvas „Cessna 172“ (skrido 2 žmonės). Dėl „Boeing 727“ pilotavusių lakūnų ir skrydžių valdymo centro dispečerių klaidų abu lėktuvai neleistinai priartėjo vienas prie kito, galiausiai keleivinis laineris sparnu kliudė „Cessną“ ir ši subyrėjo ore. Susidūrimo metu sprogo mažojo lėktuvo degalų bakas, o nuolaužos pažeidė „Boeing 727“ sparną, kur taip pat buvo degalų bakų, hidraulinės sistemos elementų. Keleivinis laineris tapo nevaldomas ir nukrito ant gyvenamųjų namų kvartalo. Žuvo 7 žmonės, dar 3 buvo sunkiai sužeisti.

Prieš 10 metų

ŠAUDYNĖS KAUHAJOKYJE

2008 m. rugsėjo 23 d. Suomijoje, Kauhajokio mieste, į profesinę technikos mokyklą įsiveržė slidininko kauke veidą slėpęs vyras, ginkluotas pistoletu „Walther P22“ ir keliais buteliais Molotovo kokteilio. Pastate tuo metu buvo apie 200 žmonių. Užpuolikas tris kartus šovė į sargą, bet nepataikė. Įsiveržęs į mokyklą, jis nušovė 9 mokinius ir vieną dėstytoją, dar kelis žmones sužeidė. Į žudynių vietą atskubėję pareigūnai taip pat buvo apšaudyti. Po daugiau nei valandą trukusio košmaro užpuolikas paskambino vienam iš savo draugų ir pranešė, kad tai jis surengė žudynes, o po pusvalandžio nusišovė. Paaiškėjo, kad tai buvo tos pačios mokyklos moksleivis Matis Juhanis Saris. 22-ejų jaunuolis buvo pasirinkęs virėjo specialybę. Tyrimo metu išaiškėjo, kad jo elgsena buvo nestabili, vaikinas turėjo problemų tarnaudamas kariuomenėje (iš jos buvo pašalintas už grubų drausmės pažeidimą). M. J. Saris filmavo siužetus, kuriuose pozavo su pistoletu rankoje. Likus vos dienai iki tragedijos Kauhajokyje, jis buvo iškviestas į policiją pasiaiškinti. Tačiau pareigūnai nusprendė, kad nėra pagrindo atimti iš M. J. Sario ginklą ir panaikinti leidimą jį turėti. Kitą dieną įvyko tragedija.

Prieš 400 metų

ATIDARYTAS PIRMASIS LOMBARDAS

1618 m. rugsėjo 28 d. Briuselyje atidarytas pirmasis pasaulyje šiuolaikinio tipo lombardas. Pinigų skolinimas už užstatą atsirado kur kas anksčiau, bet ši veikla dažniausiai buvo nereglamentuota. Paskolas už užstatą itin aktyviai teikė Italijoje, ypač ekonomiškai stiprioje šiaurinėje jos dalyje, Lombardijos regione. Išeiviai iš šio krašto, pasklidę po Vakarų Europą, išpopuliarino šį verslą ir kitose šalyse. 1618 m. Briuselyje buvo atidaryta tokia kredito įstaiga, teikianti paskolas už daiktinius užstatus. Šiais laikais užstatu dažniausiai tampa juvelyriniai dirbiniai ir buitinė technika. XVII–XVIII a. lombardai dažnai buvo kuriami ne tik verslininkų, bet ir miestų savivaldybių, siekusių, kad nuskurdę piliečiai nemirtų iš bado ir neitų plėšikauti, o duonos kąsniui galėtų pasiskolinti nedidelę pinigų sumą už užstatą. Tuo metu užstatas galėjo būti bet koks daiktas. Pavyzdžiui, Vokietijoje galiojo tokia taisyklė: žmogus, norintis kaip užstatą lombarde panaudoti kelnes ar marškinius, privalėjo įrodyti, kad tai nėra paskutinis jo drabužis. Kai kur įsikūrė specializuoti lombardai, priėmę tik vienos rūšies daiktus. Pavyzdžiui, atsirado batų lombardų. XIX a. lombardai išplito visame pasaulyje. Lietuvoje pirmąjį lombardą įsteigė Vilniaus miesto taryba 1889 m.
„Monetų keitėjas“. Dail. Rembrantas. 1627 m.