NUŽUDYTAS GEORGIS MARKOVAS

1978 m. rugsėjo 11 d. Londone mirė Bulgarijos specialiųjų tarnybų agento mirtinai sužeistas disidentas, rašytojas ir žurnalistas Georgis Markovas. Jis gimė karininko šeimoje Sofijoje 1929 m. kovo 1 d. Įgijo inžinieriaus-chemiko specialybę, dirbo gamyklose, dėstė technikume. Susirgo tuberkulioze, dažnai gydėsi ligoninėse ir sanatorijose. Gyveno intensyviai, stengėsi nuveikti kuo daugiau. Tapo rašytoju, parašė 4 romanus, 4 apsakymų rinkinius, 2 publicistikos knygas, 8 pjeses. Kritiškai vertino socialistinę visuomenę, valdančiojo elito elgesį. Iš pradžių komunistinė Bulgarijos valdžia charizmatišką, daug pažinčių su šalies politikos ir kultūros elito atstovais turėjusį G. Markovą toleravo, bet po 1968 m. Čekoslovakijos įvykių ėmė persekioti. 1969-aisiais rašytojas išvyko į Didžiąją Britaniją, vedė anglę, dirbo BBC radijuje, kritikavo komunistinius režimus.

Bulgarijos valdžia anuliavo jo pasą, už akių nuteisė kalėti 6,5 metų už negrįžimą iš užsienio. G. Markovo knygos buvo pašalintos iš bibliotekų, rašytojo vardą uždrausta minėti spaudoje. 1978 m. rugsėjo 7 d. Londone einantį savo automobilio link G. Markovą skėtyje įmontuotos adatos su nuodų užtaisu dūriu sužeidė praeivis. Netrukus blogai pasijutęs disidentas po kelių dienų mirė. Vėliau buvo nustatyta, kad G. Markovą nužudė Bulgarijos specialiųjų tarnybų agentas, o surengti pasikėsinimą padėjo Sovietų Sąjungos KGB pareigūnai.

Prieš 70 metų

MIRĖ JUOZAS VILKUTAITIS

1948 m. rugsėjo 11 d. Augsburge (Bavarijoje, Vokietijoje) mirė dramaturgas, teisininkas, visuomenininkas Juozas Vilkutaitis, labiausiai išgarsėjęs kartu su broliu Antanu Vilkutaičiu (1864–1903) parašęs komediją „Amerika pirtyje“ (broliai pasirašė Keturakio slapyvardžiu). Jis gimė 1869 m. kovo 1 d. Gulbiniškiuose (Kalvarijos sav., netoli Jungėnų). Vaikystėje sunkiai susižeidė koją, buvo mokomas namuose. Brolis išsivežė Juozą gydytis į Maskvą, tačiau ten koją teko amputuoti. J. Vilkutaitis aktyviai reiškėsi lietuviškoje spaudoje. 1895 m. broliai dalyvavo Vinco Kudirkos paskelbtame konkurse lietuviškai pjesei sukurti. Jiedu parašė komediją „Ameriką pirtyje“. 1899-aisiais ji buvo pirmą kartą suvaidinta Palangoje. J. Vilkutaitis turėjo ūkį prie Balbieriškio, gavo teisininko licenciją, dirbo Marijampolėje, Seinuose, Prienuose. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.

Prieš 70 metų

MIRĖ MOHAMEDAS ALI DŽINA

1948 m. rugsėjo 11 d. Karačyje mirė Pakistano valstybės įkūrėjas Mohamedas Ali Džina. Turtingo pirklio sūnus, gimęs 1876 m. Karačio mieste, jaunystėje studijavo teisę Anglijoje, čia ir įvairiose Indijos vietose vertėsi teisininko praktika. 1906-aisiais įsitraukė į Indijos nacionalinio kongreso partijos veiklą. 1913 m. įstojo į Musulmonų lygą. Pagrindiniu jo gyvenimo tikslu tapo Didžiosios Britanijos valdomos Indijos musulmonų teisių gynimas. Indijai siekiant nepriklausomybės, iš pradžių M. A. Džina buvo Mahatmos Gandžio bendražygis ir palaikė vieningos Indijos idėją, tačiau vėliau pakeitė nuostatas ir siekė, kad musulmonų gyvenamos žemės Indijos rytuose ir vakaruose (dabartiniai Pakistanas ir Bangladešas) būtų atskirtos. M. A. Džinos ir jo bendražygių skleidžiama propaganda sukurstė 1945–1946 m. vykusias kruvinas riaušes tarp hinduistų ir musulmonų. 1947-aisiais padalijus britų valdas į Indiją ir Pakistaną, M. A. Džina tapo pirmuoju Pakistano generalgubernatoriumi. Šalies parlamentas suteikė jam tautos vado titulą.

Prieš 200 metų

GIMĖ RIČARDAS DŽORDANAS GATLINGAS

1818 m. rugsėjo 12 d. Hertforde (Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Karolinos valstijoje) fermerio šeimoje gimė amerikiečių išradėjas Ričardas Džordanas Gatlingas, žinomas kaip pirmojo efektyvaus greitašaudžio ginklo konstruktorius. Nuo mažens pasižymėjo guviu protu ir konstruktoriaus gabumais. Baigė medicinos studijas, bet labiau domėjosi techniniais dalykais, išrado ir patentavo įvairių sodininkystėje ir žemės ūkyje reikalingų įrankių (pvz., sėjamąją mašiną). Taip pat sukūrė pramonės ir transporto srityse naudingų įrenginių (vilnos apdirbimo prietaisų, pneumatinių sistemų, originalios konstrukcijos laivo sraigtą ir kt.). Iš viso R. Dž. Gatlingas patentavo daugiau nei pusę šimto išradimų. Vis dėlto garsiausias iš jų – Gatlingo pabūklas – daugiavamzdis automatinis ginklas, kurio vamzdžiai išdėstyti ratu. Išradėjas mirė 1903 m. vasario 6 d. Niujorke, sulaukęs 84-erių. R. Dž. Gatlingo sugalvota konstrukcija iki šiol naudojama gaminant greitašaudžius daugiavamzdžius kulkosvaidžius ir mažo kalibro pabūklus, dažniausiai montuojamus sraigtasparniuose ir lėktuvuose.

Prieš 70 metų

OPERACIJA „POLO“

1948 m. rugsėjo 13 d. Indijos kariuomenė pradėjo karinę operaciją „Polo“. Jos tikslas buvo prijungti Haidarabado kunigaikštystę. 1947 m. Britų Indija suskilo į dvi nepriklausomas valstybes – Indiją ir Pakistaną (1971 m. nuo Pakistano atsiskyrė Bangladešas). 1948-aisiais nepriklausomos tapo dar dvi anksčiau į Britų Indijos sudėtį įėjusios šalys – Birma (Mianmaras) ir Ceilonas (Šri Lanka). Tačiau įvairūs teritoriniai klausimai buvo sprendžiami dar ilgai. Vienas iš jų buvo susijęs su Haidarabado kunigaikštyste, buvusia Indijos centre. Tą pačią dieną, kai Indija paskelbė nepriklausomybę (1947 m. rugpjūčio 15 d.), ją paskelbė ir Haidarabadas. Šios didelės kunigaikštystės (joje gyveno 17 mln. žmonių ir buvo stipri kariuomenė) valdovas, daugelis karininkų, policininkų ir valdininkų buvo musulmonai, nors islamo išpažinėjai tesudarė 12 proc. visų gyventojų. Dauguma paprastų gyventojų norėjo prisijungti prie Indijos, bet kunigaikštystės valdovas orientavosi į Pakistaną. Tai kėlė pavojų Indijos saugumui. Padėtis paaštrėjo kilus Haidarabado musulmonų policijos ir sukarintų musulmonų junginių susirėmimams su hinduistų savigynos būriais. Haidarabado kunigaikštis atsisakė jungtis prie Indijos, diplomatinės derybos žlugo. Delyje buvo parengtas operacijos „Polo“ planas (toks pavadinimas parinktas dėl to, kad Haidarabade buvo labai populiarus polas). Per penkias dienas Indijos kariuomenė palaužė Haidarabado pajėgas. Žuvo 32 indų ir net 1 863 Haidarabado kariai. Po to kilusių neramų, riaušių metu per kelias savaites žuvo apie 50 tūkst. civilių. Haidarabadas tapo integralia Indijos dalimi.